LAB paslaugomis naudojasi apie 50 proc. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių – tai palyginti aukštas įtraukties rodiklis, tačiau visgi didelė dalis sutrikusios regos žmonių nesinaudoja specialiai jiems skirtos bibliotekos paslaugomis ir produktais, kurie galėtų pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Tyrimo tikslas – nustatyti tikslinių grupių nesinaudojimo LAB paslaugomis priežastis ir paskatinti tapti bibliotekos vartotojais.
Pagal Europos Sąjungoje rengiama Dizaino politikos monitoringą, 2014 m. Lietuva priskiriama šalims, neturinčioms dizaino politikos. Dizaino politikos neturėjimas sudaro kliūtis nuosekliai ir kryptingai vystyti dizaino sektorių, siekti ir koordinuoti iškeltų prioritetų ir tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu dizaino politikos suformavimas ir įgyvendinimas gali sukurti sąlygas inovacijų ir naujų verslo modelių plėtrai šalies ekonomikoje.
Galimybių studijos tikslas prisidėti prie Lietuvos dizaino sektoriaus formavimo ir įgyvendinimo.
Tyrimas apima dviejų meno sričių, teatro ir kino, edukacinę veiklą. Tarpsritinio tyrimo pasirinkimą lemia lyginamosios analizės teikiami privalumai. Kinas ir teatras turi meninės raiškos panašumų, tačiau taip pat ir esminių skirtumų: kino menas yra glaudžiai susijęs su audiovizualinėmis technologijomis, o scenos menuose pagrindine medija paprastai tampa kūnas ir materialūs objektai. Šių menų sričių skirtumai lemia skirtingas ugdymo metodikas. Todėl galima kelti hipotezę, kad kai kurie skirtingi ugdymo metodai daro skirtingą įtaką ugdymo procesų dalyviams, stipriau veikdami vienas ar kitas jų kompetencijas, įvairių kultūros produktų vartojimą bei savanorišką veiklą.
Įvertinti kino ir scenos menų kūrybinių praktikų metodų įtaką 14-19 metų jaunimo bendrosioms ir specialiosioms kompetencijoms.
Tyrimas atkreipia dėmesį į mažiau matomą Lietuvos kultūros lauko grandį – vaikų meninį ugdymą, kuris kol kas didele dalimi laikomas vien bendrosios švietimo sistemos rūpesčiu, pamirštant, kad vaikų meno mokyklos gali ir turi būti reikšmingas kultūros lauko veikėjas. Tyrimas remiasi prielaida, kad vaikų dailės mokyklų visuomeninis aktyvumas gali būti svarbus įrankis formuojant plačiosios auditorijos meno sampratas bei jo recepciją.
Tyrimo tikslas yra remiantis konkrečių atvejų analize ištirti vaikų dailės mokyklų dalyvavimą kultūriniame, socialiniame, politiniame visuomenės ar vietinės bendruomenės gyvenime ir įsitraukimo į už mokyklos ribų vykstančius procesus prielaidas bei galimybes.
Šis tyrimas skirtas atskleisti mecenavimo specifiką Lietuvoje ir paskatinti mecenavimo tradicijų kūrimą šalyje, atliekant mecenavimo sampratos įvairovės teorinę analizę, apibrėžiant mecenavimo proceso veikėjus, mecenavimo motyvaciją, aptariant užsienio šalių praktikas, jau atliktus mecenavimo tyrimus, atliekant pagrindinių teisinių dokumentų, reglamentuojančių mecenatystę, analizę, parengiant strateginius pasiūlymus, kurie padėtų sukurti tinkamą politinį klimatą mecenavimo įstatymams priimti, empiriškai ištiriant mecenavimo proceso dalyvių požiūrius, nuostatas ir patirtis bei pateikiant rekomendacijas ir strateginius etapus mecenavimo sistemai Lietuvoje sukurti.
Nevyriausybinių scenos menų organizacijų veiklos efektyvumo tyrimas yra antrasis „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimo ir modernizavimo gairių“ etapas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti nevyriausybinių scenos meno organizacijų teisinį reglamentavimą, finansavimą ir veiklos efektyvumą.
Šio tarpdisciplininio tyrimo rezultatai bus naudojami inicijuojant nacionalinį regionų kultūros infrastruktūros įveiklinimą, investuojant į inovatyvias skaitmenines technologijas, pritraukiant nacionalines, ES ir privačias lėšas. Numatomas įgyvendinti projektas yra kompleksinių veiksmų visuma, kurio metu būtų siekiama sukurti save išlaikančią skaitmenizuotą audiovizualinę sistemą regionuose. Ši autonominė sistema leistų užtikrinti nacionalinio ir europinio kino sklaidą, atitinkančią Europa Cinemas tinklo reikalavimus.
Tyrimo tikslai apima kultūrinę, socialinę bei ekonominę sritis.
Mokslinėje ataskaitoje išanalizuota ir pristatyta skaitmeninės leidybos situacija Lietuvoje (leidėjų požiūriu). Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje skaitmenines knygas įvairiomis apimtimis jau dabar leidžia beveik kas trečias leidėjas, beveik trečdalis neplanuoja leisti skaitmeninių knygų, likę ketina tai daryti artimoje ateityje. Lietuvos leidėjai suvokia, jog visuomenėje įsivyrauja skaitmeninės knygos kaip patogaus nešiojamo skaitomo teksto poreikis. Šio pradinio etapo lietuviškų skaitmeninių knygų rinka yra nestabili ir pažeidžiama, jos perspektyvos leidėjams dar nėra aiškios, todėl augimo mastai ir plėtros greitis vertinami nevieningai, o atskirų leidyklų ateities planai kuriami atsargiai.
Projekto tikslas – išanalizuoti ir pristatyti skaitmeninės leidybos situaciją Lietuvoje.
Tyrimo metu buvo numatyta užfiksuoti mėgstamiausius žaislus: su kuo dabar vaikai daugiausia žaidžia, kaip keičiasi žaislų ir žaidimų tematika vaikams augant. Antras svarbus tyrimo klausimas – apie kokius žaislus vaikai dabar svajoja. Tymas leido užfiksuoti aktualius žaislus, populiarias veiklas bei tam tikras tendencijas. Šie rezultatai leis ateityje remtis pirmine baze ir vertinti pokyčius arba sekti žaislų ir žaidimų stabilumą.
Projekto tikslas buvo užfiksuoti šiuo metu augančių skirtingo amžiaus vaikų žaidimo tematikas, objektus ir aplinkas bei sudaryti tyrimų bazę tolimesnėms kasdienės kultūrinės veiklos analizėms ir tyrimų pjūviams.
Teatrinio ugdymo tikslas – suteikti teatrinės ir estetinės kompetencijos bei socialinės kultūrinės brandos pagrindus, reikalingus savarankiškai, kūrybingai bei atsakingai dalyvauti socialiniame kultūriniame gyvenime, tenkinti saviraiškos ir pažinimo poreikius. Neįgaliųjų Naujasis teatras yra pirmasis, kuriame dirba ir kuria neįgalieji, ir kurie už darbą gauna atlygį.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti suaugusių neįgaliųjų socializacijos galimybes teatro meno srityje.
Apibrėžti architektūros kokybės kriterijai ir jų užtikrinimui skirtos priemonės padėtų siekti visuomenei svarbių tikslų, tačiau ar įmanoma minėtą profesionalo vidinį pojūtį „įžodinti“? Ar egzistuoja universalūs, visuomenės interesus atspindintys kriterijai, kuriuos būtų galima pripažinti imperatyviais, privalomais visiems statiniams ar konkrečiai apibrėžtoms jų grupėms? O gal egzistuoja labiau efektyvios architektūros kokybės užtikrinimo priemonės, nereikalaujančios šių kriterijų apibrėžimo?
Tyrimas apima ekonominę ir socialinę situacijos bei teisinių dokumentų analizę, ekspertinių interviu analizę ir rekomendacijų LR ministerijoms parengimą.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti skirtingas didžiausią potencialą turinčias kultūrinių ir kūrybinių industrijų sritis, įvertinti Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose bei KKI poveikį socialinei aplinkai bei regioninei plėtrai.
Įvertinus taktilinių leidinių paklausą Italijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, išryškėjo taktilinių knygų poreikis šiose šalyse. Dėl didelių taktilinių leidinių gamybos kaštų, gyventojai dažniausiai jas skolinasi iš bibliotekų ar aklųjų interesus atstovaujančių organizacijų - knygos retai perakoms dėl aukštos pardavimo kainos. Apskritai šiose šalyse pastebimas bendras taktilinių ir Brailio raštu spausdintų knygų vaikams stygius. Analizės metu išryškėjo, kad ne visos tiriamos šalys yra atviros tarptautiniam bendradarbiavimui.
Tyrimo tikslas – ištirti taktilinių knygų, skirtų vaikams iki 12 metų, eksporto galimybes į keturias šalis: Italiją, Nyderlandus, Švediją ir Vokietiją.
(I etapas)
Šio tyrimo tikslas - įvertinti meno intervencijų poveikį bei kultūros ir meno sąveikos su sveikatos sektoriumi plėtros galimybes.
Tyrimo objektas - tai meno intervencijos, įgyvendinamos siekiant gyventojų sveikatos gerėjimo. Šiame tyrime meno intervencijos suprantamos kaip poveikį sveikatai turinčios veiklos, kurias sveikatos priežiūros įstaigoje arba bendruomenėje įgyvendina profesionalūs menininkai, siekdami teigiamų tikslinės grupės sveikatos pokyčių bei įtraukdami tikslinės grupės dalyvius aktyviai arba pasyviai dalyvauti meninėje veikloje.
Gilinantis į nacionalinio paveldo problemas pradedami su dabartimi ir jos formuojama kultūros, nacionalumo ir globalizacijos politika siejami dainų šventės tyrimai. Vertinama kaip politinio ritualo, bendruomeniškumo ir tapatumo raiška, šiandien dainų šventė tampa aktualia tautinio sąmoningumo erdve, kurią reikia puoselėti ir ginti nuo kylančių grėsmių, pavojų ir siekių „beprasmiškai“ modernizuoti.
Kaip tarpdisciplininių tyrimų objektas, sulaukusi didelio Baltijos šalių mokslininkų dėmesio dainų šventė ir jos tyrimai kelia prasminius nacionalinės savasties klausimus: kultūros modernizacija ar tradicijos puoselėjimas, vertybinis atgimimas ar tapatybės ilgesys, iššūkių galimybė ar prioritetinis inovatyvus proveržis.
Leidinys skirtas menininkams, besidomintiems „menas sveikatai“ idėjomis, dailės terapeutams, muzikos terapeutams, psichologams, socialiniams darbuotojams, ergo terapeutams.
Tyrimo tikslas: aptarti įvairius Lietuvos ir pasaulinės rinkos aspektus – meno kūrinio vertę, meno rinkos dalyvius, kolekcijos formavimo principus.
Tyrimo rezultatas: 2015 m. išleistas leidinys „Menas ir pinigai. Apybraižos apie meno rinką“
