Spauda – knygos, periodiniai leidiniai ir kita spausdinta produkcija – yra PVM objektas, jai taikomas sumažintas pridėtinės vertės tarifas1. Išskirtinis spaudos statusas siejamas su skaitymo svarba asmeniui, visuomenei, demokratijai, nacionaliniam identitetui.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti lengvatinio 9% PVM tarifo knygoms ir periodiniams leidiniams poveikio sritis, aprėptį ir mastą Lietuvoje, įvertinti šios lengvatos efektyvumą ir tikslingumą, pateikti rekomendacijas dėl valstybės pagalbos šiai sričiai mechanizmo tobulinimo.
Moksleivių kultūros poreikių tyrimai buvo atliekami Pietryčių Lietuvos Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gimnazijose. Šis regionas išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų gyventojų tautine sudėtimi, socialiniais ir ekonominiais netolygumais. Tai lemia gyventojų bendruomenės savitą gyvenimo būdą, žmonių santykius, pilietiškumo sampratą, bendradarbiavimą su kitais Lietuvos regionais ir net ryšius su kaimyninėmis šalimis.
Šis tyrimas – pirmasis tokio pobūdžio Lietuvoje: inicijuotas siekiant išsamiai ištirti profesionaliųjų teatrų rinkodaros bazę ir jos efektyvumą. Tyrimo autoriai didelį dėmesį skyrė tyrimo rezultatams, praktiniam jų taikymui. Dėl to sudarant tyrimo modelį siekta ne tik atlikti teatrų rinkodaros bazės analizę, bet ir pateikti praktines rinkodaros efektyvumo gerinimo rekomendacijas, pabandyti dalį jų, pasitelkiant eksperimentines intervencijas pagal programos „Kūrybinės partnerystės“ principus, praktiškai įgyvendinti.
Tyrimo objektas: Lietuvos teatrų rinkodaros bazė – funkcionuojanti rinkodaros sistema, apimanti šiuos susijusius komponentus: organizacijos požiūrį į rinkodarą, organizacinę struktūrą, žmogiškuosius ir materialius išteklius, rinkodaros tikslus, strategiją ir taktiką, pasitelkiamą rinkodaros ir komunikacijos priemonių arsenalą, pasiekiamus rezultatus.
Tyrimo tikslas:
Bendradarbiaujant skirtingų tikslinių sričių profesionalams, išanalizavus Karklės gyvenvietės kultūrinę raidą ir šiandieninę situaciją, parengti „Karklės atlasą“- galimybių raidos studiją, skirtą vietos potencialo išryškinimui ir patrauklumo didinimui.
Tyrimo rezultatai:
Pateikiamas Karklės probleminių situacijų aktualizavimas bei savitumų išryškinimas;
Teritorijos lankytojų lūkesčių identifikavimas;
Vieningo Karklės viešųjų erdvių vizualinio identiteto formavimas;
Pateikiama konsoliduota bendruomenės ir institucijų nuomonė;
Pateikiamos medžiaga bendruomenei plėtoti kokybišką projektinę veiklą;
Pateikiama priemonė konkursų, techninių projektų ir planavimo dokumentų užduotims formuluoti;
Pateikiamos rekomendacijos architektams ir planuotojams;
Pateikiama metodologinė priemonė vietos bendruomenėms, siekiančioms tvarios, kokybiškos raidos.
Nuoroda: https://issuu.com/zavisosfondas/docs/karklesatlasas
Tikslas: Ištirti Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos tikslinės grupės (Vilniaus ir Alytaus apskričių savivaldybių esamų vartotojų ir nevartotojų) specifiką bei inovatyvių produktų ir paslaugų pritaikymo galimybes ir taip patobulinti Lietuvos bibliotekose teikiamas paslaugas bei pasiūlyti naujų paslaugų ir produktų, kurie pritrauktų naujų vartotojų. Išvados: 1.A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos tikslinė grupė yra dirbantys profesionalai; 2.Svarbiausia bibliotekos atsakomybe tampa kokybiškos (atrinktos, patikrintos, geresniu įrenginiu pateikiamos) informacijos suteikimas ir aktyvios bendruomenės kūrimas; 3.Esminis infrastruktūros bruožas turi būti erdvių įvairovė pritaikyta skirtingiems poreikiams; 4. Trys pagrindinės ašys išlaikyti ir auginti ryšį su tiksline auditorija galėtų būti: a.kalbėjimas apie vertybes per A. Mickevičiaus asmenybę; b.neformalus, drąsus ir teigiamas kalbėjimo tonas; c.žinučių turinys turi konceptualiai išreikšti žinias ir įkvėpti domėjimąsi.
Tyrimo tikslas: surinkti ir susisteminti duomenis apie Lietuvos animacijos industrijos padėtį, tendencijas ir iššūkius bei metodiškai prisidėti prie Lietuvos animacijos industrijos formavimo ir sistemingo plėtros įgyvendinimo.
Tyrimo išvados: Lietuvos animacijos industrijos plėtros prioritetinės kryptys yra šios:
Suvokimo didinimas;
Bendradarbiavimo stiprinimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;
Animacijos žinių replikavimo stiprinimas;
Inovacijų skatinimas bei mokslo ir žinių perdavimo plėtra;
Duomenų rinkimas.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimo galimybes ir pateikti siūlymus.
Kai kurios apibendrintos išvados:
Lietuvos kultūros politikos modeliavimo patirtis atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu nuo 1991 m. liudija nuoseklaus valstybės vaidmens formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką suvokimo stoką, todėl pradėtos reformos realizuotos tik iš dalies, esmines kultūros ir švietimo jungties, rankos atstumo principo pritaikymo kultūros valdyme, valstybės kaip mecenato ir kitos idėjos nebuvo sistemiškai gyvendintos, kultūros politikoje kaip ir kitų sričių valstybės politikoje ėmė dominuoti restitucinės, imitacinės ir fragmentiškai inovacinės orientacijos.
Tyrimą atliko: Rasius Makselis, Rūta Stanevičiūtė, Elona Bajorinienė
Tyrimo tikslas: nustatyti veiksnius, turinčius įtakos regiono kūrybinių ir kultūrinių industrijų (toliau – KKI) plėtrai, bei pateikti KKI plėtojimo politikos regionuose gaires/rekomendacijas.
Tyrimo santrauka:
Regiono KKI vizijai formuoti rekomenduojama:
Regiono KKI vizijai ir strategijai formuoti skirti daugiau dėmesio ir pastangų.
KKI plėtrai regione taikyti sisteminį-tinklinį požiūrį.
Aktyvesnis regiono valdžios vaidmuo plėtojant tarptautinio patrauklumo lygio KKI objektus regione.
Formuoti unikalų regiono KKI įvaizdžio ir prekės ženklą.
Skatinti susisiekimo infrastruktūros tarp regiono KKI objektų plėtrą.
Integruoti industrinį paveldą.
Tikslas: Išanalizuoti tris pagrindinius architektūros viešojo administravimo sistemos lygmenis:
1. valstybės lygmenį, kurį sudaro valstybės institucijų veikla;
2. vietos savivaldos (savivaldybių) lygmenį, apimantis savivaldybių institucijų ir konkrečių valstybės tarnautojų (administracijos direktorių ir vyriausiųjų architektų) veiklą;
3. profesinės savivaldas.
Tyrimą organizavo: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Tyrimą atliko: Daiva Bakšienė, Kristina Matvejenkaitė, Dovilė Usavičė
Tyrimo tikslas: įvertinti etninės kultūros vertybių pokyčius dabartinėje Lietuvos visuomenėje ir pateikti rekomendacijas valstybės politikai etninės kultūros srityje formuoti.
Projekto uždaviniai:
- Ištirti etninės kultūros vertybines nuostatas dabarties visuomenėje – švietimo sistemos bei kultūros politikos formuotojų ir vadovaujančių dalyvių (etninės kultūros profesionalų) veiklos lauke;
- Išanalizuoti valstybės politikos etninės kultūros srityje sistemos efektyvumą: teisės aktus ir jų įgyvendinimą reglamentuojančias priemones.
Šie uždaviniai buvo įgyvendinti atliekant keturis tyrimus, kurie tapo sudedamosiomis bendro projektinio tyrimo dalimis:
- Etninės kultūros apsaugos teisinis reguliavimas Lietuvoje;
- Požiūrio į etninės kultūros vertybes kaita vidurinėje švietimo grandyje 2002-2016 m.;
- Etninės kultūros integravimo į formalaus ugdymo procesą taikymo vertinimas;
- Etninės kultūros vertybių samprata kultūros politikoje.
Tyrimo tikslas: atskleisti kūrybinių edukacinių intervencijų poveikį mokyklos bendruomenėje.
Tyrimo santrauka:
Pagrindinis tyrimo klausimas: koks yra kūrėjo vaidmuo adaptaciniu laikotarpiu 5-je ir 9-je klasėje („lūžio taškuose“) sprendžiant ugdymo proceso problemas?
Tyrimo įžvalgos ir rezultatai atskleidė, kaip jaučiasi penktokai ir devintokai, su kokiomis problemomis jie susiduria. Tyrimo duomenys parodė, kaip įprastai mokyklų bendruomenės sprendžia problemas ir kokios yra jų tipinės reakcijos į iškilusias sudėtingas situacijas. Įvykus KP intervencijoms išryškėjo kūrėjo vaidmuo sprendžiant problemines situacijas mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė ryškius mokytojų ir mokinių įpročių, reakcijų ir elgesio pokyčius bei transformaciją. Tyrimas parodė, kaip keitėsi mokinių, mokytojų santykiai, atskleidė, kas yra svarbu norint, kad mokykloje nebūtų vengiama probleminių situacijų, bet jos būtų sprendžiamos pasitelkiant kūrybingumą.
Tyrimą atliko: Asociacija „Kūrybinės jungtys“, Žinių
