Moterų ir vyrų lygybė visose srityse – esminė Europos Sąjungos vertybė ir horizontalusis prioritetas nustatytas Europos Sąjungos sutartyje.[1]
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės ir sudarytos vienodos galimybės moterims ir vyrams užimtumo ir darbo, švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitose srityse bei užkertamas kelias tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškoms.
Kultūra Lietuvoje yra svarbi viešosios politikos sritis, daranti įtaką socialinei ir ekonominei šalies pažangai. Skatinant kultūrą ir kūrybingumą, siekiama spręsti Lietuvos kultūrinei, socialinei ir ekonominei raidai aktualias ekonominio konkurencingumo, visuomenės sanglaudos ir tvaraus vystymosi problemas, stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę, istorinę savimonę.
Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 m. programoje pažymima, jog moterų ir vyrų dalyvavimas kultūrinėje ir meninėje veikloje Lietuvoje yra nevienodas. 2014 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, kultūrinėse veiklose vyrų dalyvauja gerokai mažiau nei moterų – 41 procentas vyrų ir 27 procentai moterų visiškai nelinkę dalyvauti kultūros renginiuose ir iniciatyvose. Viena iš nedalyvavimo priežasčių yra vyrų suinteresuotumo ir domėjimosi kultūra stoka. 36 procentai tyrime dalyvavusių vyrų nurodė, kad turi kitų interesų nei kultūra, 54 procentai nurodė, kad turi asmeninių priežasčių (laiko stoka, sveikatos problemos) nedalyvauti kultūrinėje veikloje, kiti dalyviai nurodė nepakankamą kultūros paslaugų ir produktų pasiūlą ir kitas kliūtis. Vyrai rečiau nei moterys lankosi muziejuose, galerijose ar parodose, mažiau dalyvauja scenos menų ir amatų veiklose.
Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad pagrindiniai kultūros renginių dalyviai yra moterys, jaunesnio amžiaus (iki 40 metų), ekonomiškai pajėgesni, vidutinio dydžio miestų gyventojai ir šeimos su vaikais (daugiau moterys su vaikais). Moterys dažniau nei vyrai dalyvauja savanoriškoje veikloje (vidutiniškai 22 procentai moterų ir 6 procentai vyrų) ir socialiai dalyvauja kultūrinėse iniciatyvose, įsitraukia į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir renkasi su kultūra susijusias studijas. Moterys taip pat labiau nei vyrai domisi knygomis ir spauda (71 procentas moterų ir 53 procentai vyrų laisvalaikiu skaito knygas), turi namie daugiau knygų nei vyrai (daugiau nei 50 knygų namuose turi 47 procentai moterų ir 39 procentai vyrų). Domėjimasis knygomis ir literatūra yra vienas iš išsilavinusios visuomenės požymių, tiesiogiai siejamas su aukštesniu visuomenės raštingumo lygiu. Moterys dažniau nei vyrai nemato kliūčių įsilieti į kultūrinį gyvenimą, jos labiau didžiuojasi Lietuvos pilietybe ir mano, kad dalyvavimas kultūrinėje veikloje stiprina jų patriotiškumą ir skatina kūrybingumą.
Atsižvelgiant į tai, skatiname kultūros ir meno organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant įtraukti vyrus (mažinti kliūtis) dažniau dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje.
______
[1] OL C 83/13. Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. 2010 m. kovo 30 d.
