PagrindinisNaujienos

Naujienos

Baigiami skelbti antrojo 2017 m. finansavimo konkurso rezultatai

2017 m. birželio 5 d.

Lietuvos kultūros taryba baigia skelbti antrojo 2017 m. finansavimo konkurso rezultatus. Dalinis finansavimas paskirtas architektūros, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir tarpsritiniams projektams, taip pat Lietuvos nacionalinio paviljono 16-oje Venecijos architektūros bienalėje įgyvendinimui, menininkų rezidencijoms Lietuvoje bei Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymui. Iš viso šiame finansavimo etape 686 projektams paskirstyta apie 5 mln. eurų.

2017 m. į LKT dalinio finansavimo kreipėsi daugiau nei 2,5 tūkst. juridinių asmenų, kurie pateikė beveik 6 tūkst. iniciatyvų. Pateiktose paraiškose nurodytas kultūros ir meno projektų finansavimo poreikis sudarė daugiau nei 77 mln. eurų. Dalinis finansavimas šiais metais paskirtas 1782 projektams.

Dalinis finansavimas skirtas 15 architektūros projektų, jiems paskirstyti 126 tūkst. eurų. Finansuoti projektai bus įgyvendinami didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei Lygumuose, Pakruojo rajone. Dalinis finansavimas paskirtas trims leidybos, keturiems sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, vienam edukaciniam ir dviem kultūros paveldo projektams, taip pat dviem parodoms ir trims kūrybinėms dirbtuvėms.

Finansuotos dvi dešimtys fotografijos projektų, jiems paskirstyta kiek daugiau nei 107 tūkst. eurų.  Dalini finansavimas skirtas devynioms fotografijų parodoms ir jų ciklams, penkiems leidybos ir kritinių refleksijų projektams. Dalinis finansavimas paskirtas ir Panevėžio tarptautinei fotografijos bienalei „Žmogus ir miestas“, edukacinių užsiėmimų ciklui, Lietuvos pristatymui Niujorko meno leidinių mugėje.

Literatūros srityje finansuoti 46 projektai, jiems paskirstyta 190 tūkst. eurų. Dvi trečiąsias finansuotų iniciatyvų sudaro leidybos projektai. Dalinis finansavimas paskirtas 17 verstinių ir 18 originalių, lietuviškų kūrinių, taip pat edukaciniams projektams, konferencijoms, sklaidai regionuose, leidiniams Brailio raštu.

Muzikos srities projektams paskirstyta kiek daugiau nei 390 tūkst. eurų, kurie paskirstyti 67 projektams. Didžioji finansuotų projektų dalis – apie du trečdalius – rengiama regionuose, projektai gana proporcingai pasiskirstę po visą šalį. Tradiciškai muzikos srities projektai pasižymi didele žanrine įvairove: nuo šiuolaikinės akademinės muzikos, nacionalinės klasikos, iki džiazo ir neakademinės muzikos. Tarp finansuotų projektų profesionalūs kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje, festivaliai ir leidybos projektai.

Dalinis finansavimas paskirtas 11 šokio projektų. Daugiausia finansuotas naujų spektaklių sukūrimas – planuojama, kad bus pristatytos penkių naujų šokio spektaklių premjeros. Finansavimas paskirtas ir keturiems jau sukurtų spektaklių sklaidos Lietuvoje ir vienam sklaidos užsienyje projektui. Šokio sričiai skirtomis lėšomis taip pat finansuotas XI tarptautiniam menų festivalis „Plartfotma“ ir Vyčio Jankausko šokio teatro dvidešimtmečio renginys.

Teatro sričiai šiame etape paskirstyta kiek daugiau nei 372 tūkst. eurų. Dalinis finansavimas skirtas 24 skirtingų spektaklių ir vienos pjesės sukūrimui, finansuoti trys festivaliai, 6 sklaidos Lietuvoje. Gastrolių į užsienį vyks Oskaro Koršunovo teatras, Eimunto Nekrošiaus Teatras „Meno fortas“, „Teatriukas“ ir teatras „Atviras ratas“. Be to, dalinis finansavimas paskirtas ir kritiniai minčiai – teatro kritiko Valdo Gedgaudo recenzijų rinktinės „Recenzijose sninga“ ir leidinio anglų kalba „Šiuolaikinis Lietuvos teatras. Vardai ir spektakliai“ leidybai. Iš viso šiame etape finansuotas 41 teatro srities projektas.

31 finansuotam tarpsritiniam projektui paskirstyta 185 tūkst. eurų. 11 iš finansuotų projektų – festivaliai. Projektai bus įgyvendinami Anykščiuose, Baibokuose, Kaune, Kėdainiuose, Naujasodyje, Palomenėje, Palūšėje, Plutiškėse, Rokiškyje, Šilutėje, Šiauliuose, Vilniuje ir Žagarėje.

Dalinis finansavimas paskirtas 11 menininkų rezidencijų Lietuvoje. Rezidencijose lankysis daugiausia tarpdisciplininio meno atstovai, taip pat fotografijos, literatūros, dailės, muzikos kūrėjai. Menininkų rezidencijos bus rengiamos Anykščiuose, Druskininkuose, Ežerėlyje, Klaipėdoje, Kaune, Kražiuose, Leipalingyje, Nidoje, Palangoje, Seirijuose, Širvintose, Veisiejuose, Vilniuje ir Vyžuonoje. Rezidencijų projektas šį karta paskirstyti 69 tūkst. eurų.

Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 16-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Architektūros fondas su projektu „Nacionalinio paviljono statyba“. Šio projekto koncepcija rengta atsižvelgiant į tai, kad architektūros bienalė vyks Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Pasak projekto rengėjų, projektas suvokiamas kaip šalį lokaliai ir globaliai vienijantis, architektūros praktikas analizuojantis procesas, ieškantis alternatyvių architektūros formų. Projekte keliami bendruomeniškumo, racionalumo, įsitraukimo klausimai, siekiant pasitikrinti kokiems žingsniams esame subrendę ir ar nacionalinio paviljono statyba šiandien vis dar aktuali. Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 16 - oje Venecijos architektūros bienalėje 2017 m. skirti 29 tūkst. eurų, o įgyvendinti projektą 2018 m. – 145 tūkst. eurų.

Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymui šiais metais paskirta kiek daugiau nei 60 tūkst. eurų, paskirstant juos keturiems projektams. Asociacija „Mes“ planuoja rengti ekspediciją į Rusiją ir Kazachstaną. Prie tremtinių ir politinių kalinių kapų tvarkymo šiemet prisijungia ir „Nepatogus kinas“ planuojantis ekspediciją „Lapteviečių pėdomis“. Populiarumo sulaukusi ir pripašinimą pelniusi Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ iniciatyva „MISIJA SIBIRAS'17“ šiemet bus įgyvendinama Irkutske. O viešoji įstaiga „Bistrampolio dvaras“ lietuvių kapus planuota sutvarkyti Krasnojarsko, Altajaus, Irkutsko ir Buriatijos kraštuose.

Kartu su antrojo 2017 m. finansavimo konkurso pabaiga pasibaigė ir pirmoji Lietuvos kultūros tarybos kadencija. Per ketverius pirmosios kadencijos metus užregistruota apie 25 tūkst. paraiškų, finansuota beveik 8000 projektų, įvyko 302 Tarybos ir 346 ekspertų darbo grupių posėdžiai.

Pirmosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybą sudarė: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas. Naujosios kadencijos Lietuvos kultūros daryba darbą turėtų pradėti birželio pabaigoje.



< Atgal
Struktūra ir kontaktaiTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos