PagrindinisNaujienos

Naujienos

Paskirtas finansavimas strateginių programų įgyvendinimui

2017 m. gruodžio 6 d.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskyrė finansavimą programai „Kultūros ar meno srities organizacijų strateginių programų įgyvendinimas“. Tai šiuo metu didžiausia finansavimo programa, skirta užtikrinti sėkmingą, tęstinę stipriausių nevyriausybinių kultūros organizacijų veiklą. Dvylikai skirtingas kultūros ir meno sritis atstovaujančių organizacijų paskirstyta 1 mln. 200 tūkst. eurų.

Iš 54 pateiktų paraiškų remiantis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis buvo finansuotos 12 organizacijų pateikusių stipriausias strateginės veiklos programas 2018 metams. Finansuotos šiuolaikinio meno, muzikos, scenos ir audiovizualinių menų, literatūros, leidybos ir architektūros organizacijos.

Rengiant kultūros ar meno srities organizacijų strateginių programų įgyvendinimui skirtą finansavimo programą ir jos nuostatas buvo atsižvelgta į didėjančius sėkmingai projektus įgyvendinančių nepriklausomų kultūros ir meno įstaigų poreikius. Tikimasi, kad jau nuo 2019 m. šiai programai skirtomis lėšomis kitų metų konkursą laimėjusios įtaigos galės būti finansuojamos trejus metus. Taip siekiama sumažinti projektų administravimo naštą, bei užtikrinti ilgametės kultūrinės veiklos tęstinumą. Taip pat primename, jog šioje programoje nefinansuotų organizacijų paraiškos, pateiktos į kitus – sričių ir programų – konkursus bus ir toliau vertinamos bendrąja tvarka.

Siūlome trumpai susipažinti su savo strategines programas 2018 m. įgyvendinsiančiomis organizacijomis.

Penkerius metus sėkmingai Lietuvos ir tarptautiniame kontekste veikiantis meno ir edukacijos centras „Rupert“ nuo pat gyvavimo pradžios rūpinasi jaunosios kartos Lietuvos menininkų edukacija, skatina naujų kūrinių atsiradimą ir sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Be to, „Rupert“ siekia sudaryti galimybes pripažintiems užsienio šalių menininkams, kuratoriams ir meno tyrėjams atvykti į Lietuvą įgyvendinti savo projektus ir su jais supažindinti Lietuvos auditoriją. 2018 m. „Rupert“ planuoja kryptingai tęsti veiklą, kurios programą formuoja atsižvelgdamas į pasaulio meninį kontekstą, įvertinant vietinius kultūros lauko ir visuomenės poreikius.

Daugiau nei du dešimtmečius gyvuojantis Lietuvos muzikos informacijos centras aktyviai rūpinasi Lietuvos muzikos kultūros sklaida vietinėse terpėse ir tarptautinėse auditorijose bei nuolat telkia, sistemina, viešina, publikuoja ir eksportuoja Lietuvos muzikos kultūros profesionalią informaciją ir kūrybinę produkciją. LMIC yra įsteigęs ir nuolat atnaujina internetinę Lietuvos muzikos kultūros žinių bazę, kuri yra pagrindinis tokios tipo duomenų šaltinis Lietuvoje. Be to, LMIC kaupia ir saugo fizinę ir skaitmeninę Lietuvos kompozitorių partitūrų kolekciją, kuri sudaro didžiausią tokio žanro archyvą šalyje. 2018 m. centras sieks didinti Lietuvos muzikos kūrybos ir žinių randamumą, matomumą, naudojamumą ir patikimumą, pasitelkiant visas medijų priemones ir vertę kuriančias informacines intelektines paslaugas.

Viešoji įstaiga „Architektūros fondas“ per pastaruosius septynerius metus įgyvendino daugybę projektų, kuriais siekė ugdyti architektūros kultūros suvokimą ir skatinti architektūros kokybę. ,,Architektūros fondas“, kaip iš apačios kylančių iniciatyvų platforma, intensyviai veikia savanoriškais pagrindais ir yra užmezgusi platų partnerių ir rėmėjų tinklą Lietuvoje ir užsienyje. ,,Architektūros fondo“ projektas „Pelkių paviljonas“ atstovaus Lietuvai 2018 m. Venecijos architektūros bienalėje.

Prieš penkiolika metų įkurtas šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ siekia ugdyti kūrybingą visuomenę, naujinti Lietuvos kultūrą ir Lietuvą per kultūrą. Šios įstaigos sukurta infrastruktūra nuolat naudojasi čia reziduojančios scenos menų organizacijos ir kūrėjai, o šiuolaikine technika aprūpintose salėse savo spektaklius pristato Oskaro Koršunovo teatras, Eimunto. Nekrošiaus teatras ,,Meno fortas“, Kauno šokio teatras ,,Aura“, Vyčio Jankausko šokio teatras, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ ir daugelis kitų. Savo renginius pristato tarptautiniai festivaliai „Jauna muzika“, „Sirenos“. Be to „Menų spaustuvės“ patalpose veikia Infoteka – šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Viešoji įstaiga ,,Meno avilys“ nuo 2005 metų nuosekliai ir sėkmingai veikia kaip platforma kultūros profesionalams - medijų edukacijos, audiovizualinio paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo, kultūros tyrimų, kino sklaidos ir kitose srityse. Sistemingai siekia ir pagal galimybes įgyvendina geriausių pasaulio praktikų taikymą Lietuvoje, taip pat aktyviai dalyvauja europiniuose procesuose.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius veikia nuo 1993-iųjų ir yra bene vienintelė organizacija Lietuvoje taip nuosekliai ir plačiai besirūpinanti vaikų literatūros aktualizavimu, vertinimais,  literatūros ir informacijos sklaida. Kitąmet planuojama didelį dėmesį skirti 2017 m. vaikų literatūros leidybos, kūrybos, skaitybos analizei, tyrimams, vertinimams bei profesionaliam jų pristatymui visuomenei.

Lietuvos leidėjų asociacija vienija 39 narius, tarp kurių produkcija sudaro 80 procentų šalies knygų leidybos rinkos. LLA jau 20 metų aktyviai dalyvauja leidybos ir literatūros sklaidoje tarptautinėje erdvėje. 2018 m. LLA kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros institutu, rengia ir koordinuoja plačią renginių programą Londono knygų mugėje. Be to, asociacija aktyviai dalyvauja valstybės programų, teisės aktų, Europos Sąjungos direktyvų, susijusių su knygų leidyba, mokesčiais, skaitmeninimu, intelektine nuosavybe, autorių teisių apsauga, bibliotekų knygų fondų ir literatūrinio paveldo išsaugojimu, derinime su leidybos dalyviais ir valstybės institucijomis bei įstatymų monitoringe.

Lietuvos architektų rūmai – kiek daugiau nei prieš dešimtmetį įkurta tai atestuotų šalies architektų profesinės savivaldos organizacija – siekia užtikrinti aukštą architektūros kokybę Lietuvoje ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus. 2017 m. lapkrity įsigaliojęs Architektūros įstatymas pavedė Rūmams ne vieną naują skubų uždavinį, susijusi su jo įgyvendinimu. Tarp jų – Regioninių architektūros tarybų darbo organizavimas, architektūrinių konkursų rengimo tvarkos paruosimas bei jų priežiūros uždaviniai, viešojo intereso gynimas teisme.

Šiais metais dešimtmetį švenčianti Lietuvos džiazo federacija siekia skatinti Lietuvos džiazo eksportą, populiarinti šį žanrą Lietuvoje. Federacija leidžia Lietuvos džiazo rinkinį „Jazz from Lithuania“ – tai vienintelis dokumentas, kuriame kasmet pateikiami ir fiksuojami konkretūs džiazo kolektyvai, kūrėjai ir kompozicijos. Lietuvos džiazo federacija taip pat siekia skatinti skirtingų džiazo bendruomenės segmentų vienijimąsi, inicijuoti bendradarbiavimo projektus, konsultuoja atlikėjus, rūpinasi jų edukacija.

MO muziejus (anksčiau vadinęsis Modernaus meno centras) 2009–2017 m. veikė kaip muziejus be sienų ir koncentravosi ties leidybos, virtualiais ir bendruomenėms skirtais projektais. Privačia Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įsteigtas muziejus siekė sukaupti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir padaryti ją prieinamą tiek Lietuvos, tiek užsienio meno mylėtojams. Turtinga ir turininga kolekcija apima laikotarpį nuo 1960 metų iki šių dienų. 2018 m. spalį muziejus atvers duris lankytojams žinomo architekto Daniel Libesking suprojektuotame pastate sostinės centre. Tačiau strateginiu muziejaus tikslu ir toliau išliks siekis, kad menas ir kultūra atliepų šiuolaikines visuomenes poreikius ir taptų atviresni bei prieinamesni visiems šalies gyventojams.

Akordeonisto Martyno Levickio 2011 m. įkurta viešoji įstaiga accoAkademija siekia populiarinti akordeono meną Lietuvoje, skatinti modernaus akordeono repertuaro plėtrą, supažindinti visuomenę su profesionalia ir aktualia šių dienų kūryba bei akordeono meno raida, ugdyti šiuolaikinės akademinės muzikos klausytojus, puoselėti talentingų, ambicingų, jaunų muzikų bendruomenę, skatinti kamerinį bei simfoninį muzikavimą. Numatomoje įstaigos veikloje atsispindi vertinga tarptautinių partnerysčių plėtra ir numatytos edukacinės veiklos, akordeono meistrystės pamokos ir užimtumo regionuose skatinimas.

Daugiau nei prieš du dešimtmečius Thomo Manno kultūros centras įkurtas siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, diskutuoti Lietuvos visuomenei aktualiais klausimais. Thomo Manno kultūros centro iniciatyva per kelis dešimtmečius susiformavo tradicija rengti tarptautines mokslines konferencijas Nidoje, nes Thomo Manno vardas suteikia galimybę pakviesti iškiliausias kultūros asmenybes iš įvairių Europos šalių. Centro rengiamame Thomo Manno festivalyje propaguojamos humanizmo ir demokratijos idėjos padeda plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą, atvirą Lietuvos visuomenę.

 

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, rašytojas Rimantas Kmita, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldosaugininkė Ingrida Veliutė.



< Atgal
Struktūra ir kontaktaiTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos