Toliau įgyvendinant dar 2018 m. pabaigoje pradėjusį veikti Tolygios kultūrinės raidos regionuose modelį, Lietuvos kultūros taryba (LKT), kartu su dešimtyje Lietuvos apskričių įsteigtomis Regioninėmis kultūros tarybomis (RKT) visuomenei pristatys Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo 2020-2023 metų prioritetus.
2018 m. pradėjus projektinio kultūros finansavimo decentralizaciją, 2019 m. RKT savo darbą grindė ir regionuose veikiančių organizacijų projektus vertino pagal bendruosius modelio – kultūrinės raiškos įvairovės, vietos kultūrinio identiteto bei bendradarbiavimo skatinimo – tikslus. O nuo šiol kiekviena RKT yra suformulavusi ir savo prioritetus, atitinkančius vietos kultūros bendruomenių, infrastruktūros bei potencialo situaciją.
„Atokiau nuo didžiųjų miestų veikiančių kultūros bendruomenių bei savivaldos įtraukimas į kultūros vystymo bei projektų finansavimo procesus jau pirmaisiais Tolygios kultūrinės raidos modelio metais davė akivaizdžius rezultatus tiek vietos kūrėjų bei organizacijų aktyvumo, tiek bendruomenių įtraukties perspektyvomis. Kartu su 2020-2023 metų prioritetų parengimu kiekviena RKT žengia dar vieną stiprų žingsnį atvirumo visuomenei bei vietos savitumus atspindinčios kultūros link“, - sakė LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė.
RKT parengtų Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo prioritetų pristatymai visoje Lietuvoje vyks ateinančią dvi savaites: rugpjūčio 26 d. Marijampolėje, rugpjūčio 27 d. Telšiuose, rugpjūčio 29 d. Alytuje ir rugsėjo 3 d. Anykščiuose.
Regioninės kultūros tarybos yra dešimt teritoriniu Lietuvos apskričių̨ pagrindu veikiančių̨ kolegialių patariamųjų̨ organų, atliekančių̨ apskričių̨ meno ir kultūros ekspertų bei konsultantų funkcijas. RKT sudaro vietos kultūros ir meno bendruomenės ir apskričių savivaldybių deleguoti atstovai. Kiekvienoje RKT taip pat priklauso po vieną Lietuvos kultūros tarybos narį (išskyrus LKT pirmininkę).
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė, architektas Rolandas Palekas, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė ir literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas.
