Naujienos

Lietuvos kultūros taryba (LKT) atliko kultūros bendruomenės apklausą apie savo darbą ir atliekamas funkcijas, siekiant tobulinti LKT veiklą. Apklausą parengusi ir jos rezultatus analizavusi LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnioji analitikė Radvilė Maskuliūnaitė apibendrino, kad LKT veiklą teigiamai vertina 73 proc. respondentų (iš viso dalyvavo 576). Tyrėja teigė, kad analizuojant rezultatus išryškėjo nuomonių įvairovė, netgi prieštaravimai respondentams vertinant skirtingus LKT aspektus – finansavimo (ne)skyrimą, paraiškas, programas ir stipendijas, ekspertinį vertinimą, komunikaciją, administracijos komandą, LKT narių susirinkimą ar Regionines kultūros tarybas, atliekamą kultūros ir meno procesų stebėseną ir tyrimus – nuo kritiškų atsiliepimų iki pozityvių.

Pasitikėjimas LKT ir jos priimamais sprendimais

R. Maskuliūnaitė teigė, kad LKT kaip organizacija pasitiki 59 %, o jos priimamais sprendimais – 47 % apklausos dalyvių. Tyrėja pabrėžė, kad pasitikėjimą jie siejo su objektyvumu, skaidrumu, demokratiškais procesais, pagrįstais ir viešais vertinimo kriterijais, aukštomis darbuotojų kompetencijomis. Pasak tyrimo respondento (-ės): „Mano patirtis, leidžia daryti išvadą, kad šioje organizacijoje dirba profesionalūs ir darbštūs žmonės“, bet kita (-s) apklausos dalyvis (-ė) akcentavo, kad pasitikėjimas susijęs su konkrečia LKT veikla: „organizacija – taip. sprendimais – ne visada“.

Tačiau 32 % respondentų minėjo, kad LKT pasitiki iš dalies. Apklausa išryškino, kad pasitikėjimas itin susijęs su LKT finansavimo (ne)skyrimu, kaip taikliai apibūdino respondentas (-ė): „Kai gauname finansavimą - pasitikime, kai ne, tada ne:)“. Dėl to dažniausiai kalbėdami apie nepasitikėjimą respondentai (-ės) jį sieja su šališkumu, neskaidrumu, neobjektyvumu, finansuojant tik didžiųjų organizacijų projektus ar „dėmesio nevertus projektus“, profesionalumo trūkumu, neaiškiais ekspertų ar Regioninių kultūros tarybos narių atrankos kriterijais, neaiškiu, nekompetentingu ekspertų vertinimu, nepagrįstu sprendimų priėmimu. Jie (jos) pabrėžė komunikacijos trūkumą, negebėjimą atstovauti kultūros bendruomenei politiniame kontekste. Kaip teigė apklausos dalyvis (-ė): „Pasitikiu procesų skaidrumu, nepasitikiu arba mažiau pasitikiu gebėjimu atstovauti kultūros lauką politiniame lauke, priimti kritiką, atsižvelgti į kultūros lauko atstovų nuomonę“.

LKT kuriama vertė šalies kultūrai

Net 76 % respondentų manė, kad LKT prisideda prie Lietuvos kultūros raidos. Pasak apklausos dalyvio (-ės): „Yra įgyvendinta daug nuostabių projektų, kurie tapo labai svarbūs mūsų kultūrai, bendruomenėms, menui ir pan. Taip pat atverta daug naujų erdvių kultūrai, menui. Atrasta naujų, įvairių saviraiškos būdų, priemonių. Jaučiama didelė pažanga, bet visada turi būti siekiamybė, žvilgsnis į perspektyvą. LKT veikla skatina dar daugiau kurti ir ieškoti naujų formų, būdų, plėsti kultūros akiratį.“ 

Respondentai pasitikėjimą siejo su reikšmingų ir inovatyvių kultūros idėjų finansavimu, renginių ir produktų įvairove, vykdomais kultūros tyrimais ir jos stebėsena. Tačiau R. Maskuliūnaitė akcentavo likusių 24 %  respondentų nuomonę, kuri kritiškai įvertino LKT veiklą. Ją siejo tik su „pinigų dalinimu“, galios trūkumu darant įtaką kultūros raidai, strateginių sprendimų ir viešų diskusijų su kultūros bendruomene, dėmesio regionams stoka. Dalis respondentų manė, kad LKT gali daryti poveikį kultūrai tik tiek, „kiek leidžia Kultūros ministerija“.

Ką reikėtų tobulinti?

Apklausos respondentai įvardijo ir LKT veiklos silpnybes, siūlė, ką reikėtų tobulinti ar atsisakyti. Daugelis jų pagrindiniu LKT trūkumu minėjo dabartinį finansavimą ir su juo susijusias problemas: ribotą biudžetą, neaiškumą jį skirstant ir nepakankamas skiriamas lėšas. Dalis pabrėžė, kad susidūrė su nelygybe, kai, jų nuomone, finansavimą dažniau gauna didesnės, patirtį turinčios organizacijos bei nelygiaverte konkurencija taip NVO ir biudžetinių įstaigų. Nemaža dalis minėjo, kad šiuo metu ydingas paraiškų vertinimas: procesas pernelyg ilgas, kriterijai nėra iki galo aiškūs, pateikiami komentarai siauri ir abstraktūs, o pats vertinimas stokoja objektyvumo.

Taip pat respondentai svarbiu trūkumu laikė ekspertų, ypač Regioninių kultūros tarybų nekompetenciją. Jie teigė, kad neaiškūs ekspertų atrankos kriterijai lemia ekspertų neprofesionalumą, subjektyvų ir šališką vertinimą.

Dar viena LKT silpnybe apklausos dalyviai įvardijo biurokratinį procesą: pernelyg sudėtingas paraiškų formas, apsunkintą atsiskaitymą ir perteklinius reikalavimus, besidubliuojančią informaciją ir dalį priimamų sprendimų siejo su politine įtaka.

Respondentai taip pat minėjo, kad reikėtų aiškiau ir suprantamiau pateiktos informacijos, mokymų apie vertinimo bei finansavimo procesą, geresnio bendravimo ir bendradarbiavimo.

Kuo galėtume pasidžiaugti?

R. Maskuliūnaitė minėjo, kad apie 71 % visų apklausoje dalyvavusių respondentų rekomenduotų dalyvauti LKT rengiamuose konkursuose / renginiuose savo draugams, pažįstamiems, kolegoms. O daugelis jų pagrindine LKT stiprybe įvardijo suteikiamas finansavimo galimybes, pagalbą meno kūrėjams, kultūros ir meno puoselėjimą. Taip pat pačią LKT apklausos dalyviai pavadino kaip turinčią aiškų veiklos modelį, strategiją, nuoseklią kryptį, nusistovėjusias taisykles ir tvarką, modernų / lankstų požiūrį, pasižymintį atsparumu politikai, o LKT komandą vertino kaip profesionalią ir kompetentingą. Dalis respondentų džiaugėsi ir techniniais LKT diegiamais sprendimais:  el. paraiškų teikimo platforma, projektų kalendoriumi, interneto svetaine, kurie padeda optimizuoti darbą ir greičiau pasiekti reikiamą informaciją.