Naujienos

Lietuvos kultūros taryba (LKT) siekdama tobulinti organizacijos procesus ir gerinti ekspertų patirtis vasarį atliko apklausą. Jos tikslas – išsiaiškinti, kaip ekspertams (-ėms) sekasi vertinti LKT paraiškas, su kokiais iššūkiais susiduria ir ką reikėtų tobulint organizuojant jų darbą. Apklausoje iš viso dalyvavo 49 proc. Lietuvos kultūros tarybos bazės ekspertų. Dalyvavusieji apklausoje yra patyrę ekspertai: didesnę nei 2 metų darbo patirtį LKT turi 40 proc. respondentų, 60 proc. – iki 2 metų. Apklausos analizę atliko administracijos direktorės patarėja Rasa Dereškevičienė.  

Motyvuoja naujos patirtys ir galimybė prisidėti prie kultūros lauko  

Administracijos direktorės patarėja Rasa Dereškevičienė sako, kad ekspertų buvo klausiama apie motyvaciją, darbo organizavimą ir principus, lūkesčius, tarpusavio santykius bei ryšius su pareiškėjais. Apklausa atskleidė, kad labiausiai ekspertus dirbti Taryboje motyvuoja asmeninė nauda. Tai naujos patirtys, įgyjamos žinios, profesinis tobulėjimas ir ekspertinių kompetencijų stiprinimas.  

Ekspertai darbą Taryboje laiko tvirtu indėliu į asmeninę karjerą, taip pat erdvę pritaikyti savo patirtį ir profesines žinias. Juos taip pat motyvuoja galimybė stebėti tendencijas, pažinti kultūros ir meno lauką iš vidaus, jį puoselėti, prisidėti prie objektyvaus, skaidraus paraiškų vertinimo ir finansavimo procesų gerinimo. „LKT ekspertus labiausiai motyvuoja galimybė įgyti naujų žinių, noras prisidėti prie kultūros projektų finansavimo ir galimybė užsidirbti,“ – apibendrina R. Dereškevičienė.    

Ekspertavimas – papildomas uždarbis 

Apie 73 proc. ekspertų, dalyvavusių apklausoje, teigia, kad atlygis už eksperto darbą Taryboje sudaro iki 10 proc. metinių pajamų. Analizuojant skirtingų ekspertų grupių atsakymus, paaiškėjo, kad 50 proc. ekspertų, atstovaujančių vieną iš 5 kompetencijų (dailė, literatūra, muzika, tarpdisciplininis menas, teatras) nurodė, kad atlygis už eksperto paslaugas sudaro iki 10 proc. metinių pajamų, 47 proc. nurodė, kad eksperto atlygis sudaro iki 33 proc. metinių pajamų. Tuo tarpu kitų kompetencijų ekspertų dauguma (86 proc.) nurodė, kad eksperto atlygis sudaro iki 10 proc. metinių pajamų. 

Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) teigiamai vertina gaunamą atlygį už 1 paraiškos vertinimą, neigiamai – tik 17 proc. Galima išskirti, kad net 79 proc. ekspertų, atstovaujančių vieną iš 5 kompetencijų (dailė, literatūra, muzika, tarpdisciplininis menas, teatras) teigiamai vertina atlygį už paraiškos vertinimą. Tuo tarpu gerokai mažiau ekspertų (43 proc.), atstovaujančių kitas kompetencijas, mano, kad atlygis už paraiškos vertinimą tinkamas.  

„Vis dėlto, aiški tendencija, kad 73 proc. ekspertų, kurie 1 paraiškos vertinimui skiria iki 1 valandos, LKT gaunamą atlygį vertina gerai arba labai gerai. Taigi, išryškėjo reikšminga skiriamo laiko paraiškos vertinimui ir atlygio vertinimo sąsaja – skiriantys mažiau laiko vertinimui, gaunamą atlygį vertina palankiau. Vertinant tyrimo rezultatus, gaunamas atlygis už ekspertinę veiklą vertinamas teigiamai“, – teigia R. Dereškevičienė.  

Sklandus bendradarbiavimas su kuratorėmis 

Vienas iš svarbių ekspertų darbo aspektų yra bendradarbiavimas su Kultūros ir meno skyriaus vyriausiomis specialistėmis. Galima pasidžiaugti, kad net 85 proc. apklausos respondentų teigiamai vertina bendravimą su kuratorėmis. Daugiau nei pusė apklaustųjų (58 proc.) taip pat pozityviai vertina bendravimą su Tarybos nariais, tačiau norėtų glaudesnio ekspertų bendravimo vieni su kitais, aktyvesnio patirčių ir gerųjų pavyzdžių dalijimosi tarpusavyje. 

Dauguma respondentų ekspertų darbą Taryboje vertina teigiamai. Tik 22 proc. jų teigia, kad yra susidūrę su nesklandumais. „Dažniausiai tarp iššūkių buvo minimi per trumpi paraiškų vertinimo terminai, didelis darbo krūvis, kurį sudėtinga derinti su pagrindine veikla, taip pat minėtas ir poilsio laiko trūkumas. Ekspertai įvardijo ir techninius nesklandumus, pavyzdžiui, pasitaikė netiksli vertinimo lentelė, dokumentų trūkumas, nepavykęs prisijungimas prie posėdžio ir kt.,“ – vardija R. Dereškevičienė.  

Atsakomybė, diskretiškumas ir sąžiningumas – svarbiausios vertybės  

Svarbiausios vertybės ekspertams darbe – atsakomybė (83 proc.), diskretiškumas (77 proc.) ir sąžiningumas (76 %). Ekspertams taip pat svarbus nešališkumas (70 proc.), konfidencialumas (69 proc.) ir objektyvumas (68 proc.). Nedidelė dalis ekspertų pažymi, kad kartais kyla iššūkių siekiant visiško objektyvumo vertinant paraiškas, tačiau džiaugiasi apgalvotu ir detaliu Tarybos vertinimo procesu, kuris išlaiko maksimalų nešališkumą. Po individualių ekspertų vertinimų vyksta ekspertų grupių posėdžiai, kuriuose diskutuojama ir kartu sprendžiama dėl galutinio finansuojamų paraiškų sąrašo sudarymo, kurį galiausiai tvirtina Tarybos narių susirinkimas.   

Apklausoje dalyvavusieji teigia, kad jiems kyla sunkumų rašant vertinimo komentarus gerai ekspertų įvertintiems projektams, kurie lieka netoli „už brūkšnio“ dėl pasibaigusios kvotos. Ekspertai tikisi dar tikslesnių, konkretesnių vertinimo ir komentarų rašymo principų iš Tarybos. Jie taip pat siūlo organizuoti papildomus ekspertų susitikimus prieš teikiant galutinius vertinimus taip sukuriant daugiau erdvės diskusijoms tarpusavyje.  

Tik 10 iš 93 apklausoje dalyvavusių ekspertų teigia sulaukę klausimų iš pareiškėjų. Buvo domimasi vertinimo procesu, klausiama, kokiais prioritetais vadovaujamasi, kodėl finansavimą gavusi paraiška patiko, prašoma paaiškinti konsoliduotą komentarą ar sprendimą ir pan. R. Dereškevičienė sako, kad „apklausoje išryškėjo pasiūlymas neviešinti ekspertų pavardžių, daugiau dėmesio skirti vertinimo procedūrų aiškinimui kultūros bendruomenei bei aiškesnių nurodymų, kaip elgtis ekspertams, kai į juos kreipiasi pareiškėjai.“ 

Ekspertų lūkestis – dažnesni susitikimai 

Lietuvos kultūros taryba nuolat siekia išgirsti lūkesčius ir gerinti pareiškėjų, ekspertų ir darbuotojų patirtis bei tobulinti organizacijos procesus. Dauguma ekspertų (61 proc.) išreiškė poreikį susitikti ir aptarti paraiškų sąmatų vertinimą, taip pat susipažinti su finansavimo kvotų skirstymu (42 proc.) ir gauti tikslesnes gaires komentarų rašymui (40 proc.). Ekspertai taip pat siūlo skirti daugiau laiko vertinimams ir didinti atlygį, bei norėtų gyvo ekspertų susitikimo. 

„Ekspertus labiausiai domina paraiškų sąmatų vertinimo, finansavimo kvotų paskirstymo ir komentaro rašymo temos. Jie siūlo skirti daugiau laiko vertinimams, tikisi dažnesnių susitikimų ir aptarimų su Tarybos administracija bei daugiau praktinių komentarų rašymo pavyzdžių. Įsiklausę į poreikius, prieš kelias savaites organizavome nuotolinį susitikimą su ekspertais, kuriame ir aptarėme jiems rūpimas temas. Planuojame ir toliau stiprinti komunikaciją ir gerinti ekspertų patirtis, nes jie yra labai svarbi Tarybos dalis,“ – apibendrina R. Dereškevičienė.  

LKT forumas 2023, V. Budrio nuotrauka