AAA
PagrindinisNaujienos

Naujienos

Skelbiami kultūros ir meno sričių finansavimo konkurso rezultatai

2016 m. birželio 3 d.

Lietuvos kultūros taryba baigia skelbti antrojo finansavimo etapo rezultatus. Tarybos sprendimu finansavimas paskirstytas kultūros ir meno sritims: architektūros, dailės, dizaino, etninės kultūros ir tautodailės, fotografijos, kino sklaidos, literatūros ir leidybos, mėgėjų meno, muzikos, šokio, teatro, tarpdisciplininio meno ir tarpsritiniams projektams.

Dalinis finansavimas paskirtas 502 iš 1495 į skirtingas kultūros ir meno finansavimo sritis pateiktų projektų. Iš antrajam šių metų finansavimo etapui skirtų Kultūros rėmimo fondo lėšų kultūros ir meno sritims paskirstyti 2,8 mln. eurų. 203 dalinį finansavimą gavę projektai bus įgyvendinami didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o likusieji – skirtinguose šalies regionuose, o taip pat ir užsienyje.

Tarp 18 dalinai finansuotų architektūros srities projektų – apleistų erdvių konversijos, leidybos projektai, viešų erdvių kongresas, lietuvių architektų darbų pristatymai Škotijos architektūros festivalyje ir Venecijos architektūros bienalėje. Tarp finansuotų architektūros projektų – daugiausia kūrybinių dirbtuvių, kurios neretai pasirenkamos kaip bendruomeniškumo skatinimo forma. Šiai sričiai antrajame finansavimo etape viso paskirstyti 166 tūkst. eurų.

Dailės sričiai antrajame finansavimo etape skirti 277 tūkst. eurų. į kuriuos pretendavo 130 ekspertiniam vertinimui pateiktų paraiškų. Dalinis finansavimas skirtas 45 projektams, tarp kurių daugiausia lietuvių ir užsienio menininkų parodos, taip pat regioniniai renginiai, leidybos ir Lietuvos kūrėjų darbų pristatymo užsienyje projektai.

Dalinis finansavimas skirtas 13 iš 35 ekspertiniam vertinimui pateiktų dizaino srities projektų, kuriems paskirstyti 73 tūkst. eurų. Šiame etape aktyvesni buvo grafinio dizaino atstovai, tad tarp finansuotų projektų penki priskiriami būtent šiai sričiai. Finansuota po du mados ir daiktų bei baldų dizaino projektus. Daugiausia planuojama rengti parodas, taip pat kūrybines dirbtuves ir edukacinius renginius.

Fotografijos sričiai šiame etape skirta beveik 123 tūkst. eurų, kurie paskirstyti 21 projektui. Dalinai finansuotos ne tik parodos Lietuvoje, bet ir lietuvių fotomeno eksporto projektai, lietuvių kūrėjų darbų pristatymai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje. Be to, dalinis finansavimas skirtas ir edukaciniams renginiams bei kritinei refleksijai kultūrinės spaudos leidiniuose.

Muzikos sričiai šiame etape paskirstyti 356 tūkst. eurų. Iš dalies finansuoti 83 itin įvairių žanrų ir formų projektai: nuo Lietuvos kolektyvų gastrolių užsienyje iki regioninių švenčių, nuo bliuzo ir džiazo iki rimtosios kamerinės muzikos. Finansuoti tęstiniai projektai, festivaliai, kritinės refleksijos ir leidybos projektai, konkursai, muzikos industrijos projektai ir žinomų atlikėjų ir kolektyvų iš užsienio koncertai Lietuvoje.

Šokio srityje šiame etape dominuoja spektaklių ir projektų sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Greta keturių naujų šokio spektaklių sukūrimo dalinis finansavimas paskirtas Lietuvos choreografų darbų pristatymui Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Estijoje, Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Viso iš dalies finansuota 20 projektų, kuriems paskirstyta 168 tūkst. eurų.

Teatro srityje finansuoti 32 projektai, kuriems paskirstyta 397 tūkst. eurų. Šalies teatrų repertuarus iki metų pabaigos turėtų papildyti 15 naujų, įvairių žanrų spektaklių iš kurių du kuriami pagal naujas lietuvių dramaturgų pjeses. Be to, dalinis finansavimas skirtas trims festivaliams, teatrų gastrolėms Lietuvoje ir užsienyje, filmuotoms apybraižoms, elektroniniam leidiniui.

Literatūros ir leidybos sričiai šiame etape skirti 283 tūkst. eurų, kurie paskirstyti 60 projektų. Dalinai finansuota daugiau nei 40 įvairių žanrų ir formų knygų, iš kurių trys skirtos akliesiems ir silpnaregiams, leidyba. Taip pat finansuotos skaitymo skatinimo programos skaitovų ir esė konkursai, kūrybinės dirbtuvės.

Dalinis finansavimas paskirtas ir kino sklaidos projektams, tarp kurių daugiausia festivalių ir edukacinių kino programų. Pastarosiose dominuoja dokumentika, o nacionaliniuose ir regioniniuose sklaidos projektuose daugiausia dėmesio skiriama vaidybiniam kinui. Viso šioje srityje finansuota 19 projektų, kuriems paskirstyta 121 tūkst. eurų.

Įvairias meno ar kultūros sritis apjungiantiems tarpsritiniams projektams šiame finansavimo etape skirta 241 tūkst. eurų. Iš dalies finansuoti 28 Klaipėdoje, Vilniuje, Raseiniuose, Anykščiuose, Alytuje, Kretingoje, Šiauliuose, Kernavėje, Skuode, Žagarėje, Ignalinoje, Kurtuvėnuose ir Šakiuose rengiami įvairaus pobūdžio projektai, nuo eksperimentinės archeologijos iki miesto festivalio, taip pat įvairūs skirtingų meno rūšių jungčių projektai bei aklųjų kūrėjų vakarai ir integruoti kultūros renginiai kurtiesiems.

Kaip ir kitose vizualiųjų menų srityse, tarp iš dalies finansuotų tarpdisciplininio meno projektų dagiausia parodų, taip pat planuojami leidybos projektai, kūrybinės-edukacinės dirbtuvės, performanso festivalis, audio-vizualinių medijų dienos. Iš viso finansuotas 22 šios srities projektai, kuriems paskirstyta 130 tūkst. eurų.

Bene daugiausia paraiškų buvo pateikta į etninės kultūros ir tautodailės sritį. Iš šio etapo ekspertiniam vertinimui pateiktų 226 paraiškų dalinis finansavimas skirtas 82 projektams. Tarp planuojamų projektų daugiausia švenčių ir festivalių bei etninės kultūros seminarų ir amatų mokymų. Taip pat planuojama dešimt edukacinių stovyklų, mokslinės konferencijos, ekspedicijos, ekskursijos, animacinių filmų kūrimas ir televizijos laidos. Iš viso etninės kultūros ir tautodailės projektams paskirstyti 207 tūkst. eurų.

Dalinis finansavimas paskirtas ir 48 mėgėjų meno srities projektams. Beveik 200 tūkst. eurų paskirti įvairių kultūros meno švenčių surengimui, konkursams, varžytuvėms, festivaliams, kūrybinėms dirbtuvėms, edukaciniams projektams, neįgaliesiems skirtiems projektams, o taip pat naujų mėgėjų meno kūrinių sukūrimui.

Dėl sutarčių su Lietuvos kultūros taryba pasirašymo konsultuoja kultūros programų kuratoriai. Taip pat galite susipažinti su LKT paruošta atmintine projektų vykdytojams.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro literatūrologė Gintautė Žemaitytė, fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas, dailininkas Saulius Valius, bibliotekininkė Rima Maselytė, kultūros paveldo ekspertė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, dirigentas Remigijus Vilys, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, tautinių mažumų atstovė Pillė Veljataga ir Tarybos pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė.



< Atgal
Struktūra ir kontaktaiTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos