AAA
PagrindinisNaujienos

Naujienos

Pandeminiu periodu augo kultūros bendruomenės aktyvumas

2021 m. rugpjūčio 27 d.

2021 m. Lietuvos kultūros taryba finansavo 1723 projektus ir 925 stipendijas, paskirstė daugiau nei 21,03 mln. eurų. Tai 1,65 mln. eurų daugiau nei ikipandeminiu periodu. 

Pandeminiu laikotarpiu pastebimai išaugo kultūros ir meno organizacijų aktyvumas. Šiais metais pirmą kartą dėl finansavimo į Lietuvos kultūros tarybą kreipėsi 368 kultūros įstaigos. Didžiąją jų dalį (apie 60 proc.) sudarė nevyriausybinės organizacijos. Iš viso 2021 m. Lietuvos kultūros taryba finansavo beveik 800 kultūros ir meno organizacijų.

Projektų finansavimas

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet didžiausias finansavimas skirtas muzikos srities iniciatyvoms. 2021 metais finansuota beveik 250 muzikos projektų, jiems skirta daugiau nei 3,4 mln. eurų. Daugiau nei po 1,5 mln. eurų šiemet skirta muziejų, teatro ir literatūros sritims, apie 1,4 mln. eurų paskirstyta tarpsritiniams projektams. 

2021 m. kultūros ir meno organizacijos daugiausiai įgyvendino kultūros edukacijos veiklas, rengė kūrybines dirbtuves, leido knygas, organizavo festivalius, rengė parodas. Bent kas trečias Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas įgyvendino su kultūrine edukacija susijusias veiklas. Šiemet šiems projektams skirta 8,3 mln. eurų.

Pandeminiu periodu itin suaktyvėjo literatūros ir architektūros sričių paraiškovai. Architektūros sričiai teikiamų paraiškų skaičius išaugo beveik 2, o literatūros – 1,6 karto. 90% literatūros projektų sudarė knygų leidyba. Tad kitąmet knygynų ir bibliotekų lentynos turėtų pasipildyti išskirtiniais lietuvių ir verstinės grožinės ir humanitarinės literatūros leidiniais. 

Tolygi kultūrinė raida regionuose

Pandeminiu periodu aktyviau paraiškas šiemet teikė ir Lietuvos regionuose veikiančios kultūros ir meno organizacijos. Tolygios kultūrinės raidos programos konkursams šiemet pateikta 1,13 karto daugiau nei pernai. Itin aktyviai šiuose konkursuose dalyvavo Kauno ir Alytaus apskričių kultūros organizacijų atstovai. 

Lietuvos kultūros taryba kurdama Tolygios kultūrinės raidos modelį siekė balanso tarp didžiųjų šalies miestų ir regionų. Šių metų duomenys rodo, kad nuo 2018 m. diegiamas Tolygios kultūrinės raidos finansavimo modelis įgyvendinamas sėkmingai, ir prisideda prie vienodo kultūros organizacijų poreikio atliepimo, nepriklausomai nuo teritorijos. 2021 metais ir didžiųjų miestų, ir regionų finansavimo intensyvumas buvo vienodas ir sudarė 24 procentus.

Šių metų duomenys rodo, kad regionai vis dar išsiskiria didesniu biudžetinių įstaigų aktyvumu. Didesnėje dalyje apskričių, daugiau nei 80 proc. finansuotų projektų yra inicijuoti biudžetinių įstaigų. Didesne kultūros įstaigų įvairove išsiskiria Utenos ir Alytaus apskritys, kur biudžetinių įstaigų projektų dalis sudaro maždaug pusę finansuotų projektų.

Vis daugiau prie kultūrinės raidos regionuose tolygumo prisideda ir savivaldybės. Pagal pasiektą susitarimą, savivaldybės skatinamos prisidėti prie Tolygios kultūrinės raidos programoje finansuotų projektų bent 30 procentų. Nuo pat Tolygios kultūrinės raidos modelio įgyvendinimo pradžios (2019 m.) savivaldybės viršija savo įsipareigojimus ir kasmet projektų vykdytojams papildomai skiria kiek daugiau nei 1 mln. eurų. 2020 m. papildomas savivaldybių skirtas finansavimas sudarė jau beveik 40 proc. Lietuvos kultūros tarybos skirtos finansavimo sumos. Tikimasi, kad šios tendencijos išliks ir 2021 metais. Šių metų savivaldybių kofinansavimo rezultatus bus galima įvertinti metų pabaigoje.

Stipendijos

Pandeminiu periodu, 2020–2021 m. itin išaugo individualių stipendijų poreikis. Šiemet sulaukta 4,6 karto daugiau paraiškų nei ikipandeminiais metais. Siekiant atliepti kultūros bendruomenės poreikius du kartus išaugo ir stipendijoms skiriamas finansavimas, paskirtos 925 individualios stipendijos, t. y. 3,5 karto dargiau nei 2019 metais. 

Šis augimas pastebimas visose kultūros ir meno srityse. Lyginant su ikipandeminiu periodu, labiausiai finansavimas augo teatro (9,5 karto), muzikos (5,5 karto) ir dizaino (4,8 karto) stipendijų finansavimas. Iš viso individualioms stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams šiemet paskirstyta 2,4 mln. eurų. 

Finansuoti projektai

Lietuvos kultūros tarybos sprendimu nuo šiol interneto svetainėje www.ltkt.lt bus galima susipažinti ne tik su Lietuvos kultūros tarybos priimtais finansavimo sprendimais, bet ir finansuotų projektų aprašymais. Planuojama, kad ši finansuotų projektų pristatymo forma ilgainiui pakeis ligšiolinę finansavimo rezultatų skelbimo praktiką, svarstoma galimybė nebeviešinti nefinansuotų projektų sąrašų, o pareiškėjus informuoti tik asmeniškai. 

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.



< Atgal
Struktūra ir kontaktaiTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos