AAA
PagrindinisNaujienos

Naujienos

Numatomi etapinio finansavimo pokyčiai

2021 m. rugsėjo 16 d.

Dalį Lietuvos kultūros tarybos finansuotų projektų sudaro projektai, kurių veiklos išdėstomos per dvejus ar trejus metus, o skirtas finansavimas išmokamas dalimis, pagal numatytus projekto įgyvendinimo etapus. Tačiau keičiantis teisiniam reguliavimui ir jos nustatomoms finansavimo sąlygoms bei galimybėms, artimiausioje ateityje keisis šių, etapinių projektų finansavimo principai. 

2013 m. reformavus kultūros finansavimo sistemą ir įkūrus Lietuvos kultūros tarybą, daliai kultūros projektų vykdytojų svarbia naujove tapo etapinio projektų finansavimo galimybė. Ji buvo sudaryta remiantis įstatymuose numatyta sąlyga leidusia Lietuvos kultūros tarybai per biudžetinius metus nepanaudotas Kultūros rėmimo fondo lėšas – grąžintas ar perkeltas – kaupti fondo sąskaitoje ir naudoti kitais metais. Tai leido projektų vykdytojams didelius ar sudėtingus projektus įgyvendinti ilgiau nei vienerius biudžetinius metus, t. y. veiklas pagal poreikį išdėstyti per 2-3 metus. Tačiau praėjusių metų pabaigoje Konstituciniam Teismui pripažinus, kad šią tvarką leidusios įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai, jau nuo praėjusių metų pabaigos, nepanaudotos lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą.

Pereinamasis periodas 

Tad šie metai, pasaulinės koronaviruso (Covid-19) pandemijos kontekste tapo pereinamuoju etapinių projektų finansavimo periodu. Dėl su pandemija susijusių aplinkybių iš 2020 m. į šiuos buvo perkelta 410 projektų, kuriems skirtas finansavimas siekė 3,1 mln. eurų. Taigi kas šeštas praėjusiais metais finansuotas projektas buvo perkeltas ir yra įgyvendinamas šiemet. Šiuo pereinamuoju periodu, atsižvelgiant į ekstremalią situaciją ir siekiant užtikrinti sklandų sutartyse numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą, bendromis Vyriausybės, Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos pastangomis perkeltų kultūros projektų ir jų veiklų įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 2,5 mln. eurų.

2021 m. Lietuvos kultūros taryba sulaukė beveik 500 paraiškų, kuriose projektus numatoma įgyvendinti atskirais etapais per 2-3 metus. Šiuo metu į 2022 ar 2023 metus jau perkelta daugiau nei 100 projektų, jiems numatytas finansavimas sudaro beveik 650 tūkst. eurų. Šalyje galiojant dėl koronaviruso (Covid-19) pandemijos paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai, daliai projektų vykdytojų ir toliau sudėtinga įgyvendinti numatytas kultūros ir meno projektų veiklas, todėl Lietuvos kultūros taryba kartu su Kultūros ministerija ieško galimybių papildomoms lėšoms. Daugiausia projektų į kitus metus yra nukėlę atminties institucijos, o taip pat dailės, literatūros ir muzikos projektų vykdytojai. 45 proc. etapinių projektų įgyvendina biudžetinės kultūros įstaigos. 

Neišvengiami pokyčiai

Šią savaitę Vyriausybei pritarus siūlymui pripažinti netekusiu galios Kultūros rėmimo fondo įstatymą, naikinant šį fondą, o Lietuvos kultūros tarybos finansavimą numatant valstybės biudžeto lėšomis ir kitomis teisėtai įgytomis lėšomis, kultūros bendruomenei verta pradėti rengtis pokyčiams. 

Lietuvos kultūros taryba skatina kultūros bendruomenę, kultūros ir meno projektų vykdytojus rengtis šiems neišvengiamiems pokyčiams jau dabar, įgyvendinant finansuotų projektų veiklas ir planuojant kitus metus, rengiantis netrukus prasidėsiančiam 2022 m. finansavimo konkursui. „Kai kalbame apie biudžetiniais metais nepanaudotus tūkstančius, problema neatrodo didelė, bet kai pradedame kalbėti apie milijonus, situacija tampa aštri, nes prisiėmus tokius įsipareigojimus, labiausiai nukentėtų laisvieji – sričių – konkursai, kuriuose jau dabar situacija įtempta“ – ragindama projektų vykdytojus ne atidėlioti, o maksimaliai įgyvendinti nusimatytas projektų veiklas šiais metais, teigia Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė. 

Lietuvos kultūros taryba kreipiasi į šiuo metu įgyvendinamų projektų vykdytojus, šiuo metu svarstančius galimybes teikti prašymus dėl projekto skaidymo į etapus, ir skatina labai rimtai įsivertinti, ar išties nebeįmanoma projekto įgyvendinti šiais metais, ar tikrai veikloms sėkmingai įgyvendinti būtinas etapiškumas ir perkėlimas į kitus metus. Jei vis dėlto veiklų skaidymo išvengti neįmanoma, tokius prašymus reiktų teikti kuo skubiau. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybai pateikiami prašymai turi būti aiškiai argumentuoti ir išsamiai pagrįsti, o nurodomos priežastys – objektyvios. Kiekvienas Lietuvos kultūros tarybai pateiktas prašymas svarstomas nuodugniai, o šiuo metu ir atsižvelgiant į planuojamas priimti įstatymo normas ir ribotas finansavimo galimybes, pandemijos ir su ja susijusias aplinkybes šalies ir tarptautiniu mastu. 

„Lietuvos kultūros taryba norėtų pabrėžti, kad visi iki šiol prisiimti etapinių projektų įsipareigojimai, apibrėžti pasirašytose sutartyse, bus vykdomi, tačiau pasikeitusiomis aplinkybėmis būtina pokyčius įgyvendinti abiem pusėms – ir Lietuvos kultūros tarybai, ir projektų vykdytojams. Taip pat svarbu įsivertinti etapinių projektų būtinybę ateityje, aptarti ir numatyti jų planavimo, pagrįstumo ir vertinimo aspektus“ – teigia A. Pakarklytė

Planuojant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas nusprendė išlaikyti etapinio projektų finansavimo galimybę. Tačiau neišvengiamai mažės tokiu principu finansuojamų projektų dalis. Jau šį spalį prasidėsiančiuose meno sričių ir kultūros programų konkursuose etapinių projektų paraiškose bus prašoma atskirai argumentuoti veiklų įgyvendinimo keliais etapais būtinybę, o prašomo finansavimo sumą išskaidyti pagal numatomus projekto įgyvendinimo etapus. Šie paraiškos aspektai bus papildomai vertinami ir ekspertų, ir Lietuvos kultūros tarybos narių.

Atkreipiame dėmesį, kad etapiniam finansavimui nepriskiriamos strateginio finansavimo programos, tokios kaip nacionaliniai paviljonai Venecijos meno ir architektūros bienalėse, tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai. Tad pokyčių šiose programose nenusimato. 

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.



< Atgal
Struktūra ir kontaktaiTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos