Ketvirtajame mobilumo stipendijų etape – dėmesys tarptautiniams ryšiams ir profesiniam tobulėjimui

Lietuvos kultūros taryba baigė ketvirtąjį 2026 m. mobilumo stipendijų finansavimo etapą. Jo metu 34 kultūros ir meno kūrėjams skirta 76,7 tūkst. eurų. Iš viso gautos 88 paraiškos, o finansavimas skirtas kiek daugiau nei trečdaliui pareiškėjų.

Palyginti su ankstesniais etapais, šį kartą sulaukta mažiau paraiškų, tačiau ekspertai pažymi, kad išliko aukšta paraiškų kokybė ir aiškus dėmesys profesiniam augimui bei tarptautinių bendradarbiavimo tinklų stiprinimui. Dauguma finansuotų veiklų orientuotos ne į pavienius renginius, o į ilgalaikę naudą kūrėjams – dalyvavimą rezidencijose, mokymuose, tarptautiniuose projektuose, kūrybiniuose mainuose ir profesinių kontaktų plėtrą.

Mobilumo stipendijos skirtos įvairių kultūros ir meno sričių atstovams. Finansavimo intensyvumas šiame etape siekė apie 90 proc. prašytų lėšų. Daugiausia pateiktų paraiškų buvo finansuota teatro, muzikos ir šokio srityse. Tuo metu architektūros, dailės, etninės kultūros ir literatūros sričių paraiškos šiame etape finansavimo negavo.

Kūrėjai keliaus nuo Vokietijos iki Japonijos

„Populiariausia mobilumo kryptimi išlieka Vokietija – į šią šalį vyks šeši stipendininkai. Iš viso šiais metais į Vokietiją vyksta 18 kūrėjų, kuriems skirta 36 390 eurų. Penki kūrėjai profesinę patirtį gilins Jungtinėse Amerikos Valstijose, tarp kitų pasirenkamų šalių išsiskiria Nyderlandai. Ten taip pat vyks 5 stipendininkai. Svarbia kryptimi išlieka ir Japonija, į kurią šį kartą keliaus 4 stipendininkai“, – apibendrina Lietuvos kultūros tarybos vyr. analitikas Martynas Tininis.

Pastebima, kad kūrėjai vis dažniau siekia įsitraukti į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, dalyvauti kolektyviniuose projektuose ir plėtoti ilgalaikes partnerystes. Tokios veiklos ne tik stiprina individualias kompetencijas, bet ir prisideda prie Lietuvos kultūros tarptautiškumo bei pamatuojamos veiklos vertės grįžus į Lietuvą.

Vertinant planuojamas mobilumo veiklas, pareiškėjai raginami atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas dėl vykimo į tam tikras šalis ar regionus ir įvertinti kelionės būtinybę.

Dominuoja moterys ir jauni kūrėjai

Kaip ir ankstesniuose mobilumo stipendijų konkursuose, tarp pareiškėjų dominavo moterys – jos sudarė apie keturis penktadalius visų paraiškų teikėjų.

Didžioji dalis finansuotų stipendininkų yra apie 29–40 metų amžiaus kūrėjai, aktyviai investuojantys į profesinį tobulėjimą. Tarp finansuotų pareiškėjų yra ir vyresnio amžiaus kultūros profesionalų – vyriausiam stipendininkui šiame etape yra 67 metai.

Mobilumo stipendijoms paraiškas teikia ne tik Lietuvoje gyvenantys kūrėjai. Dalis pareiškėjų šiuo metu gyvena ar dirba užsienyje, tačiau siekia palaikyti profesinius ryšius su Lietuva ir įgytą patirtį pritaikyti Lietuvos kultūros lauke.

Ryškėja geografiniai skirtumai

Šiame etape ypač gerai vertintos paraiškos iš Kauno. Tuo metu pirmą kartą mobilumo stipendijų konkurso istorijoje finansavimas nebuvo skirtas nė vienam pareiškėjui iš regionų ir Klaipėdos.

Dar viena išskirtinė šio etapo tendencija – iš Panevėžio ir Alytaus nebuvo gauta nė vienos paraiškos. 

Mobilumo stipendijos skirtos skatinti kultūros ir meno kūrėjų profesinį augimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir naujų kompetencijų įgijimą. Jos suteikia galimybę dalyvauti rezidencijose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse ir kitose profesinio tobulėjimo veiklose, užmegzti ilgalaikius profesinius ryšius bei prisidėti prie kultūrinių tiltų kūrimo tarp Lietuvos ir kitų šalių.

Primename, kad Lietuvos kultūros taryba stipendijų paraiškas priima nenutrūkstamo kvietimo principu – paraiškas galima teikti ištisus metus.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, menininkė, tyrėja ir ekonomikos mokslų daktarė Kristina Mažeikaitė, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.