Kuriančios savivaldybės: kultūriniai atotrūkiai tarp didžiųjų miestų matuojami šimtais kartų

Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio metu pristato kiekvienos savivaldybės kultūros situaciją. Šį kartą kviečiame susipažinti su  Alytaus miesto savivaldybės kultūros ekosistema: kiek yra menininkų, kultūros organizacijų, ar kultūros renginiais patenkinti gyventojai. 

Alytaus miesto savivaldybė (51 044 gyv.) yra didžiausias Pietų Lietuvos miestas ir  Dzūkijos regiono sostinė. Alytaus kultūriniame kraštovaizdyje susipina vietos tradicijas pristatantys renginiai ir stiprėjantis profesionalaus meno poreikis. Šiame mieste veikiančios kultūros organizacijos savo veiklomis bei žinomumu tampa vis labiau atpažįstamos visame regione ir Lietuvoje – pavyzdžiui, daugelis žino Alytaus miesto teatrą ar Alytaus sinagogą, tapusią Audiovizualinių menų centru, pasižyminčiais kokybiškomis, profesionalųjį meną pristatančiomis ir gyvybingomis veiklomis. Tai sudaro prielaidas gausinti savo auditorijas, neapsiribojant miesto riba. 

Alytaus iššūkiai – kultūros ekosistemos spragos ir potencialas

2022 m. atliktame Savivaldybių kultūros indekso tyrime* Alytus yra 59-oje (iš 60) – reitingo vietoje su 11,21 balu (šalies vidurkis – 21,4 balo). „Savivaldybių kultūros indeksą sudaro net 7 skirtingos sritys, reprezentuojančios kultūros pasiūlą ir gyvybingumą (kultūros organizacijų, jų darbuotojų bei menininkų skaičius), kultūros finansavimą (savivaldybių išlaidas kultūros sričiai), gyventojų pasitenkinimą kultūros renginiais, kultūros paveldo situaciją ir kt. Tai rodo, kad visose srityse, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra spragų. Pavyzdžiui, pagal gyventojų skaičių Alytaus miestas yra apie 12 kartų mažesnis nei Vilnius, bet menininkų bendruomenė Alytuje daugiau nei 100 kartų mažesnė nei Vilniaus“, – pastebi Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, indekso autorė dr. Kristina Mažeikaitė.

Kita vertus, pagal gyventojų pasitenkinimo kultūros paslaugų prieinamumu rodiklius Alytus išsiskyrė pozityviau. Kituose didžiuosiuose miestuose, stebint trejų metų laikotarpį (2020–2023 m.) matytas kritimas, tuo tarpu Alytuje patenkintų kultūros paslaugų prieinamumu gyventojų dalis išaugo nuo 68 iki 76 proc. Prie gyventojų palankesnių nuostatų turėjo prisidėti ir Alytaus 2022 m. turėtas Lietuvos kultūros sostinės vardas bei didesnis dėmesys kultūrai pasirengimo ir vyksmo metais. Tad tai svarbus rodiklis, galintis padėti pozityvias gyventojų nuostatas paversti realiu įsitraukimu ir aktyviu dalyvavimu kultūros renginiuose.  

Siekiant užtikrinti tvarią kultūros paslaugų plėtrą reikalingas finansinis indėlis iš savivaldos ir valstybės. Remiantis 2025 m. duomenimis, Alytaus m. savivaldybė skyrė kultūrai 2,6 mln. Eur biudžeto lėšų (arba 3,35 proc. nuo bendro savivaldybės biudžeto, šalies vidurkis apie 5 proc.). Tai sudarė apie 53 Eur vienam Alytaus gyventojui. Lietuvos vidurkis yra apie 73 Eur. Pagal skiriamą biudžeto dalį kultūrai Alytus užima 56 iš 60 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių. 

Lietuvos kultūros taryba savo finansavimo priemonėmis taip pat prisideda prie kultūros projektų ir kūrėjų Alytuje skatinimo ir palaikymo. 2021–2025 m. buvo finansuoti 23 Alytuje kuriantys menininkai, o stipendijoms skirta 61 tūkst. Eur. suma.

2021-2025 m. Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuoti 132 Alytaus kultūros projektai, kuriems skirta 902 tūkst. Eur. Daugiausiai (57%) projektų buvo finansuota Tolygios kultūrinės raidos programoje. Ši programa yra skirta finansuoti projektus, kurie įgyvendinami regionuose ir pagal savo pobūdį atliepia apskrityje nustatytus prioritetus.  Vien 2025 m. Alytaus apskričiai skirta apie 340 tūkst. Eur, o Alytaus miesto organizacijoms – apie 112 tūkst. Eur. Pagal programos  nuostatas savivaldybės taip pat įpareigojama finansiškai prisidėti prie projektų įgyvendinimo. Alytaus m. savivaldybė 2025 m. prisidėjo 62 proc. nuo LKT skirtos sumos. 

Alytaus kultūros laukas: ryškios asmenybės ir biudžetinio sektoriaus stabilumas

Alytaus identitetas neatsiejamas nuo ryškių, čia kūrusių ir kuriančių asmenybių. Alytaus mieste šiuo metu kuria 71 profesionalaus meno kūrėjas**. Miesto kultūrinį veidą istoriškai įtvirtino rašytojo Jurgio Kunčino palikimas, kurio vardu pavadinta ir Alytaus viešoji biblioteka.  Šiuolaikinio meno lauke Alytus garsėja vizualiojo meno provokacijomis, kurias inicijuoja Alytaus dailės mokykla ir joje dirbantys  menininkai (Redas Diržys ir kt.) bei Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas“. Viešąsias miesto erdves  formuoja brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų ir kitų menininkų monumentalioji sienų tapyba.

Miesto kultūros ritmas dažnai priklauso nuo kultūros infrastruktūros, kurią sudaro mieste įsikūrusios ir veikiančios organizacijos. Alytuje veikia aiškiai suformuotas biudžetinių įstaigų tinklas, užtikrinantis kultūros paslaugų prieinamumą mieste: Alytaus miesto teatras, Alytaus kultūros centras, Alytaus kraštotyros muziejus, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir kino teatras „Dainava“. Šis tinklas išlaiko miesto kultūrą gyvybingą kasmetiniais renginiais ir projektais. Tačiau tuo pat metu pastebimas kultūros ir meno lauke veikiančio nevyriausybinio sektoriaus trūkumas.

Kraštotyros muziejus ir atgimusi sinagoga

Istorinę atmintį Alytuje pristato Alytaus kraštotyros muziejus. Nors miestas neišsiskiria dideliu kultūros paveldo objektų skaičiumi (6 paveldo objektai*), tačiau vienas svarbiausių pastarojo meto laimėjimų – 2021 m. duris atvėrusi restauruota Alytaus sinagoga, dabar veikianti kaip Alytaus kraštotyros muziejaus Audiovizualiųjų menų centras. Šis objektas tapo ne tik žydų kultūros paveldo įprasminimo vieta, bet ir modernia erdve profesionalioms parodoms bei meninėms instaliacijoms ar koncertams. 

Pasak muziejaus direktorės pavaduotojos Indrės Kronkaitienės, praėję metai pasižymėjo nuoseklia kultūrinių paslaugų plėtra, ypatingą dėmesį skiriant jų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui. 

„Per praėjusius metus muziejuje ir jo padaliniuose apsilankė 31 705 lankytojai, įvyko 549 edukaciniai užsiėmimai, lankytojams buvo siūlomos 67 edukacinių programų temos. Muziejus ir toliau aktyviai skatina jaunimo įsitraukimą į kultūrinę veiklą“, – dalijasi I. Kronkaitienė.

Alytaus teatras: „COM•MEDIA“ fenomenas

Alytaus miesto teatras yra viena svarbiausių profesionalaus meno įstaigų Pietų Lietuvoje. Didžiausias teatro ir viso miesto pasididžiavimas – kasmetinis tarptautinis teatrų festivalis „COM•MEDIA“. Šis renginys suburia profesionalius teatrus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, paversdamas Alytų teatriniu traukos centru visam lapkričio mėnesiui. Teatras – neatsiejama daugelio mieste vykstančių kultūros projektų sudedamoji dalis, nes teatras neretai juos ir inicijuoja, ir įgyvendina. Teatro bendruomenė aktyviai veikia miesto kultūros įpročių formavimą, augina(-si) auditoriją, bendriems projektams pritraukia scenos menų kolegas, partnerius, kūrėjus iš visos Lietuvos.

Pasak Alytaus miesto teatro direktorės Inesos Pilvelytės, Alytus kultūros požiūriu išsiskiria nuoširdumu ir tikrumu – čia kultūra gimsta iš žmonių iniciatyvos ir artimo ryšio su žiūrovu. Regiono pranašumas – galimybė kurti glaudesnį dialogą ir ugdyti lojalią auditoriją.

„Vis dėlto kultūros puoselėjimas Alytuje turi savų iššūkių: turime daugiau erdvės eksperimentams ir glaudesnį ryšį su bendruomene, tačiau susiduriame su ribotais finansiniais ištekliais, mažesne auditorija ir nuolatine būtinybe įrodyti, kad aukštos kokybės kultūra gali gimti ne tik didmiesčiuose. Didžiausias iššūkis – išlaikyti pusiausvyrą tarp kūrybinių ambicijų ir realių galimybių. Nepaisant to, būtent ši aplinka skatina kūrėjus būti lankstesnius, ieškoti originalesnių sprendimų, drąsiau eksperimentuoti ir kurti kultūrą, kuri yra artima ir reikalinga žmonėms“, – sako I. Pilvelytė. 

Per 2025 m. Alytaus teatre sukurtos 6 premjeros, parodytas 121 mūsų teatro spektaklis, įvykdytos 47 edukacijos. Taip pat vyko 52 gastrolės (dvejos jų užsienyje). Per metus teatro bendras lankytojų skaičius perkopė 100 tūkst.

Patirtys augina galimybes 

Lietuvos kultūros tarybos atlikti tyrimai identifikuoja iššūkius, kylančius Alytaus kultūros sektoriui ir kūrėjams. Mieste vykstantys festivaliai, įvairias lankytojų grupes įtraukiantys renginių ciklai ar tokie projektai, kaip „Lietuvos kultūros sostinė“, bendruomenei ir lankytojams formuoja ilgalaikius tęstinumo, naujos kokybės, naujų formų, sklaidos poreikius. Alytus turi potencialo tapti  aktyviu ir gyvybingu kultūros ir meno centru regione. Svarbu ieškoti vietos bendruomenės, taip pat ir nevyriausybinio sektoriaus poreikius atliepiančių kultūros ir meno pasiūlos sprendinių. Būtent nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo klausimą kaip prioritetinį kelia ir Alytaus apskrities Regioninės kultūros tarybos nariai formuodami ateinančių metų kultūrinius prioritetus. Tad bus įdomu pasižiūrėti, ar pavyks Alytui sustiprinti kultūrinį vyksmą ir pakilti savivaldybių kultūros indekso reitinge iš apatinių pozicijų.

Šaltiniai:

* K. Mažeikaitė. Savivaldybių kultūros indeksas. LKT, 2023

** R. Kregždaitė, K. Mažeikaitė, K. Šulskutė. Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas. LKT, 2025