Kuriančios savivaldybės: Telšių kultūrinis kodas – pasaulinis paveldo centras ir bendruomenės galia

Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas – analitiškai įvertinti regionų kultūrinę ekosistemą ir detaliai pristatyti kūrėjus bei organizacijas, užtikrinančius kultūrinių veiklų įvairovę.

Telšių mastelis: Žemaitijos širdis ant septynių kalvų 

Telšių rajono savivaldybė (38 661 gyv.) – tai ne tik administracinis vienetas, bet ir dvasinė Žemaitijos sostinė. Septynių kalvų miestas, įsikūręs Masčio ežero pakrantėje ir apsuptas piliakalnių, išsiskiria sakraliu paveldu bei unikaliu urbanistiniu identitetu.

2023 m. pristatytame 2022 m. Savivaldybių kultūros indekso tyrime* Telšių savivaldybės balas (18,09) buvo žemesnis už fiksuotą kaimiškųjų savivaldybių vidurkį (21,19) – savivaldybė atsidūrė 41-oje pozicijoje tarp 60 savivaldybių. Nors pagal gyventojų skaičių tai gana didelė savivaldybė – 15 pagal dydį Lietuvoje. 

„Visgi, tikėtina, kad kultūros indekso rezultatai turėjo įtakos, nes, remiantis oficialiais lietuvosfinansai.lt ir savivaldybės duomenimis, 2024 m. Telšių savivaldybė pasiekė istorinį kultūros finansavimo piką – 4,5 mln. Eur (arba 5,3 proc. viso biudžeto). Tai sudaro 116 Eur vienam gyventojui (palyginimui: bendras šalies vidurkis – apie 104 Eur, bendras Telšių apskrities vidurkis – 109 Eur)“, – situaciją vertina Lietuvos kultūros tarybos analitikas Vaidotas Jankus.

Kultūros renginiais Telšių apskrityje patenkinti 65 proc.** vietos gyventojų. Tai solidus rodiklis, lenkiantis prieinamumo vertinimą ir demonstruojantis nežymų augimą (nuo 61 proc. 2020 m.). Bendras šalies rodiklis siekia 67 proc.

Kūrybinis branduolys: nuo meškų skulptūrų iki garsių menininkų

Savivaldybės kūrybinį branduolį sudaro 59 profesionalūs kūrėjai. Telšių identitetas neatsiejamas nuo asmenybių, kurių darbai fiziškai keičia miesto veidą. Telšių „genius loci“ (vietos dvasios) kūrėjas – prof. Algirdas Žebrauskas, kurio vizijų dėka miestas įgavo vientisą architektūrinį stilių. Šalia jo – prof. Romualdas Inčirauskas, kurio metalo plastikos darbai pavertė Telšius muziejumi po atviru dangumi. Katedros durys, pasakojančios Žemaitijos krikšto istoriją, ir daugybė mieste „apsigyvenusių“ meškų skulptūrų – tai tiesioginis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto indėlis į miesto audinį. Ši aukštoji meno mokykla yra unikalus Telšių savivaldybės kūrybinis potencialas (apie 100 studentų, studijuojančių meno disciplinas), surengtos 23 parodos, įkurta MMJ „Kaktusų galerija“.

Meną kuriančių organizacijų ekosistema

Šalia 59 profesionalių meno kūrėjų, 2024 m. analizė rodo, kad Telšių kultūros lauke veikia specifinė, apimanti daugiau nei 60 meną kuriančių organizacijų, ekosistema, kurią sudaro du lygmenys. Tai biudžetinės įstaigos (pagrindinis krūvis): didžiausia kultūrinės veiklos ir projektų įgyvendinimo dalis tenka Žemaičių muziejui „Alka“, Telšių Žemaitės dramos teatrui, Telšių kultūros centrui ir bibliotekoms. Šios įstaigos užtikrina paslaugų tęstinumą bei infrastruktūros išlaikymą.

„Kultūros centras rengia daugybę įvairių renginių ir festivalių. Juos planuojame  taip, kad jie papildytų turistinį sezoną, skatintų atvykstamąjį srautą, stiprintų Žemaitijos identitetą. Taip pat bendradarbiaujame su bendrojo ugdymo įstaigomis, meno mokyklomis, vykdome edukacinės programos, kūrybinės dirbtuvės. Galime sakyti, kad Telšiai kryptingai formuojami kaip kultūros ir meno miestas – nuo tradicinės kultūros iki šiuolaikinių iniciatyvų. Juk kultūra nėra tik renginiai – tai miesto socialinė ir ekonominė investicija“, – komentuoja Telšių kultūros centro specialistė Siga Gailiuvienė.

Taip pat Telšiuose aktyvios yra NVO ir VšĮ: greta biudžetinio sektoriaus veikia VšĮ „Telšių menų inkubatorius“ (kūrybinės industrijos), VšĮ „Sielos muzika“ ir VšĮ „Čiučiuruks“ (etninė kultūra), VšĮ „Nu žinai“ (kūrybinės dirbtuvės jaunimui) ir kt. Jų veikla užtikrina kultūrinę įvairovę, plečia auditorijas.

Pasitelkus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, 2014–2025 metais buvo įgyvendinta daugiau nei 200 įvairių kultūrinių projektų (vidutiniškai 16–17 projektų kasmet), kurių bendra finansuojama suma apie 1,3 mln. Eur.

Institucinė stiprybė: „Alka“ ir Telšių Ješiva 

Telšių kultūros lauką į priekį veda aktyvus biudžetinių įstaigų tinklas. 1922 m. Juozo Gedmino įkurtas Žemaičių muziejus „Alka“ šiandien saugo beveik 160 tūkst. eksponatų, įskaitant neįkainojamą dvarų „aukso fondą“. Muziejaus padalinys – restauruota Telšių Ješiva – yra pasaulinės svarbos objektas. Tai liudijimas apie Telšius kaip istorinį žydų dvasinį centrą, kurio suformuotas mokymo metodas iki šiol naudojamas JAV ir Izraelio ješivose.

Teatras: nuo pirmosios komedijos iki „Aukso paukščių“ 

Teatro tradicija Telšiuose, prasidėjusi dar 1907 m., šiandien evoliucionavo į vieną stipriausių mėgėjų teatrų šalyje – Telšių Žemaitės dramos teatrą. Tai miesto tapatybės ašis, kurios sėkmę kūrė ir kuria Laimutė Pocevičienė, vyr. režisierius Donatas Žilinskas bei režisierius iš Sakartvelo Badri Tserediani. Teatras ne tik reprezentuoja Lietuvą svetur, bet ir kuria vietos tradicijas. Už aukštą meninį lygį teatras ir jo kūrėjai ne kartą įvertinti prestižinėmis „Aukso paukštės“ nominacijomis.

„Šiuo metu mūsų teatras bando suderinti profesionalųjį ir mėgėjų teatro meną, repertuare turime skirtingų teatro spektaklių, per mėnesį jų parodome apie 10. Taip pat rengiame 3 tradicinius festivalius. Teatras vidutiniškai per metus sulaukia nuo 16 iki 20 tūkst. lankytojų. Siekiame kultūriškai auginti savo žiūrovus ir tokiais būdais keliame piliečio, jauno žmogaus savimonę, kritinį mąstymą, vidinę kultūrą“, – sako Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius Deividas Rajunčius.

Scena iš spektaklio MEDĖJA. akt. Julija Kneitienė, Rolandas Normanas. Ovidijaus Adomavičiaus nuotr.

Bendruomenės galia: mėgėjų meno energija 

Telšiai pasižymi itin stipriais kolektyvais, kurie veikia kaip socialiniai „klijai“. Remiantis 2024 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis, čia kuria daugiau nei 20 kolektyvų (beveik 500 dalyvių). Masine energija stebina Varnių kultūros centro šokių kolektyvas „Naktigonė“ (97 nariai). Tradicijų tęstinumą užtikrina jaunoji karta: vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (64 nariai) bei Žemaitės dramos teatro studija „Savi“ (29 jaunieji aktoriai).

Ateities perspektyvos

Telšių savivaldybė telkia pastangas kultūros politiką grįsti ne tik tradicijų išsaugojimu, bet ir didėjančiu finansiniu intensyvumu. Nors 2022 m. Kultūros indekso rezultatai indikavo tobulintinas sritis, vėlesni sprendimai didinti bazinį finansavimą ir investuoti į paveldo objektus pasitelkiant tiek ES, Kultūros ministerijos bei savivaldybės lėšas, pavyzdžiui, Telšių ješivą, rodo sistemingą požiūrį į kultūros sektoriaus stiprinimą. Pagrindinis savivaldybės iššūkis išlieka gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp stiprių biudžetinių įstaigų išlaikymo ir aktyvesnio projektinio lėšų pritraukimo. Galiausiai, Telšių kultūrinis identitetas šiandien laikosi ant trijų racionalių polių: profesionaliojo meno kalvės (VDA), gausios mėgėjų meno bendruomenės ir unikalaus istorinio paveldo, kuris pamažu tampa prieinamas ne tik vietos gyventojams, bet ir tarptautinei auditorijai.

* K. Mažeikaitė. Savivaldybių kultūros indeksas. 2022

** Tyrimas Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis