Lietuvos kultūros taryba pristatė 2026 m. finansavimo gairių pokyčius

Lietuvos kultūros taryba nuotoliniame seminare pristatė 2026 m. finansavimo konkursų naujienas ir pokyčius. Įžanginį žodį tarė ir į teisingą atlygį kurėjui dėmesį atkreipė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė. Gairių pokyčius pristatė Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė. Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadovė Rūta Kriaučiūnaitė-Mincė aptarė paraiškų teikimo ypatumus – konkursus, kalendorių ir procesą.

„Šiemet itin ryškių gairių pokyčių neturime. Tai rodo finansavimo modelio stabilumą. Vis dėlto, atlikus menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos tyrimą, matyti, kad meno kūrėjų atlygis išlieka itin žemas, egzistuoja ryškūs skirtumai tarp menininkų vyrų ir moterų gaunamo atlyginimo bei skirtingų kultūros ir meno sričių – vizualaus meno srityje menininkų gaunami atlygiai vis dar išlieka tarp mažiausių lyginant su kitomis sritimis. Tad kviesčiau visas organizacijas, planuojant veiklas ir jų sąmatas, atkreipti dėmesį į tinkamą atlyginimą menininkams“, – kalbėjo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė K. Mažeikaitė.

2026 m. finansavimo konkursų datos

Šiuo metu vyksta 5 meno sričių ir 11 programų konkursas. Paraiškas galite teikti iki 2025 m. rugsėjo 9 d. Taip pat rugsėjo 9 d. planuojame skelbti programų „Tolygi kultūrinė raida“ ir „Globali Lietuva“ idėjų sklaida“ konkursus.

2026 m. antrieji kvietimai numatomi meno sritims ir programoms „Atminties institucijų veikla“ ir „Tinklaveika“. Jų konkursai prasidės 2026 m. vasario 2 dieną.  2026 m. antrąjį ketvirtį planuojame paskelbti „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga“ programos konkursą.

Kokie yra gairių pokyčiai?

Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė akcentavo, kad prieš teikiant paraišką finansavimui gauti itin svarbu atidžiai perskaityti gaires.

„Šis dokumentas yra pagrindinis, kuriuo turėtų vadovautis jurdiniai asmenys (organizacijos), teikdami paraiškas ar įgyvendindami finansuotus projektus. Didelių pokyčių pačiame Gairių dokumente šiais metais nėra: nežymiai patikslintos kelios sąvokos, detalizuoti atvejai, pagal kuriuos projektai, susiję su kino sritimi, nefinansuojami, taip pat detalizuoti paraiškų teikimo ribojimai“, – sakė A. Chackevičiūtė.

Ji kalbėjo ir apie tinkamai parengtus skaitmeninius leidinius – finansuoti skaitmeniniai tekstiniai leidiniai privalo atitikti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatas. Rekomenduojama dar paraiškos rengimo etape pasidomėti kaip parengti skaitmeninius tekstinius leidinius tinkamu EPUB prienamu formatu. Kilus klausimams kreiptis į Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistus, el. paštu itraukiojileidyba@labiblioteka.lt, patarimams. Pastarieji savo iniciatyva rūpinasi, kad skaitmeniniai tekstiniai leidiniai atitiktų prieinamumo reikalavimus, leidinius sertifikuoja.

Kartu Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadovė pažymėjo ne tik kokios finansavimo priemonės taikomos organizacijoms, bet ir aptarė kelis pasikeitimus programose. Programa „Ugdymas kultūra“ laukia iniciatyvų, kurios skirtos edukacinėms veikloms, įtraukiančioms į kūrybinį procesą, atliepiant tikslinės grupės poreikius. Pakoreguota prioritetų ir kriterijų dalis programoje „Etninė kultūra ir nematerialusis paveldas“. Patikslintas programos, skirtos Lietuvos diasporai, tikslas, galimų pareiškėjų apibrėžtis. Programoje „Tinklaveika“ įtraukta nauja finansuojama veikla: Lietuvoje 2027 m. sausio–birželio mėnesiais rengiami tarptautinių KKI asociacijų susitikimai, organizuojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, ir pasirengimas jiems 2026 m., ir atitinkami pokyčiai, susiję šia veikla. Akcentuotina, kad projektų vykdytojai, gaunantys finansavimą 2025–2027 m. laikotarpiu, teikiant paraiškas į paskelbtus kvietimus, veiklas planuotų tik 2026 metams, bet kartu nepamirštų numatytų planų atrankos etapuose, o esant pokyčiams, paraiškose argumentuotų pasikeitimus.

Į ką atkreipti dėmesį rengiant paraiškas

Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadovė R. Kriaučiūnaitė-Mincė kalbėjo, kad svarbu teisingai užpildyti paraiškos formą – nurodyti veiklas, siektinus rezultatus, suplanuoti išlaidas, paminėti partnerių ir rėmėjų įnašą. Ji atkreipė dėmesį, kad būtina prisegti reikiamus dokumentus, turėti dalyvių sutikimus (jų neprivaloma pridėti) ir būti parengus informaciją viešam projekto pristatymui. Planuojamas projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. gruodžio 20 d.

Kokie žingsniai, kai organizacija gavo finansavimą

Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadovė paaiškino, kad finansavus paraišką sutartys bus pasirašomos nuo 2026 m. sausio 15 d. per 40 darbo dienų. Sutartyje turi būti pateiktos planuojamos veiklos ir jų rezultatai, o projekto įgyvendinimo metu įvykstantys pokyčiai turi būti suderinti su Lietuvos kultūros taryba teikiant prašymą iki 2026 m. gruodžio 1 d. Viešinant projekto veiklas, būtina nurodyti Lietuvos kultūros tarybos logotipą ir vadovautis projektų vykdytojams skirta informacija apie jo naudojimą.

Kaip teikiamos ataskaitos?

Pasibaigus projektui reikia pateikti ataskaitas. Suderintos ir pasirašytos ataskaitos turi būti pateiktos per 10 darbo dienų nuo projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 20 d. R. Kriaučiūnaitė-Mincė priminė, kad projekto vykdytojai ne trumpiau kaip trejus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos privalo saugoti ir, Tarybai pareikalavus, pateikti visus projekto vykdymo dokumentus.

„Kiekvienais metais paraiškų kokybė auga. Tai labai džiugina, bet, esant ribotam biudžetui, tai tampa nemenku iššūkiu tiek projektų vykdytojams, siekiant finansavimo, tiek Tarybos nariams, priimant sprendimus. Tad kviečiu būti Tarybos partneriais grindžiant svarbą stiprinti kultūros finansavimą. Daug kalbame apie taisykles ir kriterijus, bet visų pirma esame partneriai ir kolegos, siekiantys kuo prasmingesnio kultūrinio vyksmo. Norisi visoms kultūros organizacijoms, teikiančioms projektus, padėkoti už sukuriamą kultūrinių veiklų įvairovę“, – apibendrino K. Mažeikaitė.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, menininkė, tyrėja ir ekonomikos mokslų daktarė Kristina Mažeikaitė, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.