Lietuvos kultūros taryba pristatė pirmą kartą atliktą tyrimą apie menininko įvaizdį ir atlygį visuomenėje

Penktadienį Lietuvos kultūros taryba pristatė tyrimą „Mylimas / nemylimas menininkas“ ir aptarė pažangą menininkų atlygio srityje. Renginio metu pirmą kartą Lietuvoje pristatytas tyrimas, atskleidžiantis, kokį meno kūrėjo portretą mato visuomenė, kaip vertina menininkų darbą ir atlygį bei kaip šie vertinimai skiriasi nuo pačių kūrėjų patirties.

Tyrimai atskleidžia menininkų ekonominę realybę

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė pabrėžė, kad menininkų ekonominės situacijos tyrimai vykdomi nuo 2019 metų, tačiau iki šiol trūko svarbios perspektyvos – visuomenės požiūrio į kūrėją.

„2025 m. atlikto tyrimo apie menininkų kūrybinę ir ekonominę aplinką* duomenys rodo sudėtingą realybę: menininkai vidutiniškai dirba apie 55 valandas per savaitę, tačiau jų pajamos išlieka daugiau nei 20 proc. mažesnės nei bendras šalies vidurkis, o kas penktas gyvena ties skurdo rizikos riba, uždirbdamas iki 500 eurų per mėnesį. Svarbiausia, ką pasiekėme, – aiškiai įvardijome problemą ir jos mastą, pagrįstą duomenimis. Ne mažiau svarbus aspektas yra skaidrumas ir bendras kontekstas – siekiame, kad menininkai žinotų, kokio honoraro gali tikėtis, todėl nuolat bendradarbiaujame su kūrėjų organizacijomis, aptardami rekomenduojamus atlygio dydžius. Šis naujas tyrimas leidžia suprasti, kaip visuomenė vertina kūrėjo darbą ir kokius lūkesčius jam kelia“, – sako dr. K. Mažeikaitė.

Vytenio Budrio nuotr.

Pasak Tarybos pirmininkės, prie menininkų situacijos gerinimo turėtų prisidėti ne tik kultūros politika ar savivaldybių kofinansavimas, bet ir pati visuomenė – sąmoningesnis meno vartojimas ir kūrinių įsigijimas yra svarbi visos kultūros ekosistemos dalis.

Visuomenės požiūris: tarp idealizavimo ir realybės

Tyrimo duomenis pristačiusi Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Gražina Norvilė-Šeputė pažymėjo, kad gyventojų sąmonėje menininko sąvoka pirmiausia siejama su konkrečiomis meno sritimis.

„Beveik pusė respondentų, išgirdę žodį „menininkas“, pirmiausia mini konkrečią meno sritį – dailę, teatrą, muziką ar scenos menus. Rečiau apklausos dalyviams su menininkais asocijuojasi fotografai, gatvės meno atstovai. Įdomu, kad panašus procentas – 41 proc. – apklaustųjų atsakydami įvardijo išskirtines menininko būdo, išvaizdos savybes ar ypatingą gyvenimo būdą“, – teigia G. Norvilė-Šeputė.

Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai menininkus linkę vertinti teigiamai – jie laikomi išskirtiniais, talentingais ir savitu gyvenimo būdu pasižyminčiais žmonėmis. Tačiau vertinant jų pajamas atsiskleidžia reikšmingas atotrūkis tarp suvokimo ir realybės. Lietuvos gyventojai pritaria, kad meno kūrėjai daro poveikį visuomenei ne tik savo kūriniais, bet ir kaip asmenybės. Apklaustųjų nuomone, jie formuoja visuomenės vertybes ir geba telkti bendruomenes.

Vytenio Budrio nuotr.

Dauguma respondentų mano, kad menininkai uždirba nuo 1000 iki 2000 eurų per mėnesį, o dalis – net daugiau nei 2000 eurų. Vis dėlto pačių menininkų pateikiami duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų uždirba iki 1000 eurų per mėnesį. Tai leidžia daryti išvadą, kad visuomenė menininkų finansinę situaciją vertina gerokai optimistiškiau nei ji yra iš tikrųjų.

Finansavimas ir atlygio tendencijos

Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vyr. analitikas Martynas Tininis pristatė ir finansavimo duomenis. Jis kalbėjo apie tai, kad buvo vertinamas meno kūrėjų honorarų, skiriamų iš Tarybos finansuotų projektų, pokytis per pastaruosius trejus metus.

2022 m. pristatytas Teisingo atlygio už kūrybą tyrimas** parodė didelius skirtumus tarp meno sričių. Scenos meno organizacijos kūrėjams paprastai skyrė apie pusę gauto finansavimo, o vizualiuosiuose menuose skiriamo finansavimo dalis kūrėjams svyravo tik nuo 7 iki 17 proc. Pakartotinai Lietuvos kultūros tarybos atliktas tyrimas parodė, kad situacija po truputį gerėja.

„Palyginus trejų metų duomenis, galime matyti, kad Tarybos atliekami tyrimai ir dėmesys kūrėjų honorarams kuria teigiamą pokytį. Finansavimo dalis, skirta kūrybinei veiklai, didėjo daugelyje sričių, pavyzdžiui, vizualiojo meno srityse: tarpdisciplininio meno srityje finansavimo dalis kūrėjų atlygiui paaugo 15 procentinių punktų, dailės srityje – 14 procentinių punktų, o fotografijoje – 7 procentiniais punktais. Svarbu ir toliau stebėti situaciją: nors pokytis matomas, vizualieji menai vis tiek reikšmingai atsilieka nuo scenos meno“, – kalbėjo M. Tininis.

 Pasak Tarybos analitiko, duomenys rodo, kad egzistuoja honorarų skirtumai, priklausomai nuo meno srities. Mažiausi honorarai dominuoja fotografijos, dailės ir literatūros srityse – apie pusė kūrėjų gauna honorarus iki 300 eurų.

Penktadienį pristatytas tyrimas „Mylimas / nemylimas menininkas“ atskleidžia ne tik visuomenės požiūrį į menininkus, bet ir išryškina būtinybę stiprinti skaidrumą bei užtikrinti tinkamą atlygį už kūrybinį darbą. Lietuvos kultūros taryba pabrėžia, kad duomenimis grįstas problemos suvokimas yra esminis žingsnis siekiant ilgalaikių pokyčių kultūros sektoriuje.

Tyrimo pristatymo įrašą galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=DWImBzPPxNQ

Omnibus apklausa atlikta vasario 19 – kovo 2 d., jos metu apklausta 1014 Lietuvos gyventojų, apklausos rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą; apklausą atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.

*„Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ 2025 m. (atliko dr. Rusnė Kregždaitė, dr. Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė) 

** „Teisingas atlygis už kūrybą“ 2022 m. (atliko dr. Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė)