Naujos kadencijos Regioninės kultūros tarybos pradeda darbą ir Tolygios kultūrinės raidos paraiškų vertinimą

Lietuvos kultūros taryba su regionų kultūros bendruomene nuosekliai dirba nuo 2019 metų, kai startavo Tolygios kultūrinės raidos modelis. Šis modelis leido padėti tvirtą pagrindą bendradarbiavimui tarp savivaldybių ir Lietuvos kultūros tarybos, biudžetinių įstaigų ir nevyriausybinio sektoriaus.

Šią savaitę darbus pradeda jau trečiosios kadencijos Regioninių kultūros tarybų nariai. Jų kadencija truks 3 metus. Į Regioninių kultūros tarybų narių darbą įsitraukė 86 meno profesionalai, kultūros ekspertai. Su naujais Regioninių kultūros tarybų nariais susipažinti galite čia.

Su naujos kadencijos nariais dar praėjusią savaitę susitiko Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė, administracijos direktorius Albinas Vilčinskas, Finansavimo priemonių administravimo skyriaus patarėja Rita Obukaitė ir programą administruojančios kolegės.

„Šiais metais buvo ypatingai sunku priimti sprendimą dėl Regioninių kultūros tarybų sudėties, nes į tarybų narius kandidatavo labai aukštas kompetencijas turintys kultūros profesionalai. Tad džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros tarybos kompetencijos reikšmingai sustiprinamos regioninio pulso jautimu. Esame pasiruošę glaudžiai bendradarbiauti, tiek dalinantis žiniomis, tiek palaikant Regioninių kultūros tarybos narių priimamus sprendimus ir išsakomas nuomones, tiek organizuojant susitikimus su kultūros bendruomene. O pagrindinis ateinančių metų darbas bus nustatyti kiekvienos apskrities finansavimo prioritetus, pagal kuriuos bus įgyvendinamos kultūrinės veiklos regionuose“, – susitikime kalbėjo dr. Kristina Mažeikaitė.  

Susitikimo metu aptarta ir skiriamo finansavimo tema. Pradėjus įgyvendinti Tolygios kultūrinės raidos modelį, finansavimas regionams beveik padvigubėjo, bet daugiau nuo 2019 metų ir nebesikeitė. Tad 2025 metais išlaikytas tas pats finansavimo lygis kaip ir prieš 6 metus.

Apie bendros kūrybos su regionais svarbą akcentuojama ir Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimuose. „Nesinorėtų, kad Lietuva, turėdama 3 mln. gyventojų, taptų imperija. Paprastai būtent imperijoms būdinga, kad jose išsiskiria viena, viską susiurbianti „metropolija“, o „provincijose“ didžiausiu pažangos rodikliu tampa persikėlimas į tokią metropoliją gyventi.

Lietuvos kultūros taryba jau įrodė, kad gali reikšmingai prisidėti prie to, kad tokios ateities Lietuva artimiausiu metu nesulauktų.“ – kalbėjo Lietuvos kultūros tarybos narys dr. Vasilijus Safronovas.

Nors Lietuvos kultūros taryba prisideda prie kūrybinio potencialo tolygesnio paskirstymo po visą Lietuvą, kaip atkreipia dr. Vasilijus Safronovas: „Yra pokyčių, kuriuos gali paveikti tik politikų kompetencija. O ji jiems turėtų aiškiai indikuoti: tolygi, visoje Lietuvoje besireiškianti (ne vien sklaidos, bet ir kūrybos prasme) kultūra yra ne mažiau svarbi Lietuvos tęstinumo sąlyga nei investicijos į krašto ar sveikatos apsaugą. Nes kultūra nėra vien koncertai, parodos, performansai ar spektakliai. Ji ugdo asmenybes, jų vertybes ir jų „stuburą“. Telkdama kompetencijas, Lietuvos kultūros taryba šiame ilgalaikio ugdymo procese gali tapti puikia pagalbininke“.

Naujiems nariams perduotos Tolygios kultūrinės raidos paraiškos

Šią savaitę Lietuvos kultūros taryba, baigusi administracinę Tolygios kultūrinės raidos finansavimo programai pateiktų paraiškų patikrą, jas perdavė vertinti Regioninėms kultūros taryboms. Regionuose veikiančios organizacijos finansavimo konkursui pateikė 955 paraiškas (pateiktų paraiškų sąrašas). 13 paraiškų neatitiko administracinės patikros. Iš viso Regioninių kultūros tarybų nariams vertinti perduotos 942 iniciatyvos.

Daugiausia paraiškų pateikė Šiaulių (187), Panevėžio (102) ir Utenos (102) apskričių kultūros organizacijos. Mažiausiai paraiškų sulaukta iš Telšių apskrities atstovų – 69.  Klaipėdos apskirtyse veikiančios kultūros organizacijos pateikė 83 paraiškas, Alytaus – 96, Kauno (93), Tauragės (76), Vilniaus  (76), Marijampolės (71).

Iš Lietuvos kultūros tarybos finansavimui prašoma suma siekia 11,57 mln. Eur. Taryba planavo skirti 3,3 mln. Eur finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai, tačiau numatomas kultūros biudžeto mažinimas neišvengiamai palies ir šios programos finansavimo galimybes.

Regioninės kultūros tarybos 

Regioninės kultūros tarybos – tai dešimt teritoriniu Lietuvos apskričių pagrindu veikiančių kolegialių organų, atliekančių apskričių meno ir kultūros ekspertų funkcijas. Regionines kultūros tarybas sudaro įvairių sričių kultūros specialistai, menininkai, aktyvūs kultūros veikėjai ir vietos bendruomenės atstovai.  

Dešimties Regioninių kultūros tarybų sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministrė. Lietuvos kultūros taryba organizuoja jų darbą.