Pradėjo darbą ketvirtoji Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencija: pristatytos veiklos gairės ir įžvalgos

Naujos sudėties ketvirtoji Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencija birželio 10 d. susirinko į pirmąjį susitikimą. Per jį tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė kartu su tarybos nariais aptarė svarbiausias artimiausių ketverių metų veiklos kryptis, kurios padės apibrėžti Lietuvos kultūros tarybos kadencijos prioritetus ir stiprinti kultūros lauką Lietuvoje.

„Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos kultūros taryba – tai ne tik projektų administravimo institucija. Siekiame būti kompetencijų centru, aktyviai dalyvaujančiu prisidedant prie kultūros politikos formavimo, skatinančiu dialogą tarp skirtingų kultūros sričių institucijų ir sprendimų priėmėjų“, – sakė tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.

Naujoji Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė.

Vytenio Budrio nuotr.

Tarybos nariai išskyrė keletą esminių veiklos prioritetų. Vienas jų – nuolatinis kūrėjų ir kultūros politikos institucijų bendradarbiavimo ir dialogo tarp jų stiprinimas. Akcentuota, kad kultūra kuria pridėtinę vertę valstybei ir visuomenei, ugdydama pilietiškumą, sąmoningumą ir socialinį atsakingumą Lietuvos kultūros taryba turėtų įkvėpti kultūros bendruomenę, mobilizuoti ir sutelkti ją.

Ne mažiau reikšmingas susitikimo akcentas – strateginio finansavimo plėtojimas. Lietuvos kultūros tarybos nariai diskutavo apie poreikį stiprinti sąveiką tarp skirtingų finansavimo šaltinių ir apie būtinybę sukurti nuoseklią finansuojamų projektų vertės visuomenei vertinimo ir stebėsenos sistemą.

Tarybos susitikimas.

Vytenio Budrio nuotr.

Susitikime kalbėta apie būtinybę skatinti kūrėjų įsitraukimą į regionines kultūros erdves. Tarybos pirmininkė dr. K. Mažeikaitė atkreipė dėmesį į galimybę pasinaudoti gerosiomis kitų šalių praktikomis – kurti ilgalaikes menininkų rezidencijas ir taip sudaryti sąlygas kultūrai plėtoti ir jai skleisti už didmiesčių ribų.

„Nors didžioji dalis kūrėjų veikia didžiuosiuose miestuose, matome ir pozityvių pavyzdžių regionuose. Svarbu nepamiršti, kad kultūros renginiai ne tik stiprina bendruomenes, bet ir prisideda prie vietos ekonomikos augimo“, – pažymėjo dr. K. Mažeikaitė.

Tarybos nariai sutarė, kad regionuose būtina plėsti kultūros supratimą, įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius ir prisidėti prie reikiamų kompetencijų ugdymo. Pabrėžta kultūrinių renginių, kaip ekonominę vertę kuriančių reiškinių, svarba.

Taip pat akcentuotas tautinių mažumų įtraukimas į kultūrinį gyvenimą, poreikis plėtoti įtraukią kultūros politiką bei kurti paskatas visoms visuomenės grupėms aktyviai dalyvauti kultūros lauke.

Tarybos susitikimas.

Vytenio Budrio nuotr.

Ketvirtoji Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencija prasidėjo 2025 m. birželio 9 d. Ją sudaro literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.