Skelbiamas antrojo mobilumo stipendijų konkurso finansavimas

Lietuvos kultūros taryba baigė antrąjį 2026 m. mobilumo stipendijų finansavimo etapą, kurio metu 66,2 tūkst. eurų buvo skirta 35 mobilumo stipendijoms įvairioms kultūros ir meno sritims. Iš viso šiam kvietimui buvo gautos 76 paraiškos, o finansuota – apie 45 procentai, kitaip – beveik kas antra paraiška.  

Mobilumo stipendijos skatina kūrėjus įgyti tarptautinės patirties per dalyvavimą rezidencijose, seminaruose ar kitose veiklose. Jos padeda kūrėjams užmegzti ilgalaikes profesines pažintis bei dalyvauti diskusijose apie kultūrinių tiltų kūrimą tarp Lietuvos ir pasirinktos šalies. Taip pat praėjusiais metais Lietuvos kultūros taryba pradėjo skelbti nenutrūkstamus kvietimus teikti paraiškas stipendijoms, kurias galima teikti nuolat, ištisus metus.

Aktyviausios sritys – tarpdisciplininis menas ir dailė

Daugiausia mobilumo stipendijų trečiajame etape skirta tarpdisciplininio meno, dailės, teatro bei šokio sritims. Tarpdisciplininio meno atstovams skirtos 7 stipendijos (15,7 tūkst. eurų). Lietuvos kultūros taryba dailei skyrė 6 stipendijas, kurių suma siekia 13,1 tūkst. eurų. Šokio ir teatro srityse finansuota po 5 stipendijas – atitinkamai 8,6 tūkst. ir 7,4 tūkst. eurų. Architektūros ir dizaino sritims skirta po 4 stipendijas, etninei kultūrai – 2, o cirko bei literatūros sritys gavo po 1 stipendiją. 

Kūrėjų mobilumo žemėlapis: nuo JAV iki Butano

Po trečiojo mobilumo stipendijos konkurso finansavimo etapo išryškėjo tam tikros tendencijos. Paraiškas teikiančių asmenų amžius svyruoja nuo 28 iki 68 metų, o gausiausia grupė – 30-40 metų kūrėjai. Apie tris ketvirtadalius visų paraiškų pateikė moterys. 

Daugiausia mobilumo numatoma Italijoje  – 8 stipendijos, Jungtinėje Karalystėje taip pat 8, Voketijoje, Švedijoje, Butane ir Nepale po 4, JAV - 3, tačiau kūrėjai vyks ir į tolimesnes ar rečiau pasirenkamas kryptis – Butaną, Nepalą, Armėniją ir Dominikos Respubliką, kur sieks įgyti profesinės patirties ir plėsti tarptautinius ryšius. 

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, menininkė, tyrėja ir ekonomikos mokslų daktarė Kristina Mažeikaitė, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.