Skelbiame antrojo etapo sričių projektų finansavimo rezultatus – skirta kiek daugiau nei 1,54 mln. eurų

2026 m. birželio 5 d.
Skelbiame antrojo etapo sričių projektų finansavimo rezultatus – skirta kiek daugiau nei 1,54 mln. eurų
Rolands Krutovs „Sukurti iš to paties / Created from the same matter“, 2019. Iš triptiko „Poetiniai dalykai“. XI-oji tarptautinė tekstilė miniatiūrų bienalė „Matmuo / Measure“. Galerija „Arka“.
Giedriaus Akelio nuotr.

Lietuvos kultūros taryba skelbia 2026 m. antrojo finansavimo etapo literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Finansavimas skirtas 121 projektui, o bendra finansavimo suma siekia kiek daugiau nei 1,541  mln. eurų.  

Šiemet antrajame etape meno sritims pateiktos 566 paraiškos. Finansavimo poreikis (prašomų lėšų suma) buvo virš 9,2 mln. eurų. Finansuota maždaug kas penkta paraiška. 

Reaguojant į ribotą Tarybos finansavimą, antrajame sričių etape buvo sumažintas paraiškų skaičius – viena organizacija galėjo teikti ne daugiau kaip tris paraiškas. Nors sumažinus Lietuvos kultūros tarybos biudžetą, mažėja ir finansuojamų projektų, tačiau išlieka organizacijų ir veiklų įvairovė.

Daugiausiai finansuota – 32 – muzikos srities projektai, jiems skirta 406,5  tūkst. eurų. Scenos menų srityje, finansuojant 28 paraiškas, skirta apie 449 tūkst. eurų. Vizualiųjų menų srityje finansuoti 23 projektai, jiems skirta beveik 339 tūkst. Eurų. Literatūros srityje finansuoti 24 projektai, jiems skirta beveik 164 tūkst. Eurų. Taikomųjų menų srityje finansuota 14 projektų, jiems atitinkamai skirta beveik 182,4 tūkst. eurų.

„Antrajame sričių finansavimo etape labai ryškiai matome, kokios skaudžios pasekmės visam kultūros laukui dėl įvykusio kultūros biudžeto karpymo. Ekspertų siūlymu ir Tarybos narių matymu atskirose srityje galėtų būti finansuojama dešimtimis daugiau iniciatyvų, galėjusių prasmingai praturtinti meno sceną, nagrinėjant aktualias temas, nuo srities raiškos iki socialinių klausimų, kaip, pavyzdžiui, amžėjimas, užtikrinančių renginių įgyvendinimą ar sklaidą regione, ar įprasminančių ryškių kūrėjų darbus albumuose. Tai, kad galėjome atliepti tik 17 proc. finansinio poreikio, arba kitaip tariant, tai, kad galėjome finansuoti kas 5 paraišką, rodo, kokią žalą patyrė LKT įgyvendinami sričių konkursai. Projektų kokybė nesumažėjo 5,5 proc., kaip kad kultūros biudžetas. Iš paraiškų matome, kad kultūros projektai ir jų kokybė auga, o kultūros raida nenori sustoti, – kalbėjo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, menininkė, tyrėja ir ekonomikos mokslų daktarė Kristina Mažeikaitė, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.

Grįžti

Sužinokite pirmieji

Prenumeruokite naujienlaiškį ir gaukite svarbiausią informaciją apie Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, renginius ir kultūros situaciją Lietuvoje!