Strateginiame susitikime aptarti 2026 metų finansavimo gairių pokyčiai

Šią savaitę vykusiame Lietuvos kultūros tarybos strateginiame susitikime su Kultūros ministerijos politine komanda ir Lietuvos kultūros ir meno taryba prie Kultūros ministerijos buvo aptarti būsimi 2026 metų finansavimo gairių pokyčiai. Tarp jų – Lietuvos kultūros tarybos narių diskrecijos teisės apimtis, programų „Ugdymas kultūra“, „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“, „Tinklaveika“ atnaujinimas, mobilumo stipendijų priemonės tobulinimas. Taip pat trumpai pristatyta ketvirtosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos vizija. 

„Trečiosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybai artėjant link ciklo pabaigos vienu paskutiniųjų darbų tapo 2026 m. organizacijų finansavimo gairių ir stipendijų skyrimo tvarkos rengimas. Procesas prasidėjo dar sausį, kviečiant kultūros bendruomenę teikti siūlymus, o dabar finišuojama juos aptariant su Lietuvos kultūros ir meno taryba, visą paketą tvirtinant Kultūros ministrui. Džiaugiuosi, kad šiame ilgame derinimo procese pavyko atsižvelgti į dalį skirtingų kultūros grupių lūkesčių, pačiai tarybai inicijuojant ir mobilumo stipendijų pokyčius“, – komentavo dabartinė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Tarybos diskrecijos teisė priimant sprendimus

Susitikimo metu daugiausia diskutuota apie Lietuvos kultūros tarybos narių teisę keisti ekspertų rekomendaciją ir priimti kitokį sprendimą dėl finansavimo skyrimo. Svarstyta, kokiomis aplinkybėmis ši teisė gali būti taikoma ir kokios jos apimtys, daugumai pasisakant už tarybos diskrecijos išsaugojimą, ieškant tam tinkamų formuluočių, atsižvelgiant į įvairovę ir balansą.

„Kiekvienais metais Kultūros ministerijos teisininkai, peržiūrintys gairių projektą, pateikia naujų įžvalgų ir netikėtų komentarų. Šiemet dėmesys susitelkė ties tarybos diskrecija ir jos ribomis, šias ryškiai siaurinant ir pateikiant baigtinį, techninį sąrašą atvejų, kada taryba galėtų priimti kitokį, nei ekspertų rekomenduotas sprendimas. Tokiu būdu, siekiant išvengti vienų rizikų, gali susidaryti kitos, tarybai dreifuojant link administracinės ekspertų vertinimų ir komentarų patikros, o ne sprendimų dėl turinio, matant visą kontekstą ir disponuojant platesne informacija, nei paskira ekspertų grupė. Ačiū Lietuvos kultūros ir meno tarybai, kurios dauguma palaikė diskrecijos svarbą ir platesnę jos traktuotę, viliuosi, kad šie sutarimai bus įtvirtinti ir gairėse“, – teigė A. Pakarklytė.

Strateginis susitikimas.

Vytenio Budrio nuotr.

Kultūros programų atnaujinimas

Aptarti ir konkretūs kultūros programų pakeitimai. Diskutuota dėl „Ugdymas kultūra“ atnaujinimo, siūlant neapsiriboti vaikų ir jaunimo tiksline grupe, atveriant programą visų amžiaus grupių kultūros edukacijai. Akcentuotas poreikis įtraukti pilietiškumo ir kritinio mąstymo ugdymo prioritetus, kurie atlieptų ir dabartinės Vyriausybės programą. Taip pat svarstyta dėl programos „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ atnaujinimo, palaikant siūlymą įtraukti prioritetinius vertinimo balus nevyriausybinių organizacijų iniciatyvoms, šalia to koreguojant jau egzistuojančių vertinimo kriterijų svorį.

Aptarti ir Kultūros ministerijos siūlymai dėl programos „Tinklaveika“ atnaujinimo, diegiant prioritetinius balus tinklaveikos renginiams, kurie vyks Lietuvos pirmininkavo Europos sąjungos Tarybai metu. Lietuvos kultūros ir meno taryba taip pat pabrėžė, kad ateityje svarbu išgryninti, kaip organizacijos galėtų atpažinti savo tinkamumą dalyvauti strateginio finansavimo programų konkursuose.

Šeši mobilumo stipendijų kvietimai

Diskutuota ir apie mobilumo stipendijų konkursų tobulinimą. Šiemet kvietimai buvo paskelbti tik du kartus per metus, o tai jau pradėjo veikti nebe skatinančiai, o ribojančiai mobilumą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kultūros tarybos nariai pateikė siūlymą kvietimus skelbti 6 kartus per metus, laikantis konkretaus periodiškumo.

Strateginis susitikimas.

Vytenio Budrio nuotr.

Naujoje tarybos vizijoje – dialogas, partnerystė ir holistinis požiūris į finansavimo modelį

Susitikimo metu trumpai pristatyta ir ketvirtosios tarybos kadencijos vizija bei būsimi prioritetai. „Pirmiausiai norėčiau padėkoti esamai tarybai už visą įdirbį ir indėlį. Man patiko Rimvydo Laužiko mintis apie evoliuciją – tikiu, būsima taryba toliau augins tai, kas suformuota iki šiol nuo jos įkūrimo. Geopolitinė situacija tikrai yra nelengvas iššūkis, tad vienas iš mūsų uždavinių – parodyti kultūros naudą visuomenei ir išryškinti tai ginant kultūros biudžetą. Man labai svarbu, kad Lietuvos kultūros taryba būtų ne tik projektų administratorė, bet ir sektoriaus kompetencijų centras – partnerė, galinti bendradarbiauti su Kultūros ministerija, Prezidentūra ir visa kultūros bendruomene.

Strateginis susitikimas.

Vytenio Budrio nuotr.

 

Tarybos narius kviesiu formuoti kadencijos prioritetus, taip sudarant sąlygas kiekvieno (-s) kompetencijas įtraukti į kultūros politikos įgyvendinimą ar teikiant rekomendacijas politikos formavimui. Esant poreikiui peržiūrėti finansavimo modelį, bus taikomas holistinis požiūris – pokyčiai negali būti daromi atsietai tik vienos programos kontekste. Be to, bus svarbu stiprinti bendradarbiavimą su strateginėmis organizacijomis – strategiškumo prasmė turėtų būti plačiau atskleista, o šios organizacijos galėtų tapti stipriomis partnerėmis tarybai.

Menininkų gerovė, teisingas atlygis už kūrybą, bendradarbiavimas su savivalda, programos „Tolygi kultūrinė raida“ prioritetai, kultūros statistika ir reguliariai atnaujinami aktualūs kultūros duomenys – visa tai bus mūsų darbotvarkėje”, – teigė ketvirtosios kadencijos pirmininkė Kristina Mažeikaitė.

Atnaujintos tarybos gairės bus taikomos finansuojant 2026 m. meno sritis, kultūros programas ir stipendijas. Birželio mėnesį vyks nemokamas, nuotolinis seminaras apie finansuojamų projektų teikimo gaires pokyčius, paraiškų teikimo ypatumus (konkursus, kalendorių, procesus ir pagrindines klaidas). Apie jį informuosime netrukus.