Tarybos darbuotojai tiki savo misija ir vertina organizaciją 

Lietuvos kultūros tarybos darbuotojai vertina savo darbo prasmę, pasitiki vadovėmis ir jaučiasi motyvuoti – tai atskleidė naujausias darbuotojų nuomonės tyrimas, kuriame dalyvavo 91 proc. darbuotojų. Tačiau jis parodė ir sritis, kurias reikėtų tobulinti, pavyzdžiui, ieškoti tinkamesnio darbo krūvio paskirstymo ar stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. 

„Apklausos rezultatai mums yra labai svarbūs – jie padeda geriau suprasti darbuotojų patirtis ir lūkesčius. Džiugu, kad įsitraukimo į darbą indeksas palyginti su 2023 m. išaugo nuo 3,98 iki 4,02 (iš 5 balų), o 2022 m. jis siekė 3,47 balo“, – teigė tyrimo duomenų analizę atlikusi Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorės patarėja Rasa Dereškevičienė. Ji taip pat minėjo, kad net 93 proc. apklaustų darbuotojų darbas taryboje yra svarbus, o 69 proc. – juo patenkinti.  

Darbuotojams svarbu prasmė, lanksčios darbo sąlygos ir palaikymas 

Tyrimas, kuriame dalyvavo apie 260 viešojo sektoriaus įstaigų, atskleidė, kad darbuotojams svarbiausia – prasmingas darbas, teisingas atlygis, palaikymas bei pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. „Tai baziniai dalykai, svarbūs visiems sektoriams, ir mūsų atveju tai tik pasitvirtino“, – komentavo R. Dereškevičienė. Įdomu tai, kad karjeros galimybės, kurios kitur dažnai laikomos vienu svarbiausių motyvuojančių veiksnių, tarybos darbuotojams pasirodė mažiausiai reikšmingos – jas svarbiomis įvardijo 64 proc. apklaustųjų. 

Labiausiai motyvuojančiais veiksniais tarybos darbuotojai minėjo lanksčias darbo sąlygas (ypač nuotolinį darbą), pasitikėjimu ir pagarba grįstą bendravimo kultūrą, gerą psichologinį klimatą ir tinkamą darbo krūvio paskirstymą. Vis dėlto būtent darbo krūvio paskirstymas kelia daugiausia iššūkių: „Griežtai sureguliuotų procesų gausa ir trumpi terminai dažnai kelia įtampą visų skyrių darbuotojams, todėl vienas iš prioritetinių žingsnių, kurių ėmėmės dar pernai, – peržiūrėti vidines procedūras, atskirti tam tikras funkcijas ir ieškoti būdų, kaip šią situaciją palengvinti“, – pabrėžė R. Dereškevičienė. 

Ji atkreipė dėmesį į tyrimo metu išryškėjusį atotrūkį tarp darbuotojams svarbių aspektų ir pasitenkinimo jais: darbo užmokestis svarbus 96 proc., bet tik 42 proc. juo patenkinti; darbo krūvis taip pat svarbus 96 proc., tačiau tenkina tik pusę apklaustųjų. „Normalu, kad lūkesčiai kartais būna aukštesni nei realybė, tačiau matydami tokius atotrūkius, turime ieškoti būdų, kaip juos mažinti“, – minėjo R. Dereškevičienė. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu tarybos darbuotojų atlygių mediana siekia 2463,85 eurų (iki mokesčių) ir yra aukštesnė nei šalies vidurkis. Vis dėlto, analizuojant pastarųjų ketverių metų atlygių tendencijas, galima matyti, kad vidutinis atlygis Lietuvoje auga greičiau nei atlygiai taryboje.  

Darbuotojų įsitraukimo lygis siekia 85 proc. 

85 proc. tarybos darbuotojų įsitraukę į darbą, o 68 proc. pasiryžę dirbti daugiau nei tikimasi. Visgi tik 47 proc. jaučiasi kupini energijos. „Tai reiškia, kad daugiau nei pusei darbuotojų gali trūkti vidinių resursų – fizinių ar emocinių, tad svarbu suprasti, kodėl taip nutinka“, – svarstė R. Dereškevičienė. Tyrimas atskleidė, kad tam daugiausiai įtakos galėjo turėti jau minėtas didelis darbo krūvis, per mažas atlygis, motyvacijos stoka, nepakankamas dėmesys darbuotojų sveikatai ir komandinio darbo trūkumas. 

„Tarybos darbuotojai nori ir stengiasi savo darbus atlikti kuo geriau, kelia sau aukštus reikalavimus. Tai – mūsų stiprybė, tačiau kartu ir rizika. Kai susiduriame su dideliu krūviu, dirbame sergant ar jaučiame emocinį atotrūkį nuo kolegų, natūralu, kad kyla įtampa. Tokios sąlygos gali vesti prie energijos stygiaus ar net perdegimo. Mums tai svarbus signalas“, – minėjo ji.  

Stiprus ryšys su organizacija ir jos misija 

R. Dereškevičienė aptarė ir tyrime atsiskleidusį stiprų darbuotojų ryšį su Lietuvos kultūros taryba: „100 proc. darbuotojų jaučia darbo prasmę. Tai ne tik skaičius, bet bendras visos komandos nuopelnas.“ Be to, 88 proc. darbuotojų teigė, kad jiems artima tarybos misija, 87 proc. didžiuojasi joje dirbdami, o 73 proc. rekomenduotų įstaigą kaip gerą darbdavį. „Didžiuojamės tuo, kad darbuotojai jaučia darbo prasmę ir pasitiki organizacija. Tačiau ryšys su kolegomis dar ne visada toks glaudus, koks galėtų būti. Čia viena iš sričių, kur norėtųsi stiprinti bendrystę,“ – sakė ji.   

Lietuvos kultūros tarybos komanda Panevėžyje.

Pauliaus Židonio nuotr.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – tarybos prioritetas 

Pastaruoju metu taryba daug investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kiekvienam darbuotojui skiriamas metinis mokymosi krepšelis. 2024 m. tarybos darbuotojai dalyvavo 101 mokymų sesijoje, seminare ar konferencijoje. „Kvalifikacijos kėlimas apėmė daugybę sričių, kuriose buvo tobulinamos kompetencijos – nuo technologinių inovacijų, kūrybiškumo ugdymo ir meno lauko pažinimo iki viešųjų pirkimų, finansų, valstybės tarnybos pokyčių valdymo, dokumentų valdymo, komunikacijos strategijų stiprinimo, psichologinio atsparumo ugdymo ir žmogiškųjų išteklių valdymo“, – apibendrino R. Dereškevičienė.  

73 proc. darbuotojų buvo patenkinti suteikiamomis galimybėmis, bet tik 11 proc. jas įvardijo kaip motyvuojančias. „Mokymosi kultūros kūrimas yra ilgalaikis procesas ir jau pastebiu teigiamą pokytį: šiemet vis daugiau kolegų planuoja kelti kvalifikaciją. Džiugu matyti, kad net tie, kurie anksčiau nebuvo aktyvūs šioje srityje, dabar patys rodo iniciatyvą. Pokytis tikrai vyksta, nors dėl didelio darbo krūvio ne visuomet pavyksta rasti laiko ir jėgų ugdomosioms veikloms“, – teigė R. Dereškevičienė.  

Kalbant apie technologijų taikymą ir inovacijų naudojimą kasdieniame darbe, 82 proc. darbuotojų sutiko, kad technologijos padeda dirbti efektyviau, tačiau 44 proc. nurodė, kad trūksta skaitmeninių įgūdžių. „Tyrimas buvo atliktas dar prieš dirbtinio intelekto įrankių testavimo sesijas, todėl manau, kad šiandien rezultatai jau būtų kitokie,“ – sakė R. Dereškevičienė. 

Darbuotojai itin vertina vadovių sąžiningumą ir pasitikėjimą 

Tyrimas parodė, kad darbuotojai itin vertino bendrą darbą su tarybos vadovybe. Jie tarybos pirmininkės ir administracijos direktorės darbą laikė sąžiningu, etišku, strategiškai kompetentingu, įkvepiančiu pasitikėjimą, demonstruojančiu vertybinėmis grįstą lyderystę. Tarybos darbuotojai taip pat itin pozityviai įvertino ir tiesioginių vadovių veiklą. 100 proc. darbuotojų jas įvertino kaip pagarbiai besielgiančias, 96 proc. – kaip sąžiningas ir priimančias sprendimus, pagrįstus duomenimis, pasitikinčias darbuotojų priimtais sprendimais.  

Tačiau 67 proc. darbuotojų teigiamai vertino aiškią strateginę kryptį, o 73 proc. – konfliktų sprendimo gebėjimus ir naujovių skatinimą. „Čia matyčiau  poreikį stiprinti organizacinę kultūrą, ypač per misijos ir vizijos formavimą. Jau pernai turėjome vertybių gryninimo sesijas ir jas tęsime šiemet“, – teigė R. Dereškevičienė. 

R. Dereškevičienė apibendrino, kad tyrimas daro realią įtaką pokyčiams taryboje: „Drauge formuojame tarybos misiją, viziją, strategiją. Analizuojame darbo krūvius, peržiūrime skyrių veiklos procesus, plečiame motyvacinę sistemą, palaikome nuotolinį darbą ir stipriname grįžtamąjį ryšį. Visa tai darome tam, kad darbuotojai būtų patenkinti dirbdami taryboje. Tyrimo rezultatai primena – darbuotojams svarbu ne tik tai, ką jie daro, bet ir kaip jaučiasi dirbdami“. 

Administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė.

Vytenio Budrio nuotr.

Analizė atlikta remiantis 2024 m. Europos Sąjungos centrinio lygmens viešojo valdymo įstaigų darbuotojų nuomonės tyrimu. Tyrimą atliko Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus patarėjos dr. Eglė Vileikienė ir Miglė Gelčytė.