Tyrimas atskleidė kultūros naudą savijautai ir gyvenimo kokybei, bet kultūroje vis dar beveik nedalyvauja kas antras Lietuvos gyventojas

Naujausias Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ atskleidė prieštaringą situaciją: nors kultūra reikšmingai prisideda prie žmonių emocinės gerovės, socialinių ryšių stiprinimo ir gyvenimo kokybės, net kas antras Lietuvos gyventojas kultūriniame gyvenime beveik nedalyvauja. 

Tyrime, kuriame apklausti net 3212 respondentų visoje Lietuvoje, nustatyta, kad kultūroje aktyviau dalyvauja moterys, 15-29 metų jaunuoliai, aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, studentai, biurų darbuotojai ir didesnes pajamas gaunantys žmonės. Didžiausia kultūrinio dalyvavimo dalis fiksuota Šiaulių apskrityje, o mažiausia – Alytaus apskrityje.

Lietuvos gyventojai pasiskirsto į penkias kultūros auditorijas

Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojus pagal dalyvavimo kultūroje įpročius galima suskirstyti į penkias grupes. 

Mažiausia jų – kūrėjai – vos 7 proc. gyventojų, kurie ne tik skaito knygas, lankosi kultūros renginiuose, bet ir patys užsiima kūrybinėmis veiklomis. Po 20 proc. sudaro kitos dvi aktyvių kultūros mėgėjų grupės – tai aktyvūs lankytojai ir skaitytojai. Aktyvūs lankytojai – išsilavinę ir smalsūs žmonės, kurie reguliariai lankosi koncertuose, spektakliuose, muziejuose bei paveldo objektuose. Kultūra jiems yra natūrali gyvenimo būdo dalis ir svarbi socialinė patirtis. O skaitytojai pasižymi tuo, kad per metus vidutiniškai perskaito bent 14 knygų. 

Deja, likusius 54 proc. visuomenės sudaro neįsitraukusieji į kultūrą – dažniau vyresnio amžiaus regionų gyventojai, apsiribojantys laikraščių, žurnalų skaitymu ir televizijos žiūrėjimu, bei dar neatradę kultūros gyventojai, kurių dauguma yra didžiuosiuose miestuose gyvenantys jauni žmonės. Informaciją jie dažniau gauna per filmus, tinklalaides ir kitas šiuolaikines medijas, o tradicinė kultūros pasiūla jų dar nepasiekia.

„Nors įsitraukimas į daugelį kultūrinių veiklų auga ir atskiros meno sritys gali pasigirti šiek tiek didėjančiomis auditorijomis, visgi net kas antras Lietuvos gyventojas prie kultūros prisiliečia labai ribotai.  Ypač norisi atkreipti dėmesį į jaunus žmones iš didžiųjų miestų, tokių yra daugiau nei 300 tūkstančių, kurie neatranda laiko ar intereso kultūrinėms veikloms. Tai milžiniška auditorija, kurią aktualu pakviesti atrasti kultūrą. Nes, kaip rodo šis ir kiti tyrimai,  aktyviai kultūroje dalyvaujantys gyventojai yra pilietiškesni, turi stipresnius bendruomeninius ryšius, savanoriauja, o svarbiausia – jaučiasi tiesiog laimingesni.  Tai dar kartą mums parodo, kad investicijos į auditorijų plėtrą yra investicijos į visuomenės gerovę“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.

Pagrindinės kliūtys – laiko ir informacijos trūkumas

Nors kultūros teikiama nauda akivaizdi, reikšminga dalis gyventojų vis dar lieka nuošalyje. Pagrindinės priežastys, trukdančios dalyvauti kultūriniame gyvenime, išlieka laiko stoka, intereso trūkumas, kultūros paslaugų kaina ir informacijos apie kultūrines veiklas stygius. 

Tyrimas rodo, kad, palyginti su 2023 metais, sumažėjo gyventojų, manančių, kad kultūra yra per brangi, tačiau padaugėjo teigiančių, kad dalyvauti trukdo nepatogus darbo laikas. Informacijos trūkumas taip pat išlieka viena svarbiausių kliūčių, rodanti, kad dalis auditorijų kultūrinių pasiūlymų paprasčiausiai nepastebi arba nežino, kur jų ieškoti.

Investicija į stipresnę visuomenę

Šis tyrimas yra jau penktoji nacionalinės gyventojų apklausos banga, tęsianti daugiau nei dvylika metų vykdomą kultūrinių poreikių, kultūros paslaugų vertinimo ir kultūrinio dalyvavimo stebėseną. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad investicijos į kultūros prieinamumą ir auditorijų plėtrą yra investicijos į visuomenės gerovę. Pastebima, kad labai svarbu nuo ankstyvo amžiaus formuoti kultūrinio dalyvavimo įpročius, nes būtent kultūriškai palankiame kontekste užaugę gyventojai ir toliau puoselėja kultūrines patirtis. Kultūroje dalyvaujantys žmonės dažniau jaučiasi bendruomenės dalimi, aktyviau įsitraukia į visuomeninį gyvenimą ir geriau vertina savo gyvenimo kokybę. Todėl kultūrinio dalyvavimo didinimas išlieka svarbiu uždaviniu tiek kultūros politikos formuotojams, tiek kultūros organizacijoms ir savivaldybėms.

Nuorodą į tyrimo santrauką rasite čia: /tyrimai-ir-statistika/kulturos-tyrimai/lietuvos-gyventoju-dalyvavimo-kulturoje-ir-pasitenkinimo-kulturos-pasl-194

O išsamus renginio transliacijos įrašas yra čia: https://www.youtube.com/watch?v=Fo00UfPiEPc

Tyrimo užsakovas: Lietuvos kultūros taryba. Tyrimui vadovavo Gražina,  Tyrimą 2026 m. sausio-kovo mėn. atliko: UAB „KOG institutas“, UAB „Eurotela“, UAB „Norstat LT“. Tyrimo ataskaitą parengė: Alina Mickevič-Radžvilienė ir Diana Sutkaitytė (KOG institutas).