Birželio 6 d. Energetikos ir technikos muziejuje įvyko antrasis Lietuvos kultūros tarybos (LKT) forumas, kvietęs kultūros bendruomenę aptarti jai aktualius klausimus. Šiais metais siūlyta ne tik apžvelgti finansavimo tendencijas, bet ir kai kurias kultūros bendruomenei aktualias temas panagrinėti detaliau.
.jpg)
Vytenio Budrio nuotrauka.
Dalyvauti forume ir įsitraukti į diskusijas kviesti kultūros organizacijų atstovai ir visi suinteresuoti kultūros aktualijomis. Tokie susitikimai, pasak LKT pirmininkės Dainos Urbanavičienės, būtini sėkmingai LKT veiklai. „Lietuvos kultūros taryba, visų pirma, yra tam tikra kultūros sektoriaus savivaldos išraiška. Todėl norime ne tik pateikti visuomenei konkrečius rodiklius, bet ir pasikalbėti aktualiomis temomis. Strateginius uždavinius formuoti galime tik kalbėdamiesi ir diskutuodami“, – teigė D. Urbanavičienė.
Pirmoji forumo dalis „Apie 2016“ buvo skirta naujausių LKT skirstomo finansavimo tendencijų aptarimui. LKT pirmininkė D. Urbanavičienė taip pat pristatė pagrindines šių metų LKT veiklas ir jų rodiklius. 2016 m. LKT sulaukė 5 902 paraiškų, kurių finansavimo poreikis sudarė 77,7 mln. eurų. Tuo tarpu LKT administruojamos Kultūros rėmimo fondo lėšos šiemet sudarė tik 15 mln. eurų, kurie paskirstyti 2026 projektams, taigi vidutiniškai po 7 430 eurų.
Po pirmininkės pristatymo LKT nariai išsakė norą pasitarti su kultūros bendruomene kultūros ir meno finansavimo sričių vidinių kvotų klausimu. LKT narys Vaidas Jauniškis klausė ar būtų pritariančių, kad kiekvienoje srityje būtų numatyta tam tikrą procentą lėšų skirti pristatymui užsienyje, vadinamiesiems startuoliams (pirmą kartą teikiantiems projektus) ir regionams. Sulaukta nemažai susirinkusiųjų klausimų ir komentarų. Aktyviausiai pasisakė šiais metais dalinio finansavimo iš LKT nesulaukusių, ar nepakankamą finansavimą gavusių institucijų atstovai ir projektų vykdytojai. Pasak LKT narės Gintautės Žemaitytės, Lietuvoje skelbiami kultūros finansavimo konkursai yra be galo dideli, ypač lyginant su kitų šalių kultūros tarybų konkursais. Kaip teigia LKT narė, daugelyje šalių patenkinama pusė ar bent trečdalis poreikio, o Lietuvoje dalinį finansavimas suteikiamas kiek mažiau nei penktadaliui. LKT narė pabrėžė, kad neigiamas finansavimo konkurso atsakymas nereiškia, kad pateiktas projektas prastas – dalį projektų LKT yra priversta atmesti dėl finansavimo stokos.
Antroji forumo dalis suskilo į tris vienu metu skirtingose Energetikos ir technikos muziejaus salėse vykusias diskusijas. Katilų salėje vyko diskusija „Apie bendruomenes ir parašiutus“, kurioje kviesta aptarti kultūros sklaidos regionuose klausimus. Pokalbyje dalyvavo Agnė Norkutė, atstovavusi asociaciją „Kūrybinės jungtys“, Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis ir LKT narys Remigijus Vilys, moderavo LRT Kultūros laidų redakcijos vyr. redaktorė Jolanta Kryževičienė.
Tuo pačiu metu „Turbinų salėje“ vyko diskusija „Apie augimą ir auginimą“, skirta aptarti auditorijos ugdymo klausimams. Joje dalyvavo „Architektūros fondo“ direktorė Sandra Šlepikaitė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, Kauno fotografijos galerijos valdybos pirmininkas Gintaras Česonis, LKT narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Menų spaustuvės projektų koordinatorius Vaidas Jauniškis. Pokalbį moderavo Kūrybiškos Europos biuro Lietuvoje vadovė Eglė Deltuvaitė.
Trečioji diskusija vyko edukacinėje muziejaus erdvėje. Čia buvo nagrinėjama kultūros tapatumo ir jo pristatymo galimybėms aptarti skirta tema „Apie Lietuvas ir šimtmetį“. Pokalbyje dalyvavo architektas, „Processoffice“ atstovas Vytautas Biekša, dramaturgas, žurnalistas, poetas, vienas iš projekto „100 Lietuvų“ autorių Mindaugas Nastaravičius ir LKT narė, Vilniaus dailės akademijos mokslo darbuotoja, Thomo Manno festivalio ir Nidos meno kolonijos tarybų narė Gintautė Žemaitytė. Diskusiją moderavo filosofas, Vilniaus universiteto lektorius Kristupas Sabolius.
Trečiojoje forumo dalyje „Apie planus“ pristatytos kitiems metams rengiamų finansavimo nuostatų pokyčiai bei planuojamos naujos finansavimo programos. LKT nariai D. Urbanavičienė, V. Jauniškis, R. Vilys ir G. Žemaitytė pristatė paskutiniaisiais šios tarybos kadencijos metais numatomus darbus, tokius kaip elektroninės projektų administravimo sistemos diegimas, stebėsenos ir analizės procesų stiprinimas ir tolimesnis sprendimų priėmimo procesų tobulinimas. Be to, pristatytos pirmą kartą LKT rengiamos paraiškų rašymo dirbtuvės „Mėlynas tušas“.
Po LKT planų pristatymo, žodis ir vėl suteiktas susirinkusiesiems Energetikos ir technikos muziejaus Katilų salėje. Lietuvos šokio informacijos centro direktorius, Vilniaus miesto tarybos narys Audronis Imbrasas pasidžiaugė LKT planais spręsti skėtinių organizacijų problemas, ir tuo pačiu priminė, kad biudžetinių metų apribojimų projektų vykdytojams keliamos problemos dar nėra iki galo išspręstos. Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius, pasidžiaugė, kad cirkas LKT pripažįstamas kaip atskira meno sritis, bet iškėlė klausimą dėl ekspertų kompetencijos. Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė pasidžiaugė per pirmuosius kelerius veiklos metus LKT nuveiktais darbais, pasisakė apie užsienio šalių ekspertų vizitus Lietuvoje, jų grįžtamąjį ryšį ir naudą šalies menams. Kauno fotografijos galerijos vadovas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis teiravosi apie galimus pokyčius finansavimo kalendoriuje, siūlydamas Užsienio menininkų rezidencijų programos konkursą skelbimą gąžinti į metų pabaigą. LKT nariai į išsakytas pastabas pagal galimybes pažadėjo atsižvelgti.
LKT forume šiemet iš viso apsilankė virš 200 kultūros ir mano organizacijų atstovų, meno ir kultūros kūrėjų, vadybininkų, žurnalistų ir valdininkų. Susitikimus su kultūros bendruomene LKT ir toliau planuoja rengti kasmet.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys, literatūrologė Gintautė Žemaitytė ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.
