Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą kultūroms programoms. Atminties institucijų veikloms, Kultūrinių ir kūrybinių industrijų tinklaveikai, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo ir meno žmogaus gerovei projektams iš viso paskirstyta 1 mln. 126 tūkst. eurų.
Remiantis ekspertų rekomendacijomis, 100 tūkst. eurų finansavimas paskirtas 12 programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ veiklos „Tinklaveika“ projektų. Tikimasi, kad skirtas finansavimas ir dalyvavimas užsienio meno mugėse bus sėkmingas ir prisidės prie KKI sektoriaus eksporto plėtros stiprinimo. Dauguma finansuotų projektų – tęstiniai.
Finansavimas paskirtas 9 programos „Menas žmogaus gerovei“ projektams, jiems paskirstyta 70 tūkst. eurų. Finansuotų projektų įvairovė apima nuo tiriamojo pobūdžio projektų, naujų paslaugų ar edukacinų erdvių atminties institucijose iki kultūrinės edukacijos programų ir užsiėmimų.
Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo projektams pasirta 110 tūkst. eurų, finansuota 15 projektų. Finansuotų projektų veiklos bus įgyvendinamos Ignalinos rajone, Šalcininkų rajone, Telšių rajone ir Vilniuje. Finansavimas skirtas leidybos, skaitmeninimo, multimedijų projektams, festivaliams, konkursams ir tradicinių amatų mokymams.
Atminties institucijų veikloms iš viso paskirta daugiau nei 846 tūkst. eurų. Iš viso 5 skirtingose veiklose finansuota 71 bibliotekų, muziejų ir archyvų projektas.
Lietuvos ir jos kultūros istorijai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimui skirta 247 tūkst. eurų, finansuoti 12 projektų. Įsigytos vertybės papildys institucijų rinkinius, daugelį jų numatoma eksponuoti esamose ar būsimose atnaujintose ekspozicijose, pristatyti parodose, suskaitmeninti ir pateikti LIMIS sistemoje, taip padarant jas prieinamas visuomenei ir moksliniams tyrinėjimams.
Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ar dizaino darbų, sukurtų po 1990 m. įsigijimui paskira 93 tūkst. eurų, finansuoti 5 projektai. Įsigyjami kūriniai praturtins muziejų rinkinius, atsiras galimybė kurti įvairesnius, išsamesnius, visuomenei patrauklesnius pasakojimus apie Lietuvos meną ir kultūrą nuolatinėse ir laikinose muziejų parodose.
Kultūros vertybių restauravimui ir tyrimams paskirta 200 tūkst. eurų, finansuoti 28 projektai. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai įvairiose Lietuvos paveldo srityse galėtų suaktyvinti empirinius eksponatų tyrimus, restauravimo ir eksponavimo bei sklaidos procesus. Restauravimas ne tik užtikrina kiekvieno istoriškai vertingo paveldo objekto tolesnį fizinį gyvavimą, bet ir lemia naujų žinių, naujo istorinio diskurso formavimąsi ir plėtrą.
Inovatyvių paslaugų kūrimui paskira daugiau nei 176 tūkst. eurų, finansuoti 14 projektų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, šie projektai mažina kultūrinę socialinę atskirtį, plečia lankytojų akiratį, pateikia naujos informacijos, supažindina su vertybėmis.
Atminties institucijų kultūros ir meno sklaidai paskira beveik 130 tūkst. eurų, finansuoti 12 projektų. Finansjuoti projektai atlieps aktualias istorines temas, analizuos valstybingumo vertes, gilinsis į senosios Lietuvos istoriją, populiarins animaciją.
Artimiausiu metu Lietuvos kultūros taryba skelbs Tolygios kultūrinės raidos finansavimo rezultatus. Antrojo šių metų finansavimo etapo meno sričių rezultatus planuojama paskelbti liepos viduryje, o programos „Autorių̨ teisių ir gretutinių teisių apsauga“ – iki rugpjūčio.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
