Lietuvos kultūros taryba (LKT) surengė diskusiją „Pandemijos pamokos: ar kultūros sektorius pasirengęs ateities krizėms?“, kuri vyko vasario 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Joje aptarė LKT ir partnerių atliktą tyrimą „COVID-19 pandemijos ir kitų 2020-2022 m. krizių poveikis kultūros ir kūrybiniam sektoriui“. Jame analizuojamas pandemijos poveikis kūrybiniam ir kultūros sektoriui, taip pat aptariama Baltarusijos sukelta migrantų krizė ir Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis šio sektoriaus raidai. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar tikrai kultūros ir kūrybinis sektorius buvo vienas labiausiai nukentėjusių.
Kultūros ir kūrybinis sektorius patyrė sukrėtimą, bet 2021 m. staigiai atsigavo
LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnioji analitikė Marija Pečiulytė pastebėjo, kad Lietuvoje dėl pandemijos ir įvestų ribojimų 2020 m. II ketvirtį šalies ekonomika susitraukė 3,4 proc., o atsigauti ji pradėjo jau 2020 m. III ketvirtį atlaisvinus veiklas ir taikant valstybės finansines priemones. Tyrėja pabrėžė, kad kultūros ir kūrybinis sektorius patyrė sukrėtimą, bet 2021 m. staigiai ėmė atsigauti, išskyrus meno įrenginių eksploatavimo veiklą. Pasak M. Pečiulytės, tokios veiklos kaip apdirbamoji gamyba, leidyba, atminties institucijos patyrė finansinį kilimą, tačiau scenos menų, kino, televizijos, garso įrašymo ir muzikos įrašų gamybos ir leidybos sritys patyrė nuosmukį.
Ji taip pat minėjo, kad 2020 m. fizinių asmenų individualiai vykdomų veiklų apyvarta augo, ypač rengusių ir transliavusių televizijos programas, užsiėmusių specializuota projektavimo veikla, žaidimų bei žaislų gamyba. Tačiau žmonių, dirbusių scenos statytojais, ekskursijų organizatoriais, atstovais žiniasklaidai, pajamos mažėjo.
LKT diskusija „Pandemijos pamokos: ar kultūros sektorius pasirengęs ateities krizėms?“. Vytenio Budrio nuotrauka
Patirtos krizės kultūros organizacijas išmokė lankstumo ir greitos reakcijos
M. Pečiulytė aptarė kokybinį tyrimą ir išskyrė galimas priežastis, kodėl kai kurios organizacijos nesugebėjo panaudoti skirtos paramos, ką patyrė įvykus krizėms, kokios veiklas plėtojo, kad galėtų prisitaikyti. Pasak tyrėjos, pandemija stipriai paveikė kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijas ir darbuotojus. Organizacijose buvo jaučiama daug neužtikrintumo, greita situacijų kaita, dėl to buvo sunku planuoti, dingo privati parama, sutrikdyta ar visiškai subyrėjo organizacinė struktūra, nes negalėjo vykdyti nei darbo, nei veiklų įprastais būdais. O jų darbuotojai itin prastai jautėsi psichologiškai (tiek pandemijos, tiek Rusijos invazijos metu), bijojo prarasti darbą, būdami prastovose jautėsi nereikalingi, patyrė vienatvę ar gyvenimo ritmo sutrikdymą užsidarius namuose, baiminosi dėl grėsmės gyvybei (ligų pandemijos metu ar karo Ukrainoje). Tačiau daugelis organizacijų patirtas krizes matė kaip iššūkį, su kuriuo galima kovoti. Jos aktyviai teikė paraiškas valstybės finansavimui, pradėjo mažinti kaštus, nusprendė stiprinti pardavimas per internetines platformas ar ieškoti privačios paramos.
Tyrėja teigė, kad pandemijos metu skaitmenizavimo projektai buvo pagrindinė galimybė teikti paslaugas, bet daugelis tyrime dalyvavusių renginių organizatorių skundėsi, kad skaitmeninis turinys nesukūrė visaverčio kultūrinio potyrio, jį buvo brangu kokybiškai įgyvendinti. Vis dėlto, dalis organizacijų, ypač atminties institucijos, teigė šitaip pagerino teikiamas paslaugas ir padarė jas labiau prieinamas visuomenei.
M. Pečiulytė pabrėžė, kad karas Ukrainoje stipriai paveikė psichologiškai, tačiau anksčiau patirtos krizės suteikė atsparumo ir įgūdžių greičiau reaguoti. Daugelio organizacijų turinys buvo skirtas palaikyti Ukrainą, taip pat jos teikė humanitarinę ir finansinę pagalbą.
Tyrėja apibendrino, kad įlietos finansinės priemonės pandemijos metu padėjo prisitaikyti – tęsti veiklą, kurti naujus produktus ir paslaugas. Ji minėjo, kad dažnai valstybės priemonės buvo pagrindinė, jei ne vienintelė priemonė prisitaikyti, todėl kultūros projektų finansavimui teiktos paraiškos buvo daugiau skirtos užsitikrinti pinigų, o ne vykdyti projektus. Tokiu būdu išaugo administracinė našta, kai šiuos projektus reikėdavo perkelti kelis kartus. Pandemijos priemonės padėjo išsilaikyti tik pandemijos metu. Nespėjusios pilnai po jos atsigauti organizacijos, patyrė karo Ukrainoje pradžią ir energijos išteklių kainų kilimą. Pastarosios krizės, pasak tyrimo dalyvių, paveikė dar stipriau, nes neliko tokios dosnios valstybės paramos.
Kultūra pandemijos metu buvo viena labiausiai finansuojamų sričių
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto Tyrimų ir įžvalgų vadovė Rūta Matulaitienė apibendrintai pristatė partnerių Ekonominės konsultacijos ir tyrimai atliktą fizinių ribojimų ir valstybės intervencijų apžvalgą. Tyrėja minėjo, kad visam kultūros sektoriui pandemijos metu (2020–2021 m.) iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Kultūros ministerijos ir kiti šaltinių skirta 123,6 mln. eurų. Jos buvo skirtos subsidijuoti darbuotojų prastovas, labiausiai nukentėjusius verslus ir individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat išplėsti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas, spartinti investicijas, finansuoti įvairių sričių meno raidą bei sklaidą skatinančius projektus, pristatyti visuomenei Lietuvos ir užsienio šiuolaikinį meną, valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų programas, užtikrinti šių įstaigų bei muziejų veiklą.
Tyrėja pabrėžė, kad kultūros sritis pagal finansavimą vienam paramos gavėju buvo antra gausiausiai finansuojama ūkio šaka. O pagal kultūros skatinimui skirtų finansinių priemonių sumą vienam šalies gyventojui Lietuva buvo penkta tarp aštuonių lyginamų šalių (Jungtinės Karalystės (Anglijos), Lenkijos, Švedijos, Estijos, Suomijos, Kanados ir Čekijos), skyrusi panašiai tiek pat kiek Švedija ir Estija. Pirmoje vietoje pagal šį rodiklį – Jungtinė Karalystė (Anglijos), o mažiausiai skyrė Kanada ir Čekija.
Valstybės parama pandemijos metu padėjo išsaugoti darbo vietas
R. Matulaitienė pateikė KOG instituto atliktos kultūros sektoriaus organizacijų apklausos, kurioje dalyvavo 1 109 organizacijos, iš jų – 603 LKT pareiškėjai ir 506 paraiškų neteikę. Ji minėjo, kad 2019 m. daugiau nei 50 proc. apklaustų organizacijų metinis biudžetas siekė iki 50 000 eurų. 44 proc. respondentų teigė, kad 2020 m. jų biudžetas sumažėjo, o 37 proc. nurodė, kad biudžetas išliko panašus, išaugo – tik 14 proc. organizacijų. Pasak tyrėjos, daugelis kultūros paveldo organizacijų ir atminties institucijų, teikusių paraiškas LKT, turėjo stabilų, o atminties institucijos – neretai ir paaugusį biudžetą.
Ji teigė, kad apie ketvirtadalį tyrimo dalyvių pasinaudojo valstybės parama pandemijos metu. Dažniausiai jie gavo subsidijas verslams ir darbuotojų prastovoms. Tyrimo dalyviai patikino, kad ši parama labiausiai padėjo išsaugoti darbo vietas. Pandeminiu laikotarpiu kūrybinių darbuotojų ištekliai dažniausiai buvo nukreipti kitoms veikloms organizacijų viduje, o administracijos darbuotojai dažniausiai šį laiką skyrė kvalifikacijai kelti. R. Matulaitienė minėjo, jog šie pokyčiai dažniausiai vyko atminties institucijose, kultūros paveldo ir taikomųjų menų organizacijose, ypač išsiskyrė LKT pareiškėjai, turintys 50 ar daugiau darbuotojų ir 2019 m. turėję didesnį nei 1 mln. eurų biudžetą.
LKT diskusija „Pandemijos pamokos: ar kultūros sektorius pasirengęs ateities krizėms?“. Vytenio Budrio nuotrauka
Pandemija labiausiai paveikė renginių sritį ir mažas organizacijas
Organizacijų apklausa patvirtino, kad COVID-19 pandemijos karantinai labiausiai paveikė renginių sritį – 3 iš 4 apklaustųjų Lietuvos kultūros organizacijų atšaukė dalį planuotų renginių bent vienam mėnesiui, dėl to sumažėjo ir jų veiklos pajamos. Tarp scenos pastatymais užsiimančių organizacijų dalį renginių ar kitų veiklų turėjo atšaukti net 9 iš 10 organizacijų, o 6 iš 10 veikla buvo pilnai sustabdyta bent vieną mėnesį ar ilgiau. Kas trečias šių organizacijų darbuotojas karantino metu buvo prastovose mėnesį ar ilgiau, taip pat susirado papildomą darbą ne organizacijos viduje.
R. Matulaitienė minėjo, kad finansiškai taip pat labiausiai nukentėjo asociacijos, viešosios įstaigos ir mažiausios organizacijos, turinčios iki 5 samdomų darbuotojų. Didesnė jų dalis minėjo stabdžiusios veiklą ir (ar) turėjusios mažiau galimybių pasinaudoti valstybės parama, nes neatitiko keliamų kriterijų.
LKT diskusija „Pandemijos pamokos: ar kultūros sektorius pasirengęs ateities krizėms?“. Vytenio Budrio nuotrauka
Kultūros ir kūrybinis sektorius menkai pasiruošęs ateities krizėms
2019 m. tik 15 proc. apklaustų kultūros organizacijų turėjo planą krizei valdyti, dažniausiai – bibliotekos, archyvai, muziejai. Situacija šiek tiek pasikeitė 2022 m. Pasak KOG instituto atstovės, daugiau nei pusė apklaustų kultūros organizacijų planavo įgyvendinti pasiruošimo galimoms krizėms priemones. Kas penkta organizavo psichologinės sveikatos seminarus darbuotojams, panašiai tiek pat – siekė sustiprinti apsaugą nuo kibernetinių atakų, skyrė papildomą biudžetą galimiems ekstremaliems įvykiams, parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Tyrėja pabrėžė, kad beveik visos mažiausios organizacijos (tiek darbuotojų skaičiumi, tiek pagal 2019 m. biudžeto dydį) neturėjo pasirengimo krizei plano ir daugiau nei pusė jų 2022 m. nesiėmė ar nenumatė jokių papildomų priemonių galimoms krizėms pasiruošti. Ji akcentavo, kad šios organizacijos buvo labiausiai pažeidžiamos atėjus pandemijai, dėl to nuo jos stipriai nukentėjo ir, panašu, išliks labiau pažeidžiamos ir ateityje.
