- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis finansavimas: tarptautiniai renginiai
Strateginis finansavimas: tarptautiniai renginiai
- 2026
- I finansavimo konkursas
Apie
Užtikrinti tvarų finansavimą Lietuvoje rengiamiems tarptautiniams meno renginiams, kurių tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti ir skleisti aukščiausio meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių meną, skatinti kultūros ir meno raidą šalyje.
Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Vytautas Michelkevičius | Tarpdisciplininis menas |
| Marius Burokas | Literatūra |
| Eglė Gudžinskaitė | Muzika |
| Agnietė Lisičkinaitė | Šokis |
| Liutauras Ulevičius | Komunikacija |
| Darius Klišys | Alternatyvioji muzika |
| Jogailė Butrimaitė | Tarptautinių projektų vadyba |
1 368 600
Paskirstyta
16
finansuotų projektų
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Artvilnius | Viešoji įstaiga | „ArtVilnius“ - tarptautinė šiuolaikinio meno mugė 2026 | „ArtVilnius“– didžiausia tarptautinė šiuolaikinio meno mugė Rytų ir Šiaurės Europoje, kurios veikla yra svarbus postūmis Lietuvos meno scenai ir kultūros industrijoms. Pagrindiniai „ArtVilnius“ prioritetai – aktyvinti Lietuvos meno rinką, vystyti tarptautinę tinklaveiką, skatinti kultūrinį turizmą Lietuvoje, kurti pridedamąją ekonominę vertę, skatinti kultūros produktų ir paslaugų vartojimą. Mugė apjungia kultūros ir verslo bendruomenę į gyvą ekosistemą generuojančią naujas kūrybines idėjas, veiklas ir jos rezultatais dalinasi su plačiąja visuomene. Renginio tikslas – pristatyti šiuolaikinio meno galerijas, menininkus, jų kūrinius, naujausias meno tendencijas, skatinti galerijų veiklos kokybę, vadybinį raštingumą bei profesionalumą, derinti tarptautiškumą su lokalumu, sintezuoti rinkos ir meninių inovacijų procesus, didinti visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu bei Lietuvos meno scenos matomumą tarptautiniu mastu. „ArtVilnius“ siekia plėsti šiuolaikiniu menu besidominčių lankytojų ratą įvairiose visuomenės grupėse, ypač tarp jaunimo, todėl viena iš svarbių mugės dalių yra edukacinė programa. Mugės lankytojų kasmet laukia meno turai, paskaitos bei susitikimai su menininkais. Tarptautinė vertinimo komisija ir žiūrovai išrenka geriausias galerijas ir menininkus. Mugėje kasmet dalyvauja apie 70 galerijų ir meno institucijų iš 15–20 pasaulio šalių, tarp jų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Nyderlandų, Austrijos, Italijos, Suomijos ir kt. Pristatoma bus apie 300–400 menininkų kūrinių. Mugės vadovė Diana Stomienė, meno vadovė Sonata Baliuckaitė-Arlauskienė. 2026 m. mugė vyks spalio 2–4 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje. Akcentas – „Meno scenos: Vilnius–Varšuva–Viena“. Programos kuratorė Neringa Bumblienė. 2026-aisias „ArtVilnius“ sieks plėtoti bendradarbiavimo ryšius tarp istoriškai susijusių, geografiškai artimų Centrinės ir Rytų Europos miestų – Vilniaus, Varšuvos ir Vienos meno scenų. Paskutiniajame dešimtmetyje Viena, Varšuva ir Vilnius yra itin sėkmingi meno scenų vystymosi bei klestėjimo pavyzdžiai. Vienoje, šalia jau sėkmingai veikiančių įtakingų meno muziejų, atsidaro naujos meno galerijos ir menininkų valdomos kultūros vietos, į miestą plūsta menininkai. Vilniaus meno scena yra gerokai mažesnė, tačiau finansiškai palaikoma Lietuvos Kultūros tarybos, veikia itin aktyviai, garsindama Lietuvos meno sceną pasaulyje. Trijų miestų bendradarbiavimas meno mugėje neabejotinai susilauks sėkmės, o taip pat vietinių bei tarptautinių profesionalų bei žiūrovų dėmesio. 2026 m. „ArtVilnius“ Projektų zona brėžia diagonalę nuo Vilniaus vakarų kryptimi ir apjungia trijų svarbių mūsų plačiojo regiono sostinių meno scenas. Kiekviena iš jų – Vilniaus, Varšuvos ir Vienos – turi specifinę istoriją, menininkus ir aktyviai dirbančias institucijas, svarbias tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu. Toks neįprastas žvilgsnis, sugretinantis Vilnių su Varšuva ir Viena, praplečia nusistovėjusias ‘mūsų’ regioną apibrėžiančias ribas ir leidžia surasti netikėtas sąsajas ir skirtumus bei iš kitų perspektyvų pažvelgti į save ir į kitus, esančius tiek artimoje, tiek tolimesnėje kaimynystėje. Darbinį bendradarbiaujančių institucijų sąrašą sudaro LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus, Varšuvos modernaus meno muziejus, Varšuvos meno ir mokslo rūmai, meno mugė „viennacontemporary“, Vienoje įsikūrusi filantropinė meno organizacija „Phileas“ ir kitos. Tradicinę skulptūrų, instaliacijų, perfoamansų parodą „Takas“ kuruoti pakviestas Aliaksei Barysionak. Programą kasmet papildo „ArtVilnius Talks“ diskusijos, paskaitos, kurių tikslas skatinti tarptautinį dialogą, didinti žinias apie šiuolaikinį meną, meno rinkos tendencijas ir inovacijas. Plačiau atskleisti mugės akcentą. Renginio rezultatai viešinami socialiniuose tinkluose, Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje bei renginio svetainėje, užtikrinant plačią auditoriją ir tarptautinį renginio matomumą. | 105000 |
| Tarptautinė meno kūrėjų aociacija "Freimas" | Asociacija | AUDROS festivalio meno programa | Pagrindiniai dalyviai: – Parodos „Pamėklių giesmės“ menininkai: 00 Zhang, Alexandra Koumantaki, Andrea Mikyska, Aun Helden, Aziza Kadyri, Barbora Matonytė, Evelina Kehagia, Fatalism, FITNESSS, Hyeji Nam, Jonas Meškauskas, Julijonas Urbonas, Kamilė Krasauskaitė, Kornelia Remø Klokk, Kultūros dirbtuvė (Evelina Šimkutė, Rūta Lukošiūnaitė ir POPup bendrakūrėjai), Lithic Alliance, Mantas Valentukonis, marce norbert hörler, MIRA新伝統, Natalie Mariko, Runurunu, Sofija Laurušonytė, Soraya Oronti, VVXXII, Ziska. – Performansų programos dalyviai: Hyeji Nam (MANSHIN), Eve Stainton (Impact Driver), Billy Bultheel (A Short History of Decay), MIRA新伝統, Aun Helden, Lithic Alliance, FITNESSS, ansamblis Synaesthesis. – Maisto programos kūrėjai: Piliečio sumuštinis – Sean Roy Parker (JK), Jonas Palekas (LT), Koekeittiö (FI), Moira Tirtha (AU/IDN), Izabelė Šuikaitė (LT), Liudvikas Pupusas (LT), Vytas Narbutas (LT). – Partneriai: M. K. Čiurlionio nacionalinis dailės muziejus, Šilainių sodai, Kultūros dirbtuvė, Nematoma architektūra, 3022 (AUDRA Tactical TV), tarptautiniai rezidencijų centrai (Morpho). Veiklų sklaida: – Pagrindinės parodos ir performansų programa Kauno paveikslų galerijoje, Lietuvos banko rūmuose, Kauno centriniame pašte, Šilainių soduose bei kitose miesto erdvėse. – Diskursyvi programa, nagrinėjanti architektūros, naktinio gyvenimo, prieinamumo ir įtraukties klausimus. – Maisto programa Piliečio sumuštinis, jungianti meną, gastronomiją ir bendruomenės dalyvavimą. – 3022 kuruotas AUDRA Tactical TV, veikiantis kaip eksperimentinė transliacijų ir jaunųjų kūrėjų platforma. – Viešos diskusijos, kūrybinės dirbtuvės ir edukaciniai renginiai, skirti skirtingoms auditorijoms. Projektas bus plačiai komunikuojamas per festivalio ir partnerių kanalus Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, pristatant tiek lokalius kūrinius ir iniciatyvas, tiek tarptautinius bendradarbiavimus. | 66000 |
| Vilniaus džiazo festivalis | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo muzikos festivalis "Vilnius Jazz" | Festivalis „Vilnius Jazz" siekia supažindinti Lietuvos džiazo mėgėjus su naujausiomis pasaulio šiuolaikinio džiazo tendencijomis ir kartu propaguoti šiuolaikinio džiazo raiškos formas tarp lietuvių džiazo muzikantų, skatinti jų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose; inicijuoti naujus projektus, taip suteikiant institucinį pagrindą Lietuvos džiazo scenos gyvybingumui; ugdyti ir palaikyti jaunąją Lietuvos džiazo atlikėjų kartą, kuriai kasmet yra skiriama „Vilnius Jazz“ koncertų programą papildanti edukacinė ir kino programa, naktiniai „jam session“ bei konkursas “Vilnius Jazz Young Power“. Festivalis svarbus Lietuvos kultūrai kaip vienintelis ir pats seniausias Baltijos šalyse džiazo festivalis orientuotas būtent į laisvosios, avangardinės improvizacinės muzikos kryptį, kasmet šalia tokios muzikos mohikanų pristatantis aktualiausius improvizacinės muzikos atlikėjus. 2026 m. programos fokusas - Portugalijos ir Brazilijos naujasis džiazas. Bendradarbiavimo partneris ir konsultantas - viena prestižiškiausų naujojo džiazo leidyklų pasaulyje, propaguojančių ir prodiusuojančių novatorišką džiazo muziką, Portugalijos „Clean Feed Records“ ir jos meno vadovas Pedro Costa. Ketiname pasikviesti tokius iškilius Braziljos ir Portugalijos atlikėjus ir grupes kaip Rob Mazurek Sao Paulo Underground (JAV-Brazilija), Cyro Baptista & Banquet of the Spirits (JAV-Brazilija), Carlos Bica Quartet (Portugalija) ir bendrą projektą su stipriausiu Lietuvos saksofonininku Liudu Mockūnu: Mario Costa - Liudas Mockūnas - Hugo Carvalhais - Emile Parisien (Portugalija-Lietuva-Prancūzija), Rob Mazurek Exploding Star Orchestra (JAV). | 125000 |
| Šiuolaikinio meno centras | Biudžetinė įstaiga | Baltijos trienalė | Baltijos trienalė – vienas svarbiausių ir žinomiausių tarptautinių šiuolaikinio meno renginių Baltijos regione, pasižymintis išskirtine kuravimo tradicija, dideliu dalyvių skaičiumi ir naujų kūrinių produkcijų ir/arba adaptacijų kiekiu. 2026 metais bus organizuojami parengiamieji 16-osios Baltijos trienalės darbai, įžanginis renginys, edukacinės, savanorystės ir bendruomenių įtraukimo programos. Pagrindinė Trienalės paroda atsidarys 2027 m. rudenį, jos kuratoriai atrinkti 2025 m. uždaro konkurso būdu pasitelkus tarptautinę komisiją. | 34800 |
| Canto Fiorito | Viešoji įstaiga | X Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis | Minint pirmąjį Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio jubiliejų - 10-ąsias metines, jo meno vadovas Rodrigo Calveyra parengė šventinę programą, kurioje prisimenami kai kurie ryškiausi pastarojo dešimtmečio festivalio akcentai. Festivalis išlieka ištikimas savo misijai – pristatyti pasaulinio meninio lygio senosios muzikos programas ir užtikrinti, kad tokios vertės muzika būtų prieinama kiekvienam. Visi festivalio koncertai nemokami, todėl kiekvienas visuomenės narys, nepriklausomai nuo kilmės ar socialinės padėties, gali patirti šį išskirtinį kultūrinį įvykį. Greta meninio lygio koncertai turi ir svarbų edukacinį matmenį: prieš kiekvieną renginį trumpoje įžangoje Rodrigo Calveyra pristato programą, atlikėjus, instrumentus (ypač Kretingos istorinius vargonus) ir istoriškai pagrįsto atlikimo principus. Šios įžangos vyksta anglų kalba ir tuo pat metu į lietuvių kalbą verčiamos Renatos Dubinskaitės, todėl festivalis tampa svetinga erdve tiek vietos, tiek tarptautinei publikai. Kaip ir kasmet, belgų vargonų meistras Étienne Debaisieux sugrįš į Kretingą suderinti istorinius vargonus ir užtikrinti, kad vertingas istorinio paveldo objektas būtų tinkamai prižiūrimas. Tačiau šiais metais jam teks žymiai didesnis darbas nei įprastai. Per devynerius festivalio metus susidėvėjo ratukų, ant kurių pastatyti vargonai, guma, tad juos būtina pakeisti. Tam reikės išardyti ir iš naujo surinkti instrumentą. Tam numatytos penkios darbo dienos. Jubiliejiniai renginiai prasidės birželį Kretingos bažnyčioje vyksiančiu įžanginiu koncertu, kuriame pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguojamas Rodrigo Calveyros. Kartu su garsia traversinės fleitos soliste Anna Besson iš Prancūzijos jie atliks virtuozišką Georgo Philipo Telemanno muzikos programą. Tęsiama partnerystė su Klaipėdos orkestru yra labai svarbi – barokiniais strykais ir barokiniu derinimu grojantis kolektyvas vis labiau juda istoriškai pagrįsto atlikimo link ir dirbamas su senosios muzikos ekspertais nuosekliai gilina savo žinias šioje srityje. Įžanginis koncertas vyks Kretingos miesto šventės metu, kad festivalis kuo labiau įsilietų į miesto gyvenimą. https://fr.wikipedia.org/wiki/Anna_Besson Oficialiame atidarymo koncerte į Kretingą sugrįš išskirtinis šveicarų ansamblis „Les Cornets Noirs“ – festivalio draugai, visame pasaulyje laikomi geriausiu šių dienų kornetų ir barokinių trombonų ansambliu. Su keturiais kornetais, keturiais barokiniais trombonais ir didingais Kretingos vargonais jie atliks šventišką Venecijos ankstyvojo baroko programą, skirtą Andrea ir Giovanni Gabrieli kūrybai – muzikai, kupinai spindesio, didybės ir šventinės iškilmingos nuotaikos, idealiai derančios prie istorinės Kretingos pranciškonų bažnyčios aplinkos. https://www.lescornetsnoirs.org/ Festivalis taip pat dar kartą pakvies vieną iš ikoniškiausių senosios muzikos figūrų – sopraną María Cristiną Kiehr. Ji kartu su Ariel Abramovich (renesansinė liutnia ir vihuela) surengs rečitalį, skirtą intymiai ispanų renesanso kompozitoriaus Alonso Mudarrą kūrybai. Intymios aplinkos reikalaujanti programa vyks Kretingos liuteronų bažnyčioje, pirmą kartą įtraukiant šią bažnyčią į festivalio programą. https://en.wikipedia.org/wiki/Mar%C3%ADa_Cristina_Kiehr https://arielabramovich.com/ Kasmetinis vargonų solo rečitalis patikėtas tarptautiniu mastu pripažintam virtuozui Jean-Luc Ho – vienam ryškiausių savo kartos vargonininkų. Festivaliui jis sukurs specialią XVII a. prancūzų repertuaro programą, atskleidžiančią turtingą ir spalvingą Kretingos vargonų skambesį. https://jlho.fr/ Kita šio jubiliejinio festivalio pažiba – ansamblis „La Nereide“. Metropoliteno operos konkurso Grand Prix laimėtoje Julie Roset jau pažįstama Kretingos publikai, o dabar ji sugrįžta su savo ansambliu, sopranų trio kartu su Ana Vieira Leite ir Camille Allérat. Jų programa dedikuota rafinuotiems Luzzasco Luzzaschi madrigalams, demonstruojantiems kompozitoriaus meistrišką vokalinę ornamentiką ir diminucijas. Jo kompozicijas XVI a. pabaigoje Feraroje dainavo garsusis „Concerto delle donne“ - pirmasis profesionalus moterų dainininkių ansamblis Vakarų muzikos istorijoje. Luzzaschi madrigalai reikalauja tokio virtuoziško atlikimo, kad jį retai kas sugeba atlikti. „La Nereide“ yra nuostabi išimtis. https://www.ensemblelanereide.com/ Publikos jau pamėgtas vienas jautriausių ir išraiškingiausių šių laikų barokinių smuikininkų Rodolfo Richter vėl sugrįš į Kretingą festivalio jubiliejaus proga. Kartu su garsiu vargonininku Jamesu Johnstone’u jis pristatys programą, atskleidžiančią virtuoziškiausią ankstyvojo baroko smuiko repertuarą iš Italijos, Vokietijos, Austrijos ir Prancūzijos. https://www.linnstore.ru/?l=1&item_id=149 Įspūdingasis amerikiečių bosas Alex Rosen, kylanti operos žvaigždė, jau pasirodžiusi svarbiausiose pasaulio scenose, savo galingu balsu užpildys Kretingą rečitalyje, skirtame vokiečių ir anglų baroko muzikai su vargonų akompanimentu. Šis įvykis žada tapti vienu iš vokalinių festivalio viršūnių, o koncertą įrašys ir transliuos Lietuvos nacionalinė televizija. https://www.alexrosenbass.com/ Galiausiai festivalį uždarys šeimininkų ansamblis Canto Fiorito su programa, dedikuota šiaurės Italijos virtuozinei tradicijai. Skambės Claudio Monteverdi, Dario Castello ir Barbaros Strozzi kūriniai. Edukaciniai ir socialiniai projektai Ištikimas savo misijai, festivalis tęsia edukacinių ir socialinių iniciatyvų plėtrą. Specialus edukacinis koncertas Kretingos bažnyčioje bus skirtas vietos mokiniams, kurie 2025 m. išklausė edukacinę viduramžių muzikos programą. Nuosekliai suplanuotoje trijų metų edukacinėje programoje 2026 m. bus laikas pristatyti jiems renesanso muziką. „Canto Fiorito“ dainininkai a cappella atliks renesanso muzikos programą iš Italijos, Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos, Vokietijos ir Belgijos. Ta pati programa bus atlikta ir Padvarių socialinės globos namuose, kad muzika pasiektų tuos, kurie negali patys atvykti į festivalio renginius. Šiuose globos namuose festivalio organizatorių ansamblis yra be galo laukiamas. Veiklų sklaida. Vieną koncertą filmuos ir transliuos LRT televizija, jis taip pat bus prieinamas visos Lietuvos ir užsienio publikai internete, mediatekoje. Organizatoriai taip pat filmuoja visus festivalio koncertus ir vėliau jų fragmentais dalinsis festivalio interneto svetainėje, „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose. Nemaža dalis koncertinių programų yra sukuriamos specialiai šiam festivaliui, o vėliau atliekamos kituose Europos senosios muzikos festivaliuose. Detali festivalio sąmata pridedama atskiru priedu. | 56000 |
| Pažaislio muzikos festivalis | Viešoji įstaiga | 31 Pažaislio muzikos festivalis | 2026 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais susitikti su klasikine muzika kvies 31-asis Pažaislio muzikos festivalis. Visą vasarą Kauno mieste, Kauno rajone ir regionuose šurmuliuosianti muzikos fiesta pristatys 30 koncertų, kuriuose dalyvaus atlikėjais iš Lietuvos, Estijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV. Festivalį pradės pirmą kartą Lietuvoje grosiantis St. Galleno simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, su kuriuo solo gros Martynas Levickis. Baigiamuoju programos akordu kitas pirmas kartas Lietuvoje – pirmą kartą Lietuvoje skambės ispanų kompozitoriaus Manuel de Falla operos „Trumpas gyvenimas“ („La Vida Breve“) koncertinis atlikimas. Išskirtinė programa laukia baroko muzikos mylėtojų – ją diriguoti pakviestas 2025 m. pirmą kartą Lietuvoje Pažaislio festivalio kvietimu pasirodęs Hossein Pishkar, garsėjantis puikiomis senosios muzikos interpretacijomis bei kontratenoras iš JAV Aryeh Nussbaum-Cohen. O romantinės muzikos mylėtojai išgirs veiną paskutiniųjų F. Liszto kūrinių - ,,Via Crucis“, kurį atliks Mūza Rubackytė (fortepijonas), Kauno valstybinis choras, solistai ir dirigentas Robertas Šervenikas. Kasmet festivalyje didelis dėmesys skiriams ir lietuvių kompozitorių autoriams – Onutės Narbutaitės 70-ies metų jubiliejui pažymėti Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras atliks „Tris Dievo Motinos simfonijas“, o jaunesnės kartos kompozitorių: Antano Jasenkos ir Zitos Bružaitės jubiliejus paminės koncertas „Muzika tai teatras“. 31-ojo Pažaislio muzikos festivalio programoje skambės visame pasaulyje pripažintų atlikėjų rečitaliai – naujas programas pristatys Lietuvos publikos pamiltas Benjamin Appl (baritonas, Vokietija), pianistas Luko Geniušo koncertas. Rečitalius surengs smuikininkas Pavel Berman (Italija), o taip pat vienas geriausių šiuo metu pasaulio arfininkų Xavier de Maistre (Prancūzija). Festivalis pasiūlys kartu keliauti po įvairias netradicines koncertų erdves bei atrasti bundančius paveldo objektus – čia skambės įvairių žanrų muzika, fado, džiazas, o pasimėgauti muzikiniais piknikais kvies grupė „Baltos varnos“ bei gitaristų Mindaugo Stumbro ir Chris Ruebens duetas. Jaunųjų festivalio klausytojų laukia tradicinis teatralizuotas koncertas visai šeimai bei edukacijos „PAŽAISk muziką“. 2026 m. vasario mėnesį pradėsime pagrindinių koncertų pristatymus, kuriuos festivalio lankytojai ras tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek socialinėje medijoje. Visą vasarą apie 31-ojo Pažaislio muzikos festivalio renginius klausytojams praneš strateginis projekto komunikacinis partneris LRT, o taip pat: INIT televizija, radijo stotys EXTRA FM bei „Radijas Tau“, „Kata“ bei ACM lauko reklamos. | 140000 |
| Vilniaus festivaliai | Viešoji įstaiga | Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA | Nuo 1991 m. Vilniuje kasmet rengiamas Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA – pagrindinis ir didžiausias šiuolaikinės muzikos festivalis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, pripažintas kaip vienas svarbiausių naujosios muzikos forumų Rytų bei Vidurio Europoje. Neseniai GAIDA buvo išrinkta tarp pačių geriausių Europos festivalių ir vienintelė iš Lietuvos festivalių pelnė prestižinį EFFE Laureato titulą (EFFE – Europe for Festivals, Festivals for Europe), kuriuo ekspertai įvertino GAIDĄ kaip festivalį, tarptautiniu mastu įtvirtinusį Baltijos kraštų reputaciją šiuolaikinės muzikos srityje ir aukštai iškėlusį kokybės kartelę. 2026 m. festivalis GAIDA ketina dar labiau vystyti tas meninės raiškos formas, kurios leistų pasiekti kuo aukštesnę meninę vertę renginių programose, įgyvendinti projektus su paties aukščiausio lygio kūrėjais ir atlikėjais bei reflektuoti, skatinti tvarumą, inovatyvumą, kūrybinę įvairovę. Festivalis numato taip stiprinti savo renginių programas ir plėsti žanrines aprėptis, kad tai padėtų auginti renginių kokybę bei pateikti visuomenei aukščiausio lygio šiuolaikinės muzikos ir jos sąveikos su kitais menais projektus. Festivalis ketina toliau puoselėti savo unikalią savybę – absoliuti dauguma į festivalio programą įtraukiamų kūrinių bus Lietuvoje atliekama pirmą kartą, tad kaip tokių apimčių ir premjerų festivalis jis išliks toks ir toliau bene vienintelis mūsų šalyje. Festivalio projektuojamos naujos programinės kryptys sieks reflektuoti aktualesnį tematinį diskursą – visuomenės grįžimą (sugrąžinimą) prie esminių vertybių. Greta šios krypties "Back to the Roots & Recycling“ festivalis GAIDA toliau vystys ir tokias menines programas, kuriose svarbią vietą užims aukščiausio lygio šiuolaikinės muzikos kolektyvų, solistų, dirigentų koncertai ir tarptautinį įvertinimą pelnę kompozitoriai bei ryškiausi jų kūriniai, festivalio programose planuojami atlikėjai ir kūrėjai iš Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Vokietijos, Švedijos, Italijos, Čekijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos ir kt. Festivalio tikslas – kasmet Lietuvos visuomenei gyvai pristatyti paties aukščiausio lygio muzikos meno kūrėjus ir atlikėjus, tokius kaip pastaraisiais metais pakviestas neeilinio talento asmenybes Leila Josefowicz, Meredith Monk, David Lang, Pierre-Laurent Aimard ir Hamburgo simfoninis orkestras, Fazil Say, Nils Frahm, Jeff Mills, Christian Tetzlaff, Nicolas Altstaedt, Akiko Suwanai, Leticia Moreno, Caroline Shaw, Lukas Geniušas, Edgaras Montvidas, Andrius Žlabys ir kt., bei surengti jų koncertus. Šis tikslas remiasi į tai, jog pati aukščiausia atlikimo kokybė suteikia išskirtinį meninį potyrį bei įkvėpimą tiek klausytojams, tiek ir lietuvių atlikėjams. Taip pat tai suteikia neeilines kūrybines inspiracijas ir lietuvių kompozitoriams, nes dėka aukščiausio lygio atlikėjų nauji muzikos kūriniai suskamba visai kitoje kokybėje, be to kviesdamas tokius atlikėjus festivalis dažnai įpareigoja juos atlikti ir lietuvių autorių kūrinius. Į festivalį planuojama kviesti ne tik žymiausius dabarties kompozitorius ir atlikėjus iš įvairių šalių, tačiau ir atrasti naujus talentus, netrukus iškilsiančius jaunesnės kartos kompozitorius, atlikėjus, menininkus, o taip pat nepelnytai nuošalyje paliktus kūrėjus, kuriems būdinga originalios meninės kalbos savastis ir kurie geba savo darbuose išreikšti ryškų kūrybinį potencialą, inovatyvumą ir pan. Festivalis bus atviras bendradarbiavimui su Europos ir pasaulio naujosios muzikos centrais, fondais bei įvairiomis kultūros institucijomis. Festivalis sieks skatinti visuomenę ir kūrėjus išsiveržti iš mene suformuotų dogmų, inercijos, tiek kuriant vertybinę įvairovę, tiek pristatant naujausias muzikos tendencijas bei kūrybinius procesus. Festivalis savo programomis skatins lietuvių kūrėjų ir atlikėjų bendradarbiavimą su kitų šalių muzikais ir užsienio festivaliais. Pagrindiniai festivalio renginiai vyks laikotarpiu tarp spalio 15 – lapkričio 15 d. svarbiausiose Vilniaus koncertų salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, LVSO koncertų salėje, Lietuvos nacionaliniame ir/ar Valstybiniame Jaunimo dramos teatre, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Šiuolaikinio meno centre, NDG ir kt. Festivalio programose planuojamas nemažas kiekis skirtingų žanrų ir įvairios raiškos renginių: simfoninių orkestrų koncertai su aukščiausio lygio solistais bei dirigentais, įvairių krypčių šiuolaikinės muzikos ansamblių ir kitokių kolektyvų koncertai, soliniai rečitaliai, novatoriški sceniniai ar muzikinio teatro spektakliai, performansai, inovatyvūs audiovizualiniai projektai, elektroninės muzikos atlikėjų pasirodymai bei edukaciniai renginiai, leidžiantys visuomenei artimiau susipažinti su šiandieninės muzikos kūrėjais: susitikimai, pokalbiai, diskusijos su įžymiais kompozitoriais ir garsiais atlikėjais, atviros repeticijos, meistriškumo kursai, seminarai ir pan. Festivalis planuoja dar labiau didinti prieinamumą ir įvairių visuomenės grupių įtrauktį, ypač socialiai jautrių grupių ir tokių, kurios iki šiol nesilankė festivalyje ar panašiuose muzikos, scenos menų renginiuose. | 105000 |
| Kristupo festivalis | Viešoji įstaiga | Kristupo festivalis | Fortepijoninis standup’as, ispangliškas folk soulas, simfoninė salsa? Tokius derinius patirsite tik Kristupo festivalyje! Jo pagrindinis siekis ir motto – „Daugiau muzikos pasaulio“. Tai reiškia, jog festivalis plečia profesionaliosios muzikos sampratą: trindamas ribas tarp muzikos žanrų, stilių; kviesdamas patirti jų įvairovę bei sintezės grožį; pasitelkdamas inovatyvius pasirodymų formatus; pripildydamas muzika unikalias sostinės erdves. Už šią koncepciją įvertintas tarptautiniu kokybės ženklu EFFE Label ir išlaikydamas pamatinius jos principus, 2026-aisiais Kristupo festivalis kvies atrasti muziką, kaip gyvenimo algoritmą. Muzikos istorija – tai tūkstantmečius gyvuojantis algoritmų pasaulis: ritmų pasikartojimai, kontrapunktų dėsniai, melodijų variacijos, improvizacijos taisyklės. Nuo Bacho fugų iki liaudies dainų, nuo džiazo improvizacijos iki elektroninės muzikos – visur slypi tam tikros pasikartojančios struktūros, kuriančios harmoniją ir tvarką chaose. Mūsų kasdienybė taip pat kupina pasikartojimų, ritmų, susitikimų ir išsiskyrimų – nematomų kodų, formuojančių patirtis. O ką daryti, kai šiandien vis daugiau sprendimų priimama be mūsų ir už mus? Kristupo festivalis siūlo humanistinę perspektyvą primindamas, kad kultūros algoritmas skirtas jungti, o ne atskirti. Todėl koncertai taps gyvais muzikiniais kodais, gimstančiais iš susitikimų tarp žanrų, kultūrų ir kartų. Festivalis į renginius kvies birželio 30 - rugpjūčio 25 d.d. Vilniaus Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos bažnyčiose, Sereikiškių parko Bernardinų sode, A. Mickevičiaus bibliotekos kieme bei kitose sostinės erdvėse. Čia pasirodys atlikėjai ir kūrėjai (jų geografija driekiasi per kelis žemynus), tikintys, jog per muziką skirtingi gyvenimų bei kultūrų algoritmai gali susilieti į bendrą patirtį, stiprinančią visuomenės empatiją, atvirumą ir gebėjimą teigiamai vertinti pasaulio įvairovę. Kristupo festivalis nuosekliai bei kryptingai toliau mažins finansinius, psichologinius, fizinius barjerus kultūros prieinamumui. Renginių formatai – pojūčių, edukacinės ekskursijos, atviri koncertų ciklai „Kristupo piknikai“ ir „Sakralinės muzikos valandos“ – jau pasiteisino kaip veiksmingi įrankiai auditorijų plėtrai bei socialinės atskirties mažinimui. Tad ir toliau bus siekiama, kad kultūrinės patirtys taptų priklausymo bendruomenei jausmo šaltiniu. Šio jausmo puoselėjimas itin svarbus, siekiant prisidėti prie vieno opiausių, tačiau dažnai nepastebimų šiuolaikinės visuomenės iššūkių – vienišumo. Kristupo festivalis, išvystęs platų partnerių tinklą, dalį savo programos pristatys Lietuvos regionuose. Tarptautiniame kontekste vertinamas kaip įtraukių formatų inovatorius, festivalis yra pakviestas prisijungti prie Baltijos šalių kultūros organizacijų iniciatyvos stiprinti bendruomenių kultūrinį atsparumą krizių metu. | 130000 |
| Kultūros platforma | Viešoji įstaiga | Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ | Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ – tai didžiausias tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, nuo 2019 metų vykstantis Kaune ir jo rajone. Festivalio strategija grįsta siekiu kurti pokytį per meną – ne tik scenos meno lauke, bet ir visuomenėje, kultūros sklaidoje bei jos prieinamume. „ConTempo“ orientuotas į žmogų – smalsų, atvirą, galbūt dar neatradusį scenos menų, bet pasiruošusį patirti, reflektuoti, dialoguoti. Festivalis kuriamas pirmiausia žmogui, ne scenai ar institucijai. Festivalio misija išlieka stabili – mesti iššūkį scenos menui, miestui ir žiūrovui, kartu siūlant aukščiausio lygio meninę patirtį bei skatinant ilgalaikį poveikį kultūrinei ekosistemai. Per bendradarbiavimą su vietos ir tarptautiniais partneriais, festivalio geografija nuosekliai plečiasi į Lietuvos regionus, stiprindama kultūros prieinamumą ir įvairovę. „ConTempo“ siekia: skatinti kokybišką, profesionalų ir aktualų scenos meną Lietuvoje; didinti kultūros prieinamumą netradicinėse erdvėse, atvirose viešose vietose; vystyti tarpsektorinius bendradarbiavimo modelius; įtraukti bendruomenes, vietos kūrėjus ir kultūros įstaigas į bendrą kūrybinį procesą. 2026 m. festivalis vyks rugpjūčio pirmoje pusėje (tiksli data bus patikslinta). Programoje numatoma pristatyti tarptautinius scenos menininkus iš Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Suomijos ir kitų šalių, tarp jų: Collectif Protocole, La Cie des Chaussons Rouges, Electrico 28, Wauhaus, DeRonde Deroo, Darragh McLoughlin, Compagnie Gratte Ciel, Davis Freeman. Taip pat bus skelbiamas atviras kvietimas Lietuvos kūrėjams, planuojama atrinkti 3–5 scenos meno projektus. Didžioji programos dalis bus nemokama ir prieinama plačiajai auditorijai, o edukacinės veiklos ir meniniai projektai kvies įvairaus amžiaus bei patirčių žiūrovus tapti aktyviais kultūros proceso dalyviais. | 120000 |
| Menininkų grupė "Žuvies Akis" | Asociacija | XX-asis Tarptautinis menų festivalis "PLARTFORMA“ | Tarptautinis menų festivalis „PLArTFORMA“ – vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio šiuolaikinę profesionalaus meno raišką Klaipėdos mieste ir regione pristatantis festivalis. 2026 m. festivalis vyks jau XX-ąjį kartą. Minėdami festivalio jubiliejų, programoje norime pristatyti ne tik naujas, bet ir jau dalyvavusias trupes/atlikėjus, taip primindami festivalio istoriją. Tradiciškai festivalio renginiai vyksta rudenį (rugsėjo-spalio mėnesiais), bet 2026 m. vėl kviesdami Jo Stromgren trupę, festivalio renginius pristatysime ir pavasarį. Viso numatome pristatyti 10-12 skirtingų projektų Klaipėdoje, Kretingoje, Šilutėje, Priekulėje. Tarp numatytų dalyvių (kvietimai ir susirašinėjimas pridedami): šokio menininkai iš Norvegijos (Jo Stromgren), Estijos (ETA Kompanii), Lenkijos (Living Space theater, Maciej Kuzminsky), cirko kūrėjai iš Šveicarijos (Julian Vogel), Prancūzijos (El Nucleo), muzikos ir garso menininkai Franck Vigroux (Prancūzija), Ewa ir Jacek Doroszenko (Lenkija), fizinio teatro iš Čekijos atstovai, kt. Iš Lietuvos kviečiami „Kosmos theater“, Šeiko šokio teatras, festivalio rezidencijoje lankęsi garso meno kūrėjai. Metų eigoje festivalio organizatoriai lankosi įvairiose tarptautinėse platformose, stebi pristatomas premjeras Lietuvoje, kas leidžia papildyti programą naujais darbais arba pakviesti juos į ateinančių metų festivalį. Strateginėje paraiškoje 2026 m. buvo numatytas fokusas į JK ir Airijos menininkus, tačiau nuspręsta didesnį dėmesį skirti Lenkijos menininkams, kuriuos planavome kviesti 2027 m. Taip pat tęsime edukacines veiklas (kūrybines dirbtuves scenos profesionalams, edukacinius užsiėmimus bendruomenei ir scenos kritikų seminarą) bei rezidencijų programą. Jubiliejaus proga ketiname išleisti pastaruosius ketverius metus rezidencijoje buvusių garso menininkų jungtinį vinilą ir surengti jo pristatymo koncertą. Toliau vykdysime ir "Jaunųjų platformą", kurioje savo kūrybą galės pristatyti debiutuojantis menininkas. Nuo pat pradžių festivalis siekė programą pristatyti netradicinėse erdvėse, tokiu būdu atkreipiant menininkų ir žiūrovų dėmesį į tokių erdvių panaudojimo kūrybinėms reikmėms galimybes. Šiandien dėl kviečiamų projektų techninių reikalavimų vis dažniau tenka pasirinkti tradicines scenos meno teritorijas, tačiau tradiciją tęsime ir 2026 m. – keletą projektų pristatydami netradicinėse erdvėse. Festivalio organizatoriai siekia, kad festivalis būtų kuo prieinamesnis žiūrovams. Tuo tikslu dalis projektų pristatomi viešosiose miesto erdvėse nemokamai, siekiant su šiuolaikinio meno reiškiniais supažindinti kuo daugiau ir įvairesnės publikos. Nemokamai festivalyje gali lankytis LMTA studentai. Mokamiems renginiams siūloma speciali bilietų programa, orientuota į finansinius žiūrovų pajėgumus. Apibendrinant, galime drąsiai teigti, kad nuosekliai įgyvendiname Lietuvos kultūros tarybos kryptis – įvairovė, edukacija, prieinamumas. Tai atsispindi aukščiau aprašytuose festivalio geografijos plėtros, programos sudarymo, auditorijos įtraukties aspektuose. | 66000 |
| Mokyklų tobulinimo centras | Viešoji įstaiga | Literatūros festivalis "Vaikų knygų sala" | Literatūros festivalis „Vaikų knygų sala" - didžiausias vaikų literatūros renginys Baltijos šalyse, siekiantis kurti kūrybinio ir profesinio tobulėjimo bei tinklaveikos galimybes Lietuvos ir Baltijos šalių lauko profesionalams bei pažindinti 0-16 metų vaikus ir paauglius su jiems skirta aktualia, aukštą meninę vertę turinčia Lietuvos ir užsienio autorių literatūra. 2026 metais festivalyje bus pristatyti literatūros kūrėjos/ai, leidėjos/ai, kitos/i lauko profesionalės/ai iš Prancūzijos, Švedijos, Latvijos, Suomijos, Estijos. Siekdami didesnio festivalio veiklų prieinamumo, jas organizuosime ne tik įvairiose Vilniaus miesto vietose, bet ir Kaune, Klaipėdoje ir Anykščiuose, o virtualiu formatu rengiamos edukacinės ir kitos veiklos bus prieinamos ir Lietuvos diasporai visame pasaulyje. Festivalio programos dalyvės/iai - žinomos/i šiuolaikinės/iai vaikų ir paauglių literatūros autorės/iai, teatro, muzikos atlikėjos/ai, audiovizualinio meno kūrėjos/ai. Tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas ir įtrauktis yra pagrindiniai festivalio organizavimo principai, o jo veiklų rezultatai daro ilgalaikį poveikį skaitymo kultūros puoselėjimui bei vaikų ir paauglių literatūros lauko tvariam vystymuisi Baltijos šalių regione. | 50000 |
| Kauno bienalė | Viešoji įstaiga | Pasiruošimas 16-ajai Kauno bienalei | Kauno bienalė – didžiausias, ilgiausiai trunkantis, daugiausiai lankytojų pritraukiantis šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje. 16-oji Kauno bienalė vyks 2027 m. rudenį, Kaune, o ją bus pakviestas(-a) kuruoti tarptautinis(-ė) kuratorius(-ė). Kuriant tarptautines partnerystes, inicijuojant naujų meno kūrinių sukūrimą ir pristatant tiek gerai žinomus, tiek ką tik karjerą pradėjusius Lietuvos ir užsienio menininkus bei kuratorius, Kauno bienalė siekia stiprinti ir įvairinti šiuolaikinio meno lauką, pristatyti, skleisti ir populiarinti aukščiausio meninio ir profesinio lygio meną, užtikrinti jo tęstinumą, skatinti kultūros ir meno raidą šalyje, skatinti kultūros produktų vartojimą ir jų prieinamumą bei pristatyti Lietuvos kultūros pasiekimus tarptautiniu mastu. Pasiruošimo laikotarpiu (2026 m.) Kauno bienalė vykdys inovatyvius kūrybinius užsiėmimus siekiant įtraukti įvairias vietos bendruomenes į (bendruo)menines ir kultūrines veiklas bei mažinti socialinę atskirtį. Kūrybinių užsiėmimų metu supažindinsime vietos bendruomenes su bienalės programa, menininkais bei (bendruo)meninio ir šiuolaikinio meno procesais. Visą informaciją apie Kauno bienalės vykdomas veiklas, specialius renginius bei edukacinę programą rasite www.bienale.lt. | 34800 |
| Vilniaus etninės kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ 2026 | „Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje (vyksta nuo 1973 m.), kilęs iš augančio rezistencinio folkloro sąjūdžio, stiprinęs tautinę savimonę, padaręs didžiulę įtaką tradicinės kultūros išlikimui, miestų folkloro ansamblių gausėjimui, etninės kultūros tyrimų plėtrai, atvėręs visuomenei neblėstančias tautos kūrybos vertybes ir prisidėjęs prie profesionalios lietuvių kultūros savitumo. Metiniais folkloro atlaidais vadinamas festivalis telkia folkloro atlikėjus ir visą tradicinę kultūrą branginančią bendruomenę. Festivalio programų rengėjai – patyrę tradicinės kultūros ekspertai, etnologai, etnomuzikologai, tautosakininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Jų organizacinis ir kūrybinis indėlis yra svarus ir reikšmingas, kuriant šį aukšto meninio ir kultūrinio turinio reiškinį. Gausybė 4–6 dienas trunkančių renginių suburia per 1,5 tūkst. atlikėjų, tarp jų ir profesionalių tradicinės muzikos puoselėtojų, ir per 20 tūkst. žiūrovų – ne tik folkloro bendruomenės narių, bet ir plačiosios visuomenės atstovų. Renginys yra žinomas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia tradicinio meno tyrinėtojus, kūrėjus bei atlikėjus iš užsienio. Šis atviras, visiems prieinamas festivalis atskleidžia nematerialaus kultūros paveldo aktualumą, suteikia meniškai vertingų patirčių bei galimybę būti gyvos besitęsiančios paveldėtosios kultūros dalimi. Festivalis, viena vertus, svariai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros, formuodamas užsienio turistams patrauklų Vilniaus, pasižyminčio savita seno ir naujo derme, veidą. Vos per keletą dienų festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems giliau pažinti lietuvių mentalitetą. Kita vertus, folkloro kolektyvų iš užsienio šalių pasirodymai plečia Lietuvos gyventojų muzikinį kultūrinį akiratį, skatina domėjimąsi įvairių pasaulio šalių kultūra, pagarbą kitų tautų tradicijoms. Festivalis „Skamba skamba kankliai“ yra neatskiriama Vilniaus folkloro ansamblių bendruomenės gyvenimo, jų saviraiškos ir kultūrinės tapatybės dalis. Ši bendruomenė yra ypač suinteresuota sėkmingu festivalio gyvavimu, tradicijų, perimtų iš autentiškos kaimo aplinkos ir kūrybiškai plėtojamų jau per 50 metų, adaptavimu, perdavimu, tęstinumu ir apsauga. | 66000 |
| Vilniaus džiazo klubas | Viešoji įstaiga | Tarptautinis džiazo muzikos festivalis "Vilnius Mama Jazz 2026" | „Vilnius Mama Jazz“ – džiazo festivalis, kuris jau daugiau nei du dešimtmečius kasmet suburia Vilniuje garsiausius pasaulio atlikėjus ir ryškiausius Lietuvos muzikantus. Festivalis naviguoja tarp žanrų ribų, puoselėja lietuviško džiazo kultūrą, jungia tradiciją ir šiuolaikines improvizacijas, kviesdamas klausytojus patirti džiazą kaip nuolat atsinaujinančią meno formą. „Vilnius Mama Jazz“ – ne tik koncertai. Festivalio programa kupina įtraukiančių veiklų: konferencijų, diskusijų, susitikimų, pokalbių, parodų. Čia vyksta naujų albumų pristatymai, vinilų mainai, susitikimai su meistrais, autografų dalybos, gyvos muzikos ir kolekcionierių susibūrimai. Tai tikra džiazo šventė, kurioje klausytojai tampa bendruomenės dalimi, o Vilnius kelioms dienoms virsta ryškiausiu tašku džiazo žemėlapyje. Dvidešimt penkerius metus vykstantis renginys yra ženklus Lietuvos kultūros gyvenime: festivalis ryškiai išsiskiria profesionalių atlikėjų parinkimu ir dinamiška programa. Festivalis kuria savo strategiją, kad puoselėtų ir užtikrintų ilgalaikę sėkmę, o jo programų įvairovę vienija trys esminiai veiksniai: muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas. Grėsmingos geopolitinės situacijos fone atsirado dar vienas svarbus veiksnys – kai kurių užsienio menininkų sprendimas bendradarbiauti su rusijos ir/ar baltarusijos prodiuseriais, festivaliais ir kitomis organizacijomis. Siekdami aiškiai ir atsakingai išlaikyti vertybinę festivalio poziciją, esame tvirti savo pasirinkime nebendradarbiauti su teroristinėse valstybėse dirbančiais menininkais, laikydami tai svarbiausiu etiško, socialiai atsakingo ir pilietiško kultūros organizavimo ir prodiusavimo principu. Dalyvauti programoje kviečiamos grupės ir atlikėjai iš Jungtinės Karalystės, JAV, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Lietuvos ir kt. Programos sudarymas – vienas kertinių taškų. Viena iš festivalio programos sudėtinių dalių – džiazo industrijos renginiai: tarptautinė konferencija ir diskusijų platforma – paraštės. Į šį forumą kviečiami muzikos industrijos atstovai: Europos festivalių prodiuseriai, organizatoriai, reprezentuojantys savo šalies džiazo festivalius, klubus ir agentūras, džiazo muzikos ekspertai, tarptautinės muzikos žiniasklaidos atstovai, kritikai, žurnalistai. Diskusijų platforma ir tarptautinė konferencija tapo priežastimi festivaliui investuoti ne tik į muzikos kokybę, bet į pridėtinę vertę visuomenei – ir tai buvo didelis pirmasis ir labai svarbus proveržis, paskatinęs tolesnį festivalio vystymą. Naujų iššūkių paieška atvedė prie sumanymo sukurti ir įgyvendinti Mentorystės programą. Sukaupęs daugiau nei 20-ties metų tarptautinę patirtį, festivalis siekia ja pasidalinti su mažesniais ir jaunesniais džiazo festivaliais, vykstančiais regionuose. Nuo 2022 m. Mentorystės programos partneriais buvo: „Tauragė Jazz“, „Jonava Jazz“, „Alytus Jazz“ ir Elektrėnų džiazo festivalis „Jaunystė“. 2022 metais festivalis paskelbė savo Ambasadorių – juo tapo ilgametis festivalio dalyvis ir bičiulis, reprezentuojantis „Vilnius Mama Jazz“ Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas perkusininkas Vladimiras Tarasovas. Siekiant sumažinti socialinę atskirtį, projekto organizatoriai didina prieinamumą įvairioms socialinėms grupėms, todėl visi renginiai, vykstantys teatrų fojė, yra nemokami. Nuo 2002-ųjų metų sostinėje vykstantis spalvingas ir jokių stiliaus rėmų nevaržomas festivalis „Vilnius Mama Jazz“ per du dešimtmečius pristatė daug žymių atlikėjų: Marcus Miller, Chick Corea, John McLaughlin, Ravi Coltrane, Bill Frisell, John Scofield, Christian McBride, Medeski Martin and Wood, Kenny Garret, Vinnie Colaiuta, Wayne Shorter, Terence Blanchard, Pharoah Sanders, Chris Potter, The Bad Plus (2007, 2019), Chistian Scott aTunde Adjuah, Kneebody, Gerald Clayton, Snarky Puppy, Steve Coleman and Five Elements, Ambrose Akinmusire, Robert Glasper (2010, 2011), OREGON, Joe McPhee, Dee Dee Bridgewater, Danilo Perez, John Patitucci, Brian Blade, David Binney, Miguel Zenon, Mark Turner, Wallace Roney, Gonzalo Rubalcaba, GHOST-NOTE, Ben Wendel, Joe Sanders, Greg Hutchinson, Anthony Braxton, Immanuel Wilkins, Nicole Mitchell, Myra Melford, BILAL, Jharis Yokley feat. BIGYUKI (visi – iš JAV), Satoko Fujii (Japonija), Shai Maestro, Avishai Cohen Trio (bass, 2015, 2021, Izraelis), Vienna Art Orchestra (Austrija), Peter Brötzmann (Vokietija), Copenhagen Art Ensemble, Marilyn Mazur, Maria Faust (Danija), Jean-Luc Ponty, Louis Sclavis, Marcas Ducret, Emile Parisien Quartet, Erik Truffaz Quartet, Joelle Leandre, Airelle Besson (visi – iš Prancūzijos), Miroslavas Vitous (Čekija), Arve Henriksen, Jan Bang & Stian Westerhus, Marius Neset, Jaga Jazzist, Mathias Eick, Nilsas Petteris Molværis, Eivind Aarset (2010, 2015), Beady Belle, Bugge Wesseltoft (visi – iš Norvegijos), Larsas Danielsson (Švedija), Rosario Giuliani, Flavio Boltro (visi – iš Italijos), Sons of Kemet, The Comet Is Coming, Steam Down, Ishmael Ensemble, Theon Cross, seed., Ill Considered, Get The Blessing, Neil Cowley Trio, Django Bates’ Belovèd, GoGo Penguin, Portico Quartet, Binker & Moses, Graham Costello, Fergus McCreadie (visi – iš Jungtinės Karalystės), Phronesis (Danija, Jungtinė Karalystė, Švedija), RYMDEN (Norvegija, Švedija) ir kiti. 2026 metais festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks gegužės 21 – 24 dienomis. | 125000 |
| Visuomeninė organizacija "Poetinis Druskininkų Ruduo" | Asociacija | Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ | Tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ 2026 m. spalio pradžioje XXXVII kartą įvyks Druskininkuose ir Vilniuje. Penkių dienų festivalį visus metus lydės mažesni renginiai, organizuojami ir kituose Lietuvos miestuose: edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su poetais mokyklose, skaitymai, svarbių sukakčių minėjimai, tarpdiscipliniai ir teminiai renginiai, dalyvavimas knygų mugėse, lietuvių poezijos reprezentavimui užsienyje skirti renginiai ir tarptautiniai susitikimai. Festivalio metu bus paskelbiami prestižinių premijų – Jotvingių ir Jaunojo jotvingio – laureatai, anoniminių konkursų nugalėtojai. Antano Dambrausko vardo prizu bus apdovanotas vertėjas, redaktorius ar kritikas už nuopelnus verstinei poezijai. Festivalyje taip pat bus skiriamas Antano A. Jonyno prizas jaunajam kūrėjui, tapęs svariu įvertinimu ir paskatinimu prieš debiutą atskira autorine knyga. Festivalis ruošia ir leidžia almanachą, kuriame kasmet pristatoma iki 20-ties įvairių šalių poetų kūryba (originalo ir lietuvių; lietuvių ir anglų kalbomis). 2026 m. PDR verstinės poezijos knygų seriją papildys Vilniaus miesto mero premijos laureato Kerry Shawn Keys knyga „Seasons at the Patch“, kurianti dialogą su Kristijono Donelaičio „Metais“. „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalis yra tapęs neatsiejama Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi. Tai festivalis-laboratorija, skirtas tiek poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, tiek poezija besidominčiai įvairių amžiaus grupių publikai. Pagrindinis festivalio siekis – telkti poetų bendruomenę, sudaryti sąlygas dalintis kūryba, apmąstyti ir vertinti kūrinius, įvardyti kaitos tendencijas, ugdyti vaikus ir jaunimą, puoselėti profesionaliosios poezijos raišką Lietuvoje ir prisidėti prie Lietuvos poetinės tradicijos reprezentavimo tarptautiniu lygiu, tinklaveikos. Visai Lietuvos literatūros bendruomenei svarbus festivalis yra ne mažiau svarbus ir Druskininkams – per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį „Poetinis Druskininkų ruduo“ tapo neatsiejama miesto kultūros ir atminties dalimi, o miesto mokyklose vykstantys susitikimai su poetais ne vieną moksleivį paskatino pasirinkti literatūros studijas. Tiek spalį vykstantis festivalis, tiek kiti festivalio rėmuose vykstantys renginiai yra vertybiškai svarbūs, norint ugdyti skaitančią, kritiškai mąstančią kartą. Svetainė www.pdr.lt skatina poezijos (ir prozos) skaitymą, recepciją ir analizę, puoselėja gilesnį žvilgsnį į literatūros lauko procesus, nesitenkina aktualijomis. Festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“ organizuojantys ir jame dalyvaujantys poetai aktyviai išsako savo pilietinę poziciją: palaiko laisvės kovą Ukrainoje ir ten gyvenančius kolegas rašytojus. Per pastaruosius kelerius metus prie festivalio renginių ir leidinių yra prisidėję daugiau nei 70 Lietuvos literatūros lauko profesionalų: poetų, vertėjų, redaktorių, leidėjų, dailininkų, maketuotojų. Jaunus poetus dalyvavimas festivalyje skatina kurti toliau (ne vienas festivalyje dalyvavęs poetas vėliau yra laimėjęs „Pirmosios knygos“ konkursą, įvertintas kitais apdovanojimais). Antano A. Jonyno prizo laimėtojo kūryba bus verčiama į anglų kalbą ir publikuojama žurnale „Vilnius review“. Almanachas augina ir puikius grožinės literatūros vertėjus. Festivalis ir toliau sieks pritraukti ir skatinti mokytis versti jaunosios kartos poetus. „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalis skirs daug dėmesio ir tarpdisciplininėms praktikoms (Lietuvos ir užsienio rašytojų performatyviajai raiškai, muzikiniams pasirodymams, videomenui, bus eksponuojamos parodos), o festivalio diskusijos formatą papildys skaitomas pranešimas aktualia tema. Per metus festivalio rėmuose numatyti įtraukūs edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, poezijos ir muzikos performansai „Pro atvirus langus“ Signatarų namuose. | 50000 |
| Jjjazz | Viešoji įstaiga | 36-asis tarptautinis džiazo festivalis KAUNAS JAZZ 2026 | Trisdešimt šeštas tarptautinis džiazo festivalis KAUNAS JAZZ 2026, sieks kultūrine ir dvasine prasme praplėsti festivalio klausytojų ir žiūrovų meno suvokimo ribas, kurios kiekviename mūsų yra begalinės. Šiam rezultatui įgyvendinti pasitelkiamos visos strateginės Lietuvos kultūros tarybos kryptys - įvairovė, edukacija ir prieinamumo didinimas - džiazą suprantant plačiąja prasme. KAUNAS JAZZ 2026 - tai koncertai, meistriškumo pamokos, džiazo šokiai, vaikų piešimo akcijos, mados renginys, pokalbiai - diskusijos ir kitos iniciatyvos. Ypatingas 2026-ųjų metų renginys – II-oji Tarptautinė mokslinė konferencija "Po 20 metų. Džiazo dabartis ir ateities perspektyvos Lietuvos, Europos ir pasaulio erdvėje". Planuojamoje 2026 metų festivalio programoje vieni geriausi šiuo metu pasaulio, Europos ir Lietuvos džiazo muzikos projektai (Lady Blackbird (JAV), Golden Hour (LV), Kennedy Administration (JAV), Titas Jukšta band (LT), Adja (Belgija), Ray Greene (JAV) ir kt. ). Numatomos renginių datos: kovas, balandis, gegužė, gruodis. Numatomos renginių vietos: Kaunas, Kauno raj., Vilnius, Jurbarkas, Joniškis, Palanga, ir kt. Numatomos renginių erdvės: Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžioji salė, Parketinės salė, Kauno Žalgirio arena, Volfas Engelman galerija ir terasa, Nepriklausomybės a., Vienybės a., Laisvės al., VDU muzikos akademija, PC Akropolis, Jurbarko muziejus (cerkvė), Joniškio sinagoga, Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Šv. Kotrynos bažnyčia, LSMU Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninė, Kavinė KULTŪRA ir/ar kt. Džiazo muzikos stilių įvairovė, motyvuojančios edukacinės aplinkos, skatinančios atrasti, taikyti, dalintis bei kurti, prieinamumas visoms gyventojų grupėms, džiazo muzikos sklaida Lietuvos regionuose, bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo institucijomis, tarptautinis bendradarbiavimas, savanorių įtrauktis leidžia Festivalio komandai džiaugtis pasiektais rezultatais – augančia (kiekiu ir meniniu suvokimu) auditorija. Todėl kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus ir išsilavinimo, gali rasti sau artimiausią FESTIVALIO skambesį, nes džiazas yra labai gyva, komunikuojanti su kitais žanrais muzika. | 105000 |
