- Pagrindinis
- Organizacijoms
- Finansuoti projektai
- Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas
Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas
- 2022
- I finansavimo konkursas
Apie
Skirta sudaryti sąlygas gyventojų meninei raiškai ir kūrybingumui skatinti, įgyvendinti mėgėjų meno renginius, užtikrinančius dainų ir šokių švenčių tradicijos tęstinumą, stiprinančius etnografinių regionų ir kitų savitų Lietuvos vietovių kultūrinį tapatumą, didinančius kultūros prieinamumą ir tradicijų puoselėjimą, skatinančius gyventojų dalyvavimą įvairių sričių mėgėjų meninėje veikloje, gerinančius sociokultūrinę aplinką Lietuvos regionuose.Ekspertų darbo grupė
| Vardas, pavardė | Kompetencija |
|---|---|
| Dalia Senvaitytė | Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas |
| Gintarė Barisaitė-Mitkuvienė | Bendruomeninis menas |
| Milda Valančiauskienė | (išorinė ekspertė) |
| Inga Zinkevičiūtė | (išorinė ekspertė) |
| Vytautas Tetenskas | (išorinis ekspertas) |
210 000 €
Paskirstyta
11
FINANSUOTI PROJEKTAI
| Organizacijos pavadinimas | Juridinis statusas | Projekto pavadinimas | Projekto aprašymas | Finansavimo suma, eur |
|---|---|---|---|---|
| Kauno kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Kauno dainų ir šokių šventė | „Kauno dainų ir šokių šventė" – vienas svarbiausių kultūrinių renginių Kauno regione. Šventės stiprybė, ypatybė – masiškumas, dalyvių ir žiūrovų gausa. Kas dveji metai organizuojamame renginyje dalyvauja ne tik Kauno chorinio dainavimo, tautinių šokių, mėgėjų ir profesionalų muzikantų kolektyvai, bet kiekvieną kartą sulaukiama ir svečių iš kitų Lietuvos miestų bei rajonų. Ne mažiau kaip 40 proc. renginyje dalyvaujančių mėgėjų meno kolektyvų yra ne žemesnės nei 2-osios kategorijos. „Kauno dainų ir šokių šventė" sulaukia daug žiniasklaidos dėmesio, teigiamai vertinama dalyvių, žiūrovų, visuomenės. Visos projekto veiklos, siekiant skatinti kultūros prieinamumą visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių žmonėms, žiūrovams ir dalyviams - nemokamos. „Kauno dainų ir šokių šventė" įvyks 2022 m. birželio 4 d. Kauno dainų slėnyje. Projekte dalyvaus specialiai suburtos komisijos atrankas praėję vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų mišrūs, vyrų ir moterų chorai, vokaliniai ansambliai, liaudies šokių grupės ir ansambliai, folkloro ansambliai, tradicinės instrumentinės muzikos grupės, orkestrai, dainų ir šokių ansambliai, kapelos. Renginyje dalyvauti bus pakviesti Kauno ir kitų miestų bei rajonų kolektyvai, taip pat numatoma sulaukti svečių iš Baltijos šalių. Pagrindinis projekto tikslas – išsaugoti dainų švenčių, vykdomų kas dveji metai Kaune, tradicijos tęstinumą. Didinti kultūros prieinamumą, įtraukiant vietos gyventojų ir atvykstančių svečių auditorijas, skatinti kultūros raiškos įvairovę ir plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas, nematerialaus paveldo vartojimą ir išsaugojimą. Puoselėti demokratines vertybes, pilietinį ir tautinį išprusimą, visuomenės solidarumą, kartų dialogą. Prisidėti prie kultūrinio turizmo Kaune plėtros. Projekto įgyvendinimo komandos laukia meniniai ir kūrybinai iššūkiai – tradicinius kūrinius pateikti naujai, aktualiai, šiuolaikiškai, kad dalyviams ir lankytojams, ypatingai vaikams ir jaunimui, būtų patrauklu dalyvauti renginių veiklose. „Dainų švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje" (2003 m.) yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Meno mėgėjai, dalyvaudami švenčių veiklose, prisideda prie tradicijos išsaugojimo ir puoselėjimo. Įgyvendinant projekto veiklas skatinamas įvairių sričių mėgėjų meno kolektyvų kūrybinis aktyvumas, mėgėjų ir profesionalų kultūrinis bendradarbiavimas, užtikrinamas kokybiškas ir turiningas laisvalaikio praleidimas. Dalyvavimas renginiuose skatina pasididžiavimo jausmą savo miestu ir šalimi, jos istorija. Dalyvaudami projekte dalyviai ir žiūrovai prisideda prie Kauno ir Lietuvos vardo garsinimo. | 37000 |
| Marijampolės dainos mylėtojų klubas | Asociacija | Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis "Džiūgaukim ...Aleliuja -2022-2024" | XXIII Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis "Džiūgaukim...Aleliuja-2022" - tęstinis, regioninis renginys, orentuotas į mėgėjų chorų, chorinės muzikos puoselėjimą Marijampolės ir kituose Lietuvos regionuose, organizuojamas kiekvienais metais. Nuo 2000 metų renginys yra mėgstamas tiek atlikėjų, tiek klausytojų ir tapo vienu didžiausių mėgėjiškų chorų festivalių ne tik regione, bet ir Lietuvoje. Festivalis tapo tradiciniu, įvedamos ir prigyja naujos veiklos, daugėja kolektyvų, kyla dalyvaujančių kolektyvų meninis lygis. Pagrindinis siekiamas rezultatas- puoselėti Marijampolės regiono ir visos Lietuvos chorinės kultūros tradicijas, organizuojant įvairaus amžiaus chorinio meno mėgėjų renginius, užtikrinančius Lietuvos dainų švenčių tęstinumą; sudaryti sąlygas gyventojų meninei raiškai ir kūrybingumui skatinti, pasiūlant renginių organizavimo įvairovę ir edukacines veiklas: organizuoti renginius ir veiklas skatinančias atlikėjus tobulėti, kelti savo ir kolektyvų meninį lygį; organizuoti renginius užtikrinančius Sūduvos krašto kultūrinio tapatumo išsaugojimą, chorinių tradicijų puoselėjimą; organizuoti veiklas skatinančias gyventojus aktyviai dalyvauti meninėse veiklose, padedančioms ugdyti muzikinius, meninius, komunikacinius gebėjimus, kaip priemonę muzikiniams, meniniams, komunikaciniams gebėjimams ugdyti, auginti naujus dainininkus, muzikiniai išsilavinusią, gebančią girdėti ir įvertinti klausytojų auditoriją; didinti chorinės kultūros prieinamumą, pripildant Marijampolės ir kitų Lietuvos regionų sales, bažnyčias, bazilikas, katedras aukšto meninio lygio atliekama chorine muzika, pateikiant klausytojams įdomiai, šiuolaikiškai, inovatyviai paruoštas programas; sudaryti sąlygas mėgėjų kolektyvams, atlikėjams renginius perkelti į virtualią erdvę ir virtualių veiklų pagalba organizuoti bendradarbiavimą tarp chorų partnerių Lietuvoje ir tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio kolektyvais, tarptautiniais festivaliais, ruošiant bendrus projektus. Festivalis prasideda 2022 sausio 15 dieną parengiamaisiais darbais. Festivalio veiklų renginiai suskirstyti į tris sesijas. Pirmoji pavasario sesija prasidės Šv. Velykų antrą sekmadienį (04.24). baigsis per Sekmines birželio 5 dieną dideliu choriniu renginiu, planuojame, kad tai bus po daugelio metų atgyjanti Regiono dainų šventė, skirta Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukakčiai paminėti. Vasaros sesija vyks nuo birželio 15 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Trečioji Rudens sesija prasidės rugsėjo 15 dieną ir baigsis gruodžio 26 antrą Šv. Kalėdų dieną dideliu renginiu. Pagrindiniai dalyviai choriniai kolektyvai iš Marijampolės savivaldybės, regiono, visos Lietuvos ir iš Norvegijos, Ukrainos, Latvijos, du iš Lenkijos. Tikimės sulaukti nuo 50 iki 60 įvairaus amžiaus chorų, kurių 70 procentų sudarys pirmos ir antros kategorijos mėgėjų kolektyvai, trys profesionalūs kolektyvai (du chorai ir orkestras) ir 6 profesionalūs solistai. Visą projektą sudaro septyniolika veiklų, kurias sugrupuojame į giminingų veiklų paketus praturtinamus veiklų formų įvairove. Planuojame 83 renginius. Festivalyje skambės ne tik chorinė muzika, vyks tarpsritiniai ir tarpžanriniai renginiai, kuriuose chorinė muzika jungsis su įvairiomis meno šakomis. Daug pažintinės ir švietėjiškos veiklos. Renginiai prasidės nedidelėje, bet labai jaukioje, festivalio gimimo lopšiu tapusioje, Marijampolės Šv.Vincento Pauliečio bažnyčioje ir nuskries per įvairias Vilkaviškio ir kitų vyskupijų bažnyčias, bazilikas, katedras. Nuo miestų savivaldybių centrų iki atokiausių vietovių, bendruomenių salių, kultūros centrų, įvairių mokyklų, užsuksime ir pas darželinukus, vaikų ir senelių globos namus. Festivalio renginiai apsilankys įvairiuose regionuose. Planuojame renginius Lenkijoje, Italijoje. Tikimės, kad į užsienio šalis nuskris ne tik mūsų balsai virtualių veiklų pagalba. bet ir mes patys. Tikimės didelio rėmėjų palaikymo ir linkime mūsų festivaliui gero vėjo. | 30000 |
| Klaipėdos miesto chorinė bendrija "Aukuras" | Asociacija | Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė | Tradicinė Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė vyksta kasmet. Ją rengia Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru. Tačiau dėl pandemijos ji nebuvo rengiama nei 2020 m. nei 2021 m. 2022 m. birželio 11-12 dienomis bus vėl rengiama Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė. Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje atsispindi esminiai dainų švenčių bruožai, principai ir siekiamybės: šventės tautinis-etninis pobūdis, nūdienos aktualumas, chorinės bei muzikinės kultūros tradicijų puoselėjimas, jų tęstinumas, šventės dalyvių įvairovė ir gausa, programos universalumas, žanrinė darna bei jos geras pasirengimas, meninio lygio ir kokybės siekis, daugiažanrinis jų pobūdis ir visų tradicinių meno sričių apjungimas vienai idėjai. Vakarų Lietuvos krašto dainų šventės dalyviai tai: vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai, tautinių ir pramoginių šokių kolektyvai, folkoro bei liaudies instrumentų orkestrai ir ansambliai, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir kiti atlikėjai. Tradiciškai į Klaipėdos Vakarų krašto dainų šventę suvažiuoja per 250 mėgėjų meno kolektyvų, tai daugiau nei 6500 dalyvių iš visos Lietuvos. Vakarų Lietuvos krašto dainų šventės renginiai vyks dvi dienas (2022 m. birželio 11-12 dienomis). Be pagrindinio dainų šventės koncerto Klaipėdos Vasaros koncertų estradoje bus rengiami ir kiti renginiai, tai: atskirų žanrų (chorų, šokių, orkestrų pasirodymo koncertai Klaipėdos miesto Atgimimo aikštėje, Laikrodžių muziejaus kiemelyje, senamiesčio bei kitose erdvėse, Dainų šventės dieną vyks dalyvių eitynės (nuo miesto savivaldybės iki Vasaros koncertų estrados), eitynių metu vyks kariliono koncertas šventės dalyviams, gėlių padėjimo ceremonijos prie paminklų tremtiniams, Mažvydui ir Dainų švenčių žymioms asmenybėms, abi dienas Vasaros koncertų estrados teritorijoje bus organizuojma tautodailininkų mugė, kiti renginiai miesto bendruomei ir svečiams. Dainų šventės pasirengimo metu chorų vadovams, muzikos pedagogams ir kitiems dalyviams bus organizuojami seminarai, kursai kuriuose bus detaliai analizuojama šventės programa, pasirengimo šventei problemos bei kiti aktualūs su švente susieti klausimai. Dainų šventei rengti padės didelis būrys savanorių (per 100), kurie pagelbės šventės dalyvių priėmimo, registracijos, apgyvendinimo, maitinimo ir visų renginių metu. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ rengdama tradicinę Vakarų Lietuvos krašto dainų šventę aktyviai bendradarbiauja su daugelio Lietuvos regionų savivaldybėmis, meno kolektyvais bei Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, kitomis organizacijomis - Lietuvos chorų sąjunga, Lietuvos muzikos sąjunga ir t.t. Jų meno kolektyvai bei nariai aktyviai dalyvauja dainų šventės ne tik pasirengimo darbuose, bet ir veda seminarus, diriguoja dainų šventei, yra atskirų žanrų kolektyvų kuratoriai, o ir su savo kolektyvais atvyksta į Klaipėdą, dalyvauja koncertuose ir kituose renginiuose, pristato savo organizacijų veiklą, dalinasi patirtimi ir pan. Esame pasirašę dvišales bendradarbiavimo sutartis, o ir dalykiškai aptarę bendradarbiavimo galimybes su Palangos, Kretingos, Plungės ir kitų miestų savivaldybėmis, Kultūros centrais ar atskirais meno kolektyvais. Palaikome tamprius ryšius su visų žanrų šakinėmis organizacijomis (Tautinės muzikos asociacija „Trimitatis“, VšĮ „Edukateka”, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir kit.). Apie Vakarų Lietuvos krašto dainų šventę informacija viešinama vietinėje ir respublikinėje spaudoje, radijuje ir televizijoje, internete bei socialiniuose tinklapiuose, o tiesioginės dainų šventės transliacijos internete sulaukia daugiau nei 500000 peržiūrų bei puikių atsiliepimų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso Pasaulio. Be to rengiama reklama mieste, atspausdintos ir platinamos afišos, bukletai, skrajutės ir t.t. Informaciją apie Tradicinę Vakarų Lietuvos krašto dainų šventę galima rasti internete: https://www.youtube.com/results?search_query=Vakar%C5%B3+Lietuvos+kra%C5%A1to+dain%C5%B3+%C5%A1vent%C4%97 bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ internetinėje svetainėje: https://www.aukuras.org/renginiai/lvkds . Visa tai daro teigiamą poveikį miesto bendruomenei, ženkliai prisideda prie kultūrinės atskirties mažinimo, o platus dainų šventėse meno mėgėjų žanrų, dalyvių spektras dar daugiau prisideda bei suaktualina renginį atskiruose bendruomenėse, daro jį populiarų, mėgstamą ir laukiamą. Todėl tradicinė dainų šventė Klaipėdoje turi gerą rezonansą visuomenėje, gausiai lankoma. | 25000 |
| Klaipėdos miesto chorinė bendrija "Aukuras" | Asociacija | Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas | Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas konkursas Klaipėdoje gyvuoja jau daugiau nei 45 metus (rengiamas nuo 1976 m.). Savo aktualumu, originalumu, renginių gausumu ir jų kokybe patraukia į save didelį dėmesį, ne tik Lietuvos bet ir užsienio specialistų. Jis tvirtai parodo, kad tokio pobūdžio renginys yra prestižinis, labai prasmingas ir reikšmingas bei tęstinis įvykis ne tik Klaipėdoje, turintis didžiulį rezonansą Lietuvoje ir užsienyje. Konkursas garsina Klaipėdos miestą, prasmingai puoselėja jos kultūrinį paveldą, daro nenuginčijamą įtaką ne tik regiono chorinei kultūrai, o ir visos muzikinės ypač chorinės kultūros raidai Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tą faktą, kad konkurse dalyvauja geriausi Lietuvos bei užsienio chorai, kad tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas vis aktyviau įsilieją į Europos chorinę kultūrą. Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas sukviečia per 25 užsienio šalių kolektyų, o konkurso vertinimo komisiją sudaro žymiausi Lietuvos ir užsienio chorinio meno specialistai. XXII Tarptautinio Stasio Šimkaus konkurso vertinimo komisiją sudaro žymūs pasaulio ir Europos chorinio meno ir tarptautinių organizacijų nariai. Konkursas vyks 2022 metais gegužės 12-15 dienomis Klaipėdos koncertų salėje. O pilną konkurso programą sudaro eilę renginių: tai konkursai (konkursas vyksta dviem turais - Klaipėdos koncertų salėje); konkurso dalyvių koncertai (Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje ir kt.); seminarai konkurso dalyviams bei chorinei bendruomenei; konkurso chorų dalyvių vakaronės ir ekskursijos po Vakarų Lietuvos miestus bei žymias vietas. Šiame konkurse dalyvauja atrinkti aukšto meninio lygio Lietuvos ir užsienio vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai. Planuojami ir kviečiami chorai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Vengrijos, Anglijos, Danijos, Švedijos, JAV, Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių. Konkursas aktualus tuo, kad skatina lietuvių chorus siekti meninių aukštumų. Konkursas tampa didžiuliu meniniu įvykiu visoje Vakarų Lietuvoje, kurio koncertus turi galimybę išgirsti ir plačioji visuomenė. Kita vertus, tai labai svarbi sklaidos priemonė supažindinant užsienio kolektyvus su Lietuva ir ypač su jos kultūra bei chorinėmis tradicijomis, garsinant pasauliui Lietuvos iškiliųjų kompozitorių kūrybą. Konkursas garsina Lietuvos vardą pasaulyje, nes yra įtrauktas į Europos chorų konkursų ir festivalių rejestrą, informacija apie jį skelbiama žurnale „Europa Cantat“, tarptautinių festivalių ir konkursų tinkle Choral Festival Network - CFN bei CETR - Central European Trade Register, ICB Choral Journal. Konkursas skatina Lietuvos kultūros ir meno atsinaujinimą, kultūros sklaidą regionuose puoselėja Lietuvos chorinę kultūrą, propaguoja Lietuvos chorinę muziką, stimuliuoja Lietuvos chorinę veiklą, kelia Lietuvos chorinės kultūros prestižą, skatina chorinės muzikos kūrybą bei Lietuvos ir užsienio chorų bendradarbiavimą, ugdo visuomenės susidomėjimą ir pagarbą choriniam menui, skatina chorų kūrimąsi, sudaro sąlygas Lietuvos chorams kelti meninį meistriškumą ir pelnyti tarptautinį pripažinimą, puoselėja Lietuvos istorinio nematerialaus dvasinio paveldo išsaugojimą bei tradicijas. Tradiciškai jis rengiamas kas dveji metai. Konkursas buvo rengiamas rudenį, tačiau apsvarsčius visus teigiamus ir neigiamus faktorius buvo nuspręsta konkurso laiką perkelti į pavasario pabaigą. Tikimės, kad tokiu laiku rengiamas konkursas daugiau pritrauks užsienio kolektyvų ir tuo pačiu bus galima plačiau juos supažindinti su Vakarų Lietuva. Rengiant šį projektą pastebėta, ir tai, kas mus labai neramina. Visų pirma tai bendros tendencijos, kurios nėra labai palankios chorinės kultūros bei dainų švenčių tradicijų puoselėjimo ir plėtros raidai. Todėl keldami konkurso strateginius tikslus koncentruojamės į lemiamus chorinės kultūros iššūkius, visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius faktorius, akcentuojame chorinės kultūros tvarumo principus, meninius bei sociakultūrinius veiksnius, ieškome sąlyčio taškų su konkrečiomis bendruomenėmis, atsižvelgdami į atskiras bendruomenių grupes bei jų poreikius pagal amžių, jų socialinius ekonominius bei kultūrinius - meninius poreikius. Pagal galimybes stengiamės mažinti tų grupių atskirtis, rengiami seminarai, koncertai, vakaronės, susitikimai, pokalbiai ir pan. Siekdami efektyviau priartinti bei pasiekti mėgėjų meno kolektyvus pagal jų veiklos pobūdį praplėtėme dalyvaujančių chorų kategorijų skaičių (įtraukėme sakralinės muzikos ir folklorinių chorų kategorijas bei vokalinius ansamblius). Pakoregavome ir konkurso koncertų strategiją įtraukdami į juos ir geriausius mėgėjų chorus, kurie nedalyvauja konkurse, tačiau jie tampa konkurso svečiais ir noriai dalyvauja programose. Tokiu būdu pritraukiami geriausi Lietuvos vaikų bei jaunimo chorai, kurie potencialiai ateityje gali tapti ir konkurso dalyviais, tuo pačiu pritraukiame ženkliai didesnį bendruomenės sluoksnį, didėja konkurso sklaida bei reikšmė miestui, regionui bei visai chorinei Lietuvos kultūrai. | 25000 |
| Lietuvos chorų sąjunga | Asociacija | Festivalis-akcija "Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją" | XXII kartą vyksiantis festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ tradiciškai susirenka 10-15 berniukų chorų iš visos Lietuvos. Tuo įgyvendinama regioninės kultūros plėtros programa, stengiamasi pritraukti vaikų chorus iš atokiausių Lietuvos kampelių. Taip atkreipiant vietinės visuomenės dėmesį į vaikų užimtumo bei jų dalyvavimo meninėje veikloje svarbą. Svarbu tai, kad kasmet akompanuoti festivaliams pritraukiami vietos muzikantai profesionalai arba muzikos mokyklose besimokantys jauni atlikėjai - instrumentalistai, kuriems daromos specialiai jų atlikėjiškoms galimybėms pritaikytos kūrinių aranžuotės. Estijoje beveik kiekviena mokykla turi berniukų chorus, kurių priskaičiuojama keli šimtai. Latvijoje koncertuojančių berniukų chorų apie 100. Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo berniukų, jaunuolių ir vyrų chorų. Vis mažiau dėmesio skiriant mokinių, ypatingai berniukų (didžiausiai rizikos grupei) popamokinei veiklai ir užimtumui, didėja nusikaltimų skaičius, plinta narkomanija ir smurtas. Šiuo festivaliu siekiama didinti popamokinį mokinių (berniukų ir jaunuolių imtumą), įtraukti juos į muzikines veiklas taip užkertant kelią galimam smurtui ir narkomanijai. Šiais metais planuojama festivalio-akcijos vieta - Kretinga. 2022 m. rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje planuojami du festivalio koncertai (Kretingos kultūros centre bei Kretingos KC filiale Darbėnuose), kuriuose pasirodys Berniukų Jaunių chorai bei pajėgūs berniukų jaunučių chorai. 2022 m. festivalio-akcijos koncertų programa – V. Miškinio mišios „Pro pace“ lygių balsų chorui, klavišiniams, styginių orkestrui ir liaudies instrumentams (birbynė, kanklės) bei kiti lietuvių autorių kūriniai chorui. Klavišiniais gros R. Mitkus, birbyne – E. Ališauskas, kanklėmis – A. Bružaitė. Planuojama, kad styginių orkestras bus sudarytas iš Kretingos ir Plungės meno mokyklų styginių specialybių mokinių bei Plungės meno mokyklos mokytojų. Vaikams po koncerto numatoma ekskursija į didžiausią Europoje Japonišką sodą (Mažučių km., Darbėnai, Kretingos raj.). Ekskursijos tikslas – megzti tarpusavio ryšius, ugdyti socialinį intelektą, susipažinti su kitos kultūros augmenija ir kultūra. | 7000 |
| Lietuvos nacionalinis kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, ansamblių ir šokių studijų konkursinis festivalis "Aguonelė" | Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, ansamblių ir šokių studijų konkursinis festivalis „Aguonėlė“ – sudėtinė pasirengimo Lietuvos dainų šventėms plano dalis, siekianti geriau pasirengti 2024 m. vyksiančiam Lietuvos dainų švenčių 100-mečio minėjimui. 2022 m. „Aguonėlės“ renginys kvies vaikus ir jaunimą ne tik šokti, dainuoti, groti, bet ir veikti. Veikti darnaus vartojimo, švaresnės ir sveikesnės aplinkos išsaugojimo linkme. Viso renginio metu bus vykdoma edukacinė tvarumo akcija „Aguonėlė“ – renginys be šiukšlių!“ Konkursiniame festivalyje dalyvauja valstybinių ir privačių kultūros ir švietimo įstaigų ir studijų, bendrojo ugdymo ir kitų institucijų jaunučių, jaunių, mergaičių, jaunuolių, jaunimo ir merginų grupės, šokių ansambliai ir šokių studijos. Esant poreikiui, gali dalyvauti ir moksleiviško amžiaus užsienio lietuvių šokėjai. Renginyje planuojama sulaukti per 4000 dalyvių. Konkursiniu festivaliu siekiama: 1. Aktyvinti vaikų ir jaunimo liaudiško šokio kolektyvų judėjimą, plėtrą ir sklaidą. 2. Puoselėti liaudies sceninio šokio tradicijas, tautinio kostiumo dėvėsenos kultūrą. 3. Skatinti šokių kolektyvus siekti meistriškumo, kūrybiškumo, originalumo. 4. Remti ir palaikyti veikiančius ir naujai susibūrusius šokių kolektyvus, jų vadovus. 5. Skatinti kolektyvų vadovus ieškoti naujo repertuaro, ugdyti meninį skonį, kūrybiškumą. 6. Įvertinti ir pagarsinti geriausius šalies vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių kolektyvus ir jų vadovus. 7. Surasti, sudominti ir plėsti naujų liaudiškų šokio mėgėjų ratą. 8. Gerinti renginių kokybę. 9. Skatinti savanorystę. 10. Didinti renginių sklaidą regionuose. 11. Mažinti socialinę atskirtį tarp miestų, miestelių ir kaimų. 12. Socialiai jautrių grupių įtraukties didinimas neformaliajame ugdyme. 13. Ugdyti pozityvios socializacijos poreikį. 14. Mažinti tarpkultūrinius skirtumus. 15. Edukuoti moksleivius ir skatinti veikti tvarumo tema. 16. Minimalizuoti taršą renginių metu. 17. Skatinti tausoti aplinką. Konkursinio festivalio „Aguonėlė“ vietiniai turai organizuojami visuose šalies miestuose ir rajonuose iki 2022 m. spalio 30 d. Regioniniai turai: 1. Lapkričio 12 d. Kelmės kultūros centre (Vytauto Didžiojo g. 73) 2. Lapkričio 13 d. Mažeikių kultūros centre (Naftininkų g. 11) 3. Lapkričio 19 d. Zarasų kultūros centre (Vytauto g. 1a) 4. Lapkričio 20 d. Vilkaviškio kultūros centre (Vytauto g. 28) Nacionaliniai turai: 1. Gruodžio 3-4 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre (T. Kosciuškos g. 11, Vilnius) 2. Gruodžio 10-11 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre (Vytauto g. 35) | 25000 |
| Šiaulių kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Republikinės moksleivių folklorinių šokių varžytuvės "Patrepsynė" | Projekto aktualumą geriausiai parodo jo įtraukimas į LKT administracijos programą „Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas“. Nuo 2011 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistų nuomone projektas yra vienas iš tęstinių prioritetinių renginių Lietuvoje. „Patrepsynės“ projekto dėka (projektas vykdomas kasmet nuo 2005 m.) labai patobulėjo vaikų folkloro ansamblių šokėjai, o Šiaurės Lietuvos regione vykdant vakarones, šokti noriai mokosi ir vakaronėse leidžia laisvalaikį kasmet vis daugiau mokyklinio amžiaus jaunimo. Taigi projektas išaugo tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai: nuo 2005 m. tik Šiaulių miesto, 2006 m. Šiaulių miesto ir rajono, 2007 m. Šiaulių regiono moksleiviams skirtų varžytuvių iki jau 14 metų vykstančių, pusę Lietuvos savivaldybių apimančių trijų etapų varžytuvių ir neformaliems projekto tikslams įgyvendinti skirtų vakaronių. Varžytuvėse stebimas kokybinis augimas, vakaronėse - daugiau kiekybinis. Projektu siekiama vaikų ir jaunimo tarpe populiarinti folklorinius šokius, skatinti jų raišką ir kultūringą bendravimą laisvalaikiu pasitelkiant liaudies choreografijos priemones. Projektas įtraukia moksleivius į prasmingą ir kultūringą laisvalaikio leidimą, mokantis liaudies šokių, ruošiantis varžytuvėms ir dalyvaujant vakaronėse, skatina asmenybės raišką folkloriniu šokiu, skatina vaikų ir jaunimo socializacijos procesus, stiprina jaunimo tautinio identiteto jausmą. Porinių varžytuvių forma renkamasi dėl jos esminių savybių priimtinumo šiuolaikiniam jaunimui. Tai – individualios raiškos pobūdis, aktualizavimas asmenybiniu požiūriu (noro būti šauniausiu, pasipuikavimo prieš bendraamžius, nugalėjimo džiaugsmo, bendravimo šokyje, ruošimosi įdomumo ir pan. galimybė). Ruošimasis varžytuvėms apima kiekvieno šokio išsamią analizę – pradedant turiniu, kontekstu ir baigiant judesių individualizavimu. Varžytuvės organizuojamos pramoginių šokių konkurso forma, nes tai suteikia galimybę išryškinti atskiras poras, kurios nebūtinai priklauso kokiam nors aukšto lygio folkloro ar šokių kolektyvui. Jo dėka matomas akivaizdus poveikis folkloro gerbėjams, kolektyvams (meno mėgėjų srityje) bei plačiajai auditorijai. Atsirado folklorinio šokio specifikos ir atlikimo suvokimas, išaugo sceninio pateikimo lygis, pritaikymas įvairiuose etnokultūriniuose renginiuose bei neformalioje aplinkoje. Folklorinis šokis yra Dainų švenčių folkloro dienos ar Moksleivių dainų švenčių programų viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių. Projektas ženkliai prisideda prie šių programų paruošimo ir pateikimo plačiai auditorijai ir lietuvių tradicinės kultūros patekimo pasauliui. Taip pat folklorinį šokį, kaip metodą, lengva pritaikyti kultūrinės socializacijos erdvėse jungiant visas visuomenės grupes. Jis yra lengvai pateikiamas ir įsisavinamas. Tokiu būdu mažinama kultūrinė atskirtis, nes lietuvių tradicinė kultūra tampa pažystama ir prieinama kiekvienam. Projektu įgyvendinamos veiklos: 2021-11-29–2021-12-20 – varžytuvių nuostatų parengimas, privalomų šokių sąrašo sudarymas (varžytuvių nuostatai PRIEDAS Nr. 1); 2022-01-10–2022-02-02 – privalomų folklorinių šokių aprašymų, muzikos parengimas ir viešinimas Šiaulių kultūros centro internetiniame tinklalapyje; 2022-02-03 – 2022-03-18 – privalomų folklorinio šokio seminarai bei konsultacijos mokytojams ir vaikų folkloro ansamblių vadovams; 2022-03-19 – 2022-04-15 – varžytuvių atrankiniai turai mokyklose, etnokultūriniuose klubuose, kultūros įstaigose ir savivaldybėse (varžytuvių nuostatai PRIEDAS Nr. 1); 2022-05-21 – varžytuvių finalinis turas Šiaulių kultūros centre; 2022-06-01 – 2022-11-19 – neformali veikla - folklorinių šokių vakaronės Šiaulių regiono mokyklose, kultūros įstaigose. | 12000 |
| Plungės rajono savivaldybės kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija Mažoji Melpomenė | 2022 metais jau dvyliktą kartą organizuojamas tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“ yra vienas didžiausių tokio pobūdžio projektų Lietuvoje. Projektas vyksta kas antri metai, nuo 1998 metų. Projekto organizatorius – Plungės rajono savivaldybės kultūros centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos dainų švenčių Teatrų dienos komanda, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Teatro poskyriu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedra, įvairiomis jaunimo organizacijomis bei teatro grupėmis iš Lietuvos ir užsienio, atsižvelgdamas į naujausias teatrines tendencijas, vaikų ir jaunimo teatrinius kūrybinius ieškojimus, teatro meno meninių ir socialinių funkcijų galimybių platumą projekto vykdymu siekia užtikrinti vaikų ir jaunimo teatrinę veiklą, įtraukesnį meninį ugdymą, teatrinio žanro gyvybingumą, teatrinių meno kolektyvų sėkmingesnį įsiliejimą į Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą, skatinti visus vaikus ir jaunimą savo laisvalaikį pripildyti kūrybiškumu. Projekto veiklomis skatinamas jaunų žmonių mobilumas, tarptautinis bendravimas ir bendradarbiavimas, galimybių didinimas savo meninių rezultatų pristatymui. Pagrindinių projekto veiklų kūrėjai yra patys jauni žmonės – tai Plungės vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ aktoriai. Teatras „Saula“ – tai 96 jauni žmonės, nuo 7 iki 20 metų amžiaus, turėję galimybę pristatyti šalies teatrinius pasiekimus, savo teatrinę mokyklą bei mokytis net keturiuose pasauliniuose teatrų forumuose: dukart Vokietijoje, Rusijoje ir Japonijoje. Teatras yra tarptautinių teatrų konkursų pagrindinių prizų Italijoje ir Baltarusijoje laimėtojas, savo ugdyme taikantis įvairias novatoriškas teatro metodikas bei dermes su kitais menais. Šalies ir užsienio teatrų ekspertų ir teatrinių kolektyvų narių „jaunųjų teatralų rojumi“ vadinamas projektas „Mažoji Melpomenė“ – tai tęstinis, nuolatinis procesas, vykstantis kas du metai ir pasibaigiantis galutinėmis veiklomis – penkių dienų festivaliu. 2022 m. projekto baigiamosios veiklos vyks Plungėje gegužės mėnesį. Joms besiruošiant projekto dalyviai bendrauja tarpusavyje, bendradarbiauja su projekto ekspertais, rengia kūrybinius darbus, spektaklius, medijų meno projektus ir t.t. Festivalio metu Plungėje planuojama pristatyti 5 užsienio vaikų ir jaunimo sukurti šiuolaikiški, pilni meninių ieškojimų spektakliai, bei 6-7 novatoriškiausiai dirbančių Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrinių kolektyvų spektakliai. Tikimasi, kad projekto baigiamosiose veiklose dalyvaus jaunimo teatro grupės iš Austrijos, Estijos, Slovakijos, Ukrainos ir Danijos. Lietuvą projekte atstovaus net trys grupės iš Plungės, Šiaulių, Ignalinos, Vilniaus, Kretingos. Be spektaklių ir jų tematikos analizės vyks interaktyvios naujausių teatrinio meno metodikų laboratorijos, diskusijų klubai, aptarimai, kūrybos vakarai, pokalbiai, netikėtos kūrybinės iniciatyvos viešose miesto erdvėse, bendri vaikų ir profesionalių menininkų projektai. Kūrybinius užsiėmimus ir mokymus ves profesionalūs aktoriais, režisieriai, muzikai, šokio, vokalo, ritmikos ir sceninės kalbos pedagogai. Viso projekto metu dirbs ekspertų-teatro pedagogų profesionalų grupė, kuri ves ne tik diskusijas, pokalbius, refleksijas, konsultuos jaunuosius kūrėjus, bet ir parengs išvadas, pasiūlymus projekto tęstinėms veikloms. Visos projekto veiklos bus viešos ir jose galės dalyvauti visi regiono gyventojai, turėsiantys puikią galimybę įsitraukti į puikius renginius ir spektaklius. Tokio pobūdžio projektai, vykstantys regione, užtikrina regiono vaikams ir jaunimui galimybę susipažinti su naujausiomis teatro meno metodikomis, pajusti meninio ugdymo praktinę naudą, mokytis iš srities profesionalų, kurti, bendrauti ir bendradarbiauti, pristatyti savo kūrybą, susirasti bendraminčių Lietuvoje ir užsienyje. Vykdydami projekto veiklas projekto vykdytojai sukaupė didžiulę patirtį, o projektų metu atliekamas stebėjimas ir nuolatinė refleksija, projekto ekspertų išvados leidžia visaverčiai, realia, paveikia ir ilgalaikį išliekamumą turinčia praktika orientuotis į aktualiausius meninio ugdymo plėtros mechanizmus, ieškoti vis naujų, patrauklių, įtraukiančių formų ir meninį ugdymą išmaniai derinti su socialinių, pilietinių įgūdžių tobulinimu. | 18000 |
| Lietuvos nacionalinis kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis | Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis yra vienas iš kertinių šalies chorinės muzikos renginių, padedančių puoselėti Dainų švenčių tradicijų tęstinumą ir gyvybingumą. Šie festivaliai yra reikšminga pasirengimo Dainų šventei programos dalis. Pažymėtina, jog studentų chorai yra vieni pajėgiausių šalies meninių kolektyvų, nuolat dalyvaujančių tarptautiniuose bei šalies festivaliuose, konkursuose. Tai yra kolektyvai, pelnantys solidžius respublikinius bei tarptautinius apdovanojimus. Svarbus šio renginio aspektas yra ir tas, jog rengiant šiuos festivalius choristams suteikiama galimybė koncertuoti su ryškiais šalies dirigentais, atlikti koncertines programas kartu su orkestru bei solistais. Taip pat organizatorių siekiama pagal išgales atnaujinti naujų chorinės muzikos kūrinių repertuarą ir kasmet festivaliuose atlikti bent vieną naujo kūrinio premjerą - užsakomas naujas lietuvių kompozitoriaus kūrinys arba atliekamas dar neskambėjęs užsienio autoriaus opusas. Minėtina, jog Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivaliai padeda puoselėti studentų chorų bei jų vadovų bendruomeniškumą. Tuo pačiu, šių renginių dėka ugdoma kultūringa ir išsilavinusi jaunoji karta. Festivalių metu studentams suteikiama galimybė koncertuoti įvairiose šalies koncertinėse erdvėse ir tokiu būdu plėsti savo kultūrinį akiratį. Siekiant maksimaliai užtikrinti renginių prieinamumą ir sudominti platesnę audotoriją, visi festivalio koncertai būna nemokami. Nors atsižvelgiant į renginio formatą jis labiau yra orientuotas į jaunąją auditoriją - akademinį jaunimą - pozityviai nuteikia faktas, jog festivalio metu rengiamuose koncertuose noriai lankosi ir vyresnio amžiaus publika. XXIII aukštųjų mokyklų chorų festivalis numatomas 2022 m. lapkričio 18-20 d. Vilniuje. Jame planuoja dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų choriniai kolektyvai bei svečiai iš Latvijos ir Estijos universitetų bei kolegijų. Toliau nuosekliai tęsiant jau daugiau nei 20 metų rengiamo festivalio tradicijas, jame planuojama rengti atskirų studentų chorų koncertus skirtingose Vilniaus miesto kultūrinėse erdvėse bei vieną jungtinį festivalio koncertą, kuriame pasirodytų visi (ar bent didžioji dauguma) renginio dalyvių. Jungtiniame koncerte Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje būtų atliekamas naujas užsakomasis festivalio kūrinys arba kitas dar neskambėjęs muzikos kūrinys, kurį susirinkime vieningai išrinktų studentų chorų vadovų bendruomenė. Tuo pačiu renginyje numatoma ne tik toliau nuosekliai plėtoti koncertines studentų chorinių kolektyvų veiklas, bet ir skirti daugiau dėmesio chorų dainininkų edukacijai - kviesti Lietuvos ar užsienio dirigentus pristatyti savo darbo su chorais metodikas, pasirinktų kompozitorių chorinę kūrybą, kūrybinės veiklos proceso ypatumus. Šios edukacinės veiklos, profesionalių dirigentų, kompozitorių bei pedagogų vedamos paskaitos taip pat svariai prisidėtų prie renginio populiarinimo ir jo edukacinės bei kultūrinės reikšmės. Numatoma, jog edukacinės veiklos renginio dalyviams taip pat būtų nemokamos. Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią epidemiologinę situaciją, organizatoriai pasiliktų teisę dalį veiklų perkelti į virtualią erdvę – pvz., kviestinių lektorių paskaitos ir kt. edukacinės veiklos esant poreikiui galėtų vykti nuotoliniu būdu. Tuo tarpu festivalio koncertus kol kas numatoma rengti gyvai, tačiau griežtai laikantis visų LR Vyriausybės ir LR SAM keliamų reikalavimų. | 20000 |
| Lietuvos nacionalinis kultūros centras | Biudžetinė įstaiga | Skudutininkų ansamblių, ragų ir daudyčių pūtėjų festivalis „Dudutis“ | Festivalio tikslai – puoselėti grojimo skudučiais, ragais ir daudytėmis tradiciją, aktyvinti skudutininkų judėjimą, raginti kurtis naujus, remti ir skatinti veikiančius bei naujai susikūrusius šių instrumentų ansamblius. Suburti visus skudutininkų, ragininkų bei daudytininkų kolektyvus. Meniniai-kūrybiniai festivalio tikslai – skatinti skudučiavimo, ragų ir daudyčių pūtimo tradicinio ir autorinio repertuaro įsisavinimą, muzikavimo su kitais įvairaus stiliaus muzikos atlikėjais jungimas (džiazu, elektronika ir kt.), pasitelkus kompozitorius – naujų kūrinių šiems instrumentams sukūrimas ir atlikimas. Kadangi tautiniai instrumentai – skudučiai, ragai, daudytės yra labai svarbūs Lietuvos etnokultūrinio tapatumo reliktai, festivalis „Dudutis“ sutelkia visus muzikuojančius šiais instrumentais. Festivalis ir jiems įvykti skirtas paruošiamasis laikotarpis prisideda prie instrumentų išlikimo ir jų populiarinimo Lietuvoje. Renginiams vykstant vis kitame Aukštaitijos regiono mieste, jų gyventojams suteikiama galimybė išgirsti sutelktą visos Lietuvos skudutininkų, ragininkų ir daudytininkų pasirodymą. Buvusių festivalių patirtis rodo, kad vietovėse, kur vyko festivaliai „Dudutis“ susikūrė nauji šių instrumentų kolektyvai. Tai įrodo, kad festivalis „Dudutis“ yra reikšmingas šių instrumentų išlikimui, populiarinimui ir sklaidai. VII skudutininkų ansamblių, ragų ir daudyčių pūtėjų festivalis „Dudutis“ vyks Zarasų krašte, spalio 15-16 d. Tai tęstinis projektas. Jame dalyvaus tiek atskiri, tiek folkloro ansambliams ar liaudies instrumentų orkestrams priklausantys, taip pat naujai šiam renginiui susibūrę vaikų ir suaugusiųjų arba įvairių amžiaus grupių ansambliai. Ansambliai, atsižvelgdami į kolektyvo repertuarą, grojimo techniką pasirodymui pasirenka tradicinius, aranžuotus bei autorinius kūrinius. Numatoma festivalio programa: Spalio 15 d. edukacinės veiklos, mokymai, seminaras vadovams. Vieta - Zarasų meno mokykla. Spalio 15 d 18 val. Atidarymo koncertas “Skudučių skambesiai”. Dalyvauja Zarasų, Kupiškio, Rokiškio krašto skudutininkų ir ragininkų ansambliai. Koncertuos muzikinis duetas “LAJOS”- Justė Sakalytė (vokalas, skudučiai) ir Ingrida Spalinskaitė – Kurienė (kanklės). Vieta - Zarasų raj. Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia. Spalio 16 d 16 val. Jungtinis festivalio dalyvių koncertas “Skambėkime!”. Dalyvauja įvairių regionų, miestų ir miestelių skudutininkų, ragininkų, daudyčių ansambliai, Zarasų raj. meno kolektyvai Svečiai- Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis. Dalyviai: Skudutininkų, ragininkų ir daudytininkų ansambliai iš Alytaus, Utenos, Zarasų, Kalvarijos, Marijampolės, Biržų, Tauragės, Gargždų, Kupiškio, Pasvalio, Ignalinos ir kt., Zarasų raj. meno kolektyvai. Svečiai- Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis. | 8000 |
| Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai | Biudžetinė įstaiga | Tarptautinis moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis-konkursas "Vox Maris" | Pasiruošimas 2023 m. Tarptautiniam moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivaliui-konkursui „Vox Maris" 1. Kūrinio, skirto tarptautiniam festivaliui „Vox Maris" užsakymas. Kūrinys skirtas moterų chorams ir kameriniam orkestrui. Kompozitorius - Vytautas Miškinis. LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius, berniukų choro "Ąžuoliukas" vyr. dirigentas ir meno vadovas. Tekstai – iš Saliamono „Giesmių giesmės", lotynų kalba, kuria dažniausia atliekami chorinės muzikos kūriniai jungtinių chorų tarptautiniuose renginiuose. Kūrinio pavadinimas – „Trys žvilgsniai į Saliamoną - Tres aspectus Salamonis". Kūrinys užsakytas parašyti iki 2022 m. birželio mėnesio. Kūrinio premjera numatoma 2023 m. balandžio 23 d. „Vox Maris" festivalio-konkurso baigiamojo koncerto metu Klaipėdos miesto kultūros centro Žvejų rūmai koncertų salėje. Atlikėjai – tarptautinio festivalio - konkurso „Vox Maris" dalyviai – moterų chorai ir vokaliniai ansambliai. 2.Seminaras. 2022 m. spalio 22 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete (Donelaičio g. 4 ) vyks seminaras Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių, dalyvausiančių tarptautiniame „Vox Maris 2023" festivalyje, ir kitų kolektyvų vadovams. Seminaro temos: Naujų lietuvių kompozitorių kūrinių moterų chorams apžvalga; festivaliui "Vox Maris" 2023 skirtų kūrinių pristatymas, ruošimas. Seminaro lektorės: Vilniaus universiteto docentė, Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentė Judita Kiaulakytė. Kūrybinėse dirbtuvėse bus ruošiami V. Miškinio „Trys žvilgsniai į Saliamoną - Tres aspectus Salamonis", G. Svilainio ir V. Mažintaitės kūriniai. Vadovės: Rasa Gelgotienė – Vilniaus universiteto chorų „Virgo", Gaudeamus", „Pro Musica" vadovė; Judita Kiaulakytė – Klaipėdos miesto kultūros centro „Žvejų rūmai" moterų choro „Dangė" vadovė; Vilija Mažintaitė – kompozitorė, Vilniaus moterų choro „Viva" vadovė. Seminaro metu bus pristatomi Lietuvos chorų sąjungos naujausi chorinės muzikos leidiniai, skirti moterų chorams. | 3000 |
