Kultūros tyrimai

Meno autonomija yra viena esminių demokratinės visuomenės vertybių, užtikrinanti kūrybinės raiškos laisvę ir kultūrinę įvairovę. Tarptautiniai teisės aktai, tokie kaip Europos žmogaus teisių konvencija, UNESCO principai dėl meninės raiškos laisvės, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina, įpareigoja saugoti menininkų autonomiją nuo ekonominio, politinio ar socialinio spaudimo.

Tyrimo tikslas: išnagrinėti dviejuose Vilniaus baroko architektūrą reprezentuojančiuose nacionalinės reikšmės objektuose (Misionierių ansamblyje ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekse) nuo 2005 m. vykdytos plėtros procesą ir poveikį kultūros paveldui.

Lietuvos kultūros taryba projektą „Dizaino sparnai“ įgyvendino nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 4 Jis finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo (kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė) pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Projektui įgyvendinti skirtas 893 691 Eur finansavimas. Šiame projekte Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT) įgyvendino 34 iniciatyvas. Siekdama išsiaiškinti projekto „Dizaino sparnai“ įtaką, naudodama kiekybinės ir kokybinės analizės priemones Lietuvos kultūros taryba atliko projekto poveikio vertinimo tyrimą.

Lietuvos kultūros taryba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 3 str. 3 p. įtvirtintą Tarybos veiklos tikslą analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai, Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos 2022–2024 metų tyrimų planą, patvirtintą LR kultūros ministro 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-1236 „Dėl Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos 2022–2024 metų tyrimų plano patvirtinimo“ ir siekdama gerinti įrodymais grįstą projektų finansavimą kultūros sektoriuje, užsakė „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis“ tyrimą.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos kultūros tarybos (LKT) tikslų – investuoti dalį valstybės lėšų į kultūros ir meno iniciatyvas, kurias kultūros ir meno ekspertų bendruomenė priskiria prie suteikiančių vertę ir skatinančių kultūros ir meno puoselėjimą Lietuvoje. Kartu siekiama užtikrinti racionalų ir pagrįstą šių lėšų panaudojimą. Iniciatyvas įgyvendinančios organizacijos už joms skirtas lėšas kiekvienais metais turi atsiskaityti, jų finansines ataskaitas analizuoja Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyrius. Išvados apie finansavimo panaudojimą teikiamos Lietuvos kultūros tarybos nariams ir visuomenei. Tai padeda suprasti, kaip projektų vykdytojai panaudoja valstybės lėšas, ir priimti informuotus sprendimus ateityje.

Kultūros ministerijos užsakymu 2022-2023 m. atliktas tyrimas „Muziejai žmogaus gerovei“ buvo inicijuotas siekiant įvertinti, kaip Lietuvos muziejai ir jų vykdoma veikla prisideda prie visuomenės psichosocialinės ir dvasinės gerovės kūrimo, į ją žvelgiant per kultūros prieinamumo visiems prizmę bei parengti rekomendacijas Lietuvos muziejų prieinamumo žmonėms su negalia didinimui.