PagrindinisNaujienos

Naujienos

Viešosios konsultacijos dėl projektų teikimo gairių: dažniausiai užduoti klausimai

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Lietuvos kultūros taryba (LKT), teikdama rekomendacijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl 2019 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (Gairių), liepos mėnesį organizavo viešąsias konsultacijas, kuriose kultūros ir meno bendruomenė buvo kviečiama teikti savo pastabas bei pasiūlymus dėl pagrindinio dokumento, reglamentuojančio projektinio kultūros finansavimo Lietuvoje.

LKT, išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktas pastabas bei dažniausiai konsultacijų metu užduotus klausimus, išskyrė šias grupes (į dalį pastabų atsižvelgta patikslinant Gairėse naudojamas formuluotes, papildant finansavimo sąlygas ir pan. Taip pat po konsultacijų buvo rengiami atskiri susitikimai su ekspertais dėl „Kultūros paveldo“ programos bei „Etninės kultūros“ srities finansavimo klausimų):

Dėl Tolygios kultūrinės raidos modelio

Tolygios kultūrinės raidos modelis, kurį LKT įgyvendins nuo 2019 m. finansavimo ciklo, Gairėse įvedamas kaip dar viena kultūros programa (21 Gairių priedas „Tolygi kultūrinė raida“, su atskirais vertinimo kriterijais, finansavimo sąlygomis ir t.t.).

Plačiau Tolygios kultūrinės raidos modelis, paraiškų teikimo ir vertinimo, Regioninių tarybų sudarymo bei darbo organizavimo tvarkos aprašytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. ĮV-488 „Dėl Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Taip pat LKT jau skelbė atnaujintą informaciją dėl šio modelio įgyvendinimo eigos.

Įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, tam tikroms veikloms anksčiau taikyti finansavimo instrumentai buvo perkelti į „Tolygios kultūrinės raidos“ programą. Vienas tokių instrumentų – iki šiol veikusi „Mėgėjų meno“ programa. Kaip žinia, į „Tolygios kultūrinės raidos“ programą paraiškų negalės teikti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse registruoti juridiniai asmenys, tad, suprantant ir šiuose miestuose aktyvią bendruomenių ir meno mėgėjų veiklą, buvo pristatyta nauja „Kūrybinių bendruomenių iniciatyvų“ programa (20 Gairių priedas). Šios programos finansuojamos veiklos, vertinimo prioritetai ir kriterijai buvo inicijuoti po ekspertų rekomendacijų apjungiant „Tarpsiritinių projektų“ srities ir „Mėgėjų meno“ programos finansavimo sąlygas.

Dėl strateginio finansavimo programų

Kaip žinia, LKT šiuo metu įgyvendina kelių strateginio finansavimo – kultūros organizacijų ir tarptautinių renginių – programų atrankos konkursus. Atrankos rezultatus Lietuvos kultūros taryba planuoja skelbti šio mėnesio pabaigoje - dar iki bendrųjų 2019 m. finansavimo konkursų pradžios.

Šios dvi programos, visų pirma, yra skirtos ugdyti ir stiprinti nepriklausomai kultūros sektoriuje veikiančias organizacijas bei užtikrinti tvarų organizacijų ir renginių finansavimą. Šie tikslai bendrame LKT administruojamo finansavimo modelio kontekste išsiskiria ir nesikerta su „Meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimo“ ar „Lietuvoje rengiamų tarptautinių muzikos atlikimo meno konkursų“ programomis – šiose programose (7 ir 15 Gairių priedai) tiek organizacijų, tiek konkursų sąrašai yra baigtiniai, tad šių programų tikslai (o taip pat ir pasirenkamos priemonės šių tikslų įgyvendinimui) yra kitokie. Dėl šių priežasčių sąlygos šioms keturioms programoms nėra ir negali būti identiškos.

Dagiau informacijos apie atrankos konkursų eigą rasite LKT naujienoje šia tema.

Dėl vertinimo prioritetų, kriterijų ir pereinamojo balo

Atsižvelgus į ekspertų, o taip pat į jau antros kadencijos Tarybos narių rekomendacijas, buvo priimtas sprendimas kultūros ir meno sričių konkursuose nebetaikyti projektų vertinimo prioritetų, jų svorį perskirstant projektų vertinimo kriterijams (didžiausią dėmesį skiriant projekto meninės, kultūrinės veiklos kokybei ir planuojamų projektų veiklų rezultatams ir svarbai kultūros ar meno srities raidai).

Kultūros programos projektų vertinimo prioritetai išlieka ten, kurie jie aktualūs pagal konkrečios programos tikslus, finansuojamas veiklas ir kitus aspektus.

Su tuo susijęs ir dar vienas pakeitimas – projektų „pereinamosios kartelės“ pakėlimas iki 60 balų. Tokio sprendimo motyvai – ir šiuo metu dažniausiai projektai būna finansuojami surinkę daugiau nei 65 balus (ypač kultūros ir meno sričių konkursuose), tačiau pereinamojo balo nežymus pakėlimas turėtų įtakoti ir vienam projektui skiriamos lėšų dalies pokytį. Tačiau suprantant kai kurių kultūros programų specifiką, buvo pasirinktas „kompromisinė“ 60 balų perinamoji riba.

Dėl programoms skiriamų sumų (veiklos finansavimo intensyvumo)

Kadangi vis dar vykdoma strateginių finansavimo programų atranka, visų programų finansavimo intensyvumą bus galima nustatyti tik žinant konkrečias kultūros organizacijas bei tarptautinius renginius, gausiančius finansavimą per šias tikslines programas. Taip daroma norint suvaldyti pasikeisiančius konkurencinius srautus, o taip pat galimą finansavimo poreikį konkrečioje programoje (kaip žinia, strateginės kultūros organizacijos per kitus finansavimo konkursus paraiškų teikti negalės).

Kelios bendo pobūdžio pastabos

LKT vis plačiau pradeda išskirti skirtingus finansavimo instrumentus, o kartu ir skirtingą jų įgyvendinimo logiką – kultūros ir meno sritys bei stipendijos priklauso vadinamųjų laisvųjų konkursų tipui, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas tam tikros iniciatyvos meninei bei kultūrinei kokybei, apie strateginių finansavimo programų tikslus pasakyta kiek aukščiau. Taip pat reikia pastebėti, kad LKT taikomas kultūros projektų finansavimo modelis siekia aprėpti kuo didesnę kultūrinių iniciatyvų įvairovę – šios įvairovės įgyvendinimui reikalingos atskiros finansavimo programos. Kadangi kiekviena iš programų turi įgyvendinti jai keliamus tikslus, dažnai šių tikslų įgyvendinimui pasitelkiamos tam tikrų išimčių kūrimo (projekto finansavimo intensyvumo, mažiausios prašomos sumos, galimų pareiškėjų ar kai kurių patiriamų išlaidų apribojimo ir t.t.) praktikos. Norime užtikrinti, jog šios išimtys taikomos, visų pirma, tam, kad užtikrintų efektyvų kultūros projektų finansavimo modelio veikimą, o ne sudarytų papildomų keblumų projektų vykdytojams. Kylant klausimams dėl taisyklių taikymo, konsultacijai visuomet pasiruošę LKT administracijos darbuotojai.

Taip pat kai kurios intervencijos vykdomos stebint projektuose vyraujančią patiriamų išlaidų dinamiką – būtent dėl, LKT nuomone, per didelės lėšų dalies (2017 m. – 350 tūkst. Eur), tenkančios maitinimo išlaidoms padengti, nuspręsta dalinai (ir tam tikrais atvejais) riboti šio išlaidų tipo dydį.

Kaip ir kasmet, vykstant pirmajam metų paraiškų teikimo etapui, LKT administracija vykdys Gairių pristatymus, tad kitus - labiau specifinius ar konkretesnius - klausimus, liečiančius bendrąsias kultūros projektų finansavimo sąlygas, bus galima užduoti būtent tame formate. Šie pristatymai planuojami rugsėjo mėnesio viduryje.



« Atgal
Struktūra ir kontaktaiTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos