- Pagrindinis
- Apie mus
- Misija, vizija, prioritetai
LIETUVOS KULTŪROS TARYBA – AKTYVI KULTŪROS SEKTORIAUS DALYVĖ
Lietuvos kultūros taryba siekia stiprinti savo vaidmenį kaip brandžios, savarankiškos ir strategiškai veikiančios institucijos. Taryba yra aktyvi kultūros sektoriaus dalyvė, kuri ne vien teikia finansavimą, bet ir prisideda prie kultūros politikos krypties formavimo.
KULTŪROS KOMPETENCIJŲ CENTRAS
Aiškūs duomenys, ekspertinis vertinimas ir nuosekli metodinė praktika suteikia pagrindą kultūros politikos formuotojams pasitikėti Lietuvos kultūros tarybos sprendimais, o kūrėjams ir visuomenei – matyti ją kaip nepriklausomą ir patikimą ekspertinę organizaciją. Tokia institucija gali pagrįstai ginti meninę laisvę ir kritinį mąstymą, nes turi abiejų pusių pasitikėjimą.
VIZIJA
Lietuva, kurioje laisva ir demokratiška kultūra yra valstybės sėkmės ir visuomenės atsparumo pagrindas.
MISIJA
Būti Lietuvos kultūros kompetencijų centru, kuris gina žmogaus kūrybinę laisvę, augina kultūros atstovus ir ugdo visuomenės kritinį mąstymą.
Prioritetai
Parodos MO muziejuje lankytoja. Ryčio Šeškaičio nuotr.ŽMOGAUS PAŽINIMAS IR KULTŪRINĖ ĮTRAUKTIS
Tarybos tikslas – ne tik pasiekti žmogų, bet ir suprasti jo santykį su kultūra. Pasitelkdami auditorijų tyrimus ir duomenimis grįstus sprendimus, transformuojame kultūros prieinamumą: nuo tradicinių formų iki inovatyvaus dalyvavimo, užtikrinant, kad kultūra taptų vertybiniu kiekvieno Lietuvos gyventojo pagrindu.
Opera „Geros dienos!“ Menų spaustuvėje. Ilmės Vyšniauskaitės nuotr.KŪRĖJŲ ĮGALINIMAS
Taryba įgalina kūrėjus plėtodama tvarius finansavimo modelius, skatindama partneryste grįstą dialogą, aktyvų tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Kūrybinė laisvė puoselėjama ne tik kaip individuali kūrėjo teisė, bet ir kaip demokratinės visuomenės pamatas bei jos atsparumo sąlyga.
NOA9 „Jūratė“. Ilmės Vyšniauskaitės nuotr.KULTŪROS APYTAKOS UŽTIKRINIMAS
Lietuvos kultūros taryba – institucija, kuri jungia kūrėjus, organizacijas, tyrėjus, valdžios institucijas ir užsienio partnerius. Ši apytaka – tai žinių, idėjų ir resursų mainai, kurie stiprina visos sistemos gyvybingumą.
Šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklis „Šarūnas“. Donato Ališausko nuotr.AUTONOMIJOS STIPRINIMAS
Lietuvos kultūros taryba siekia išlaikyti nepriklausomumą nuo politinių ciklų ir įsitvirtinti kompetencijų centro, kuris veikia remdamasis tyrimais, analize ir ekspertų žiniomis, pozicijoje.
Mūsų auditorijos
„Cirkuliacija‘24“. Donato Ališausko nuotr.ŽMOGUS
Individualus asmuo yra kultūros politikos ašis ir svarbiausia jos auditorija. Per asmenines patirtis, prasmingą ir aktyvų santykį su kultūra kuriama pilietinė branda, visuomenės gerovė, saugumas ir tvari valstybės ateitis. Lietuvos kultūros taryba siekia užtikrinti, kad kultūrinis turinys būtų ne tik pasiekiamas ir suprantamas, bet ir turėtų išliekamąją vertę kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo socialinės padėties, tautybės, lyties, amžiaus ar gyvenamosios vietos.
Vilniaus knygų mugė. Justino Auškelio nuotr.VISUOMENĖ IR ŽMOGUS
Kultūrinė lygybė ir regioninės atskirties mažinimas yra viena iš svarbiausių temų dabarties Lietuvos kultūros politikoje. Kūrybinės rezidencijos ir tarpdisciplininiai projektai yra veiksmingi būdai įtraukti ir įgalinti vietos bendruomenes. Regioninės kultūros tarybos išlieka viena pagrindinių priemonių, leidžiančių patiems regionams spręsti, kokie projektai jiems svarbiausi. Tolygios kultūrinės raidos modelis per bendradarbiavimą jungia kūrėjus, kultūros ekspertus, savivaldybių atstovus ir vietos bendruomenes.
Paroda „Mums 17“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Andrej Vasilenko nuotr.KULTŪROS LAUKO ATSTOVAI
Kūrėjai, menininkai, organizacijos ir institucijos – Lietuvos kultūros taryba veiklos šerdis. Mūsų tikslas – stiprinti kūrėjų įgalinimą. Lietuvos kultūros taryba turi būti moderatorius, aktyviai bendradarbiaujantis su auditorijomis, o ne tik joms kalbantis.
Panevėžio lėlių vežimo teatras. Edukacijų festivalis „Labas! Aš lėlė!“.Rimvydo Ancevičiaus nuotr.POVEIKIS VALSTYBEI
Kultūra nėra tik paslauga, tai pamatas asmenybės augimui, kūrybinei saviraiškai ir kritiniam mąstymui. Per kultūrą žmogus ir visuomenė įsitraukia į demokratinės Lietuvos valstybės bei pasaulio procesus. Nors centre yra žmogus, Taryba siekia paveikti visą Lietuvos ekosistemą, kurioje kultūra veikia kaip katalizatorius švietimui, ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.
„Cirkuliacija‘24“. Donato Ališausko nuotr.SPRENDIMŲ PRIĖMĖJAI
Kadangi politinė auditorija (Ministerijos, Seimas ir kt.) lemia Lietuvos kultūros tarybos finansus, būtinas nuoseklus lobizmas dėl finansinio stabilumo. Taryba turi tapti ekspertine institucija, aktyviai prisidedanti prie kultūros politikos formavimo ir stebinti kultūros srities finansavimo tendencijas.
MO muziejaus edukacija parodoje „Iš vidaus“. Manto Puidos nuotr.PARTNERIAI IR TARPININKAI
Partnerystė su Lietuvos kino centru, Lietuvos kultūros institutu ir kitomis institucijomis būtina žinių mainams, tyrimams ir finansavimo įvairovei. Reikalingas sisteminis bendradarbiavimas siekiant išvengti veiklos dubliavimo ir atsakomybės persidengimo.
Artūras Raila, „Artwork by Master's degree students“, 2023. „ArtVilnius“. Mikos Savičiūtės nuotr.STRATEGINIS TĘSTINUMAS
Viena iš „tyliųjų“ auditorijų yra ateities visuomenė. Tarybos prioritetas – užtikrinti, kad dabar saugoma ir kuriama kultūra bei paveldo aktualizavimas pasiektų tuos, kurie dar tik taps kultūros kūrėjais ir vartotojais. Lietuvos kultūros taryba įsipareigoja kurti ilgalaikį poveikį tam, kas sudarys Lietuvos visuomenės kultūrinės tapatybės pamatą ateityje.
Informacija atnaujinta:
