Lietuvos kultūros taryba antruoju etapu meno sričių projektams skyrė daugiau nei 2 mln. eurų

Lietuvos kultūros taryba skelbia 2025 m. antrojo finansavimo etapo literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Finansavimas skirtas 192 projektams, o bendra paskirstyta suma siekia daugiau nei 2,15 mln. eurų.  

„Galime pasidžiaugti, kad finansavimo intensyvumas siekė vidutiniškai nuo 74 proc. muzikos srityje iki beveik 90 proc. literatūros srityje. Ekspertų ir tarybos narių siekiamybė yra kuo labiau atliepti organizacijų finansavimo poreikį. Šiame etape turėjome didelę dalį atskirų projektų, kurių finansavimui taryba skyrė 100 ar beveik 100 proc. prašomos sumos. Tai labai svarbu siekiant įgyvendinti projektus pilna apimtimi, t. y. taip, kaip jie buvo suplanuoti“, – kalbėjo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.  

Finansavimo intensyvumas reiškia lėšų procentinę dalį, kurią Lietuvos kultūros taryba skiria projektui įgyvendinti lyginant su projekto paraiškoje nurodyta prašoma lėšų suma. 

Šiemet antrajame etape gauta 680 paraiškų, finansavimo poreikis (prašomų lėšų suma) buvo – 10,5 mln. eurų. Finansuota maždaug kas trečia paraiška. 

Daugiausiai finansuota – 56 – literatūros srities projektų, kuriems skirta beveik 340 tūkst. eurų. Muzikos projektams, finansuojant 46 paraiškas, skirta apie 540 tūkst. eurų. Vizualiuosiuose menuose finansuojamų paraiškų sąraše yra 37 iniciatyvos (beveik 470 tūkst. eurų). Scenos menų projektams finansuojant 35 paraiškas teko apie 571 tūkst. eurų, o taikomuosiuose menuose – 18, skirta apie 237 tūkst. eurų.  

 

Autorius:

Didžiausias finansavimo poreikis buvo muzikos srityje – 2,74 mln. Eur ir scenos menų – 2,72 mln. Eur.  

 

Autorius:

Palyginti 2022 metus, kai sritys buvo konsoliduotos, ir šiuos metus, bendrai pateikiamų paraiškų kiekis yra sumažėjęs apie 1,3 karto, o prašomos sumos sumažėjimas 1,2 karto. Didžiausias pateiktų paraiškų ir prašomo finansavimo mažėjimas cirko srityje – apie 2 kartus. Tik architektūros ir dizaino srityje poreikis yra šiek tiek padidėjęs. Tuo pat metu dailės srityje apie 40 proc. sumažėjo paraiškas teikiančių organizacijų. 

Finansuojamos paraiškos pagal įstaigos registracijos vietą ir projekto įgyvendinimo vietą 

„Natūralu, Vilniuje registruotos organizacijos – net 234 – pateikė daugiausiai paraiškų, t. y., 67 proc. nuo bendro paraiškų skaičiaus. Tačiau šiais metais itin mažu aktyvumu išsiskyrė Klaipėdoje registruotos organizacijos. Jų, teikusių paraiškas, buvo tik 12, o jų pateiktos paraiškos sudaro vos 2 proc. nuo visų pateiktų paraiškų sričių konkursuose. Palyginimui, Kaune registruotų organizacijų pateiktų paraiškų dalis yra 12 proc. nuo bendro sričių konkursuose pateiktų paraiškų skaičiaus“, – skaičius pateikė Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Radvilė Maskuliūnaitė.   

Nors daugiausiai finansuojama Vilniaus mieste registruotų kultūros organizacijų projektų, numatoma plati finansuotų kūrybinių iniciatyvų sklaida visoje Lietuvoje ir užsienyje. 4 iš 5 finansuotų scenos meno projektų, 2 iš 3 taikomųjų menų projektų bus įgyvendinti už Vilniaus ribų. Vizualiuosiuose menuose kas antras finansuotas projektas rezultatus pristatys ne Vilniuje.  

Literatūros srities projektuose dažniau nurodoma, kad kaip įgyvendinimo vieta numatoma tik Vilniaus m. sav. – tokių literatūros srities projektų buvo 63 proc. Tai lemia faktas, kad dauguma leidyklų yra sostinėje. Tačiau literatūros srities projektų vykdytojai įsipareigoja išplatinti leidinius 66 šalies bibliotekoms, tad galutinis finansuotų projektų rezultatas pasieks ir regionus.  

 Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, menininkė, tyrėja ir ekonomikos mokslų daktarė Kristina Mažeikaitė, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.