Reaguodama į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) veiksmus ir užsitęsusį tarpinstitucinį finansavimo taisykles reguliuojančių dokumentų derinimą Lietuvos kultūros taryba (LKT) įspėja kultūros ir meno projektų vykdytojus dėl galimo kitų metų finansavimo konkurso atidėjimo. Birželį surengtame LKT forume buvo paskelbta, kad pirmasis 2017 m. finansavimo konkursas prasidės rugsėjo viduryje. Tačiau LRKM į Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių projektą vienašališkai įtraukė reikšmingus, nei su šiam projektui rengti suburta darbo grupe, nei su LKT narių susirinkimu nederintus pakeitimus. Todėl LKT yra priversta konstatuoti, kad rudens pradžioje planuoti finansavimo konkursai stipriai vėluos.
Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės nuo pat LKT įkūrimo tobulinamos kasmet. Šiemet šio kultūros ir meno projektų finansavimo taisykles ir sąlygas reglamentuojančio dokumento rengimui kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu buvo suburta darbo grupė, kuri intensyviai dirbo kovo-birželio mėnesiais. Šioje darbo grupėje iki liepos 1 d. dirbo kultūros ministro patarėja ir darbo grupės vadovė Dalia Vencevičienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė, LRKM Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja Daiva Parulskienė, LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė, LKT narė Gintautė Žemaitytė ir darbo grupės sekretorė, LRKM Profesionalaus meno skyriaus patarėja Janina Krušinskaitė. Tačiau su darbo grupe nebuvo ir, pasibaigus įgaliojimams, nebebus derinama patvirtinimui rengiama dokumento redakcija, o darbo grupės narių kreipimasis dėl papildomų pataisų aptarimo – formaliai atmestas.
„Likus vos kiek daugiau nei mėnesiui iki planuoto pirmojo finansavimo konkurso paskelbimo ketinama vienašališkai atlikti pagrindinio finansavimo dokumento, nustatančio 2017 m. rėmimo sritis ir jų prioritetus, rėmimo ir vertinimo kriterijus, paraiškos formą, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką, pakeitimus. Tai, kad šis dokumentas dar nėra patvirtintas ir vis dar atliekami nauji pakeitimai, verčia LKT konstatuoti, kad laiku kitų metų finansavimo konkurso paskelbti nepavyks. Laiko pasirengti naujovių įgyvendinimui prireiks ne tik LKT administracijai, bet ir projektų vykdytojams. Gali tekti stabdyti ir elektroninės paraiškų sistemos diegimo darbus“, – nerimauja LKT pirmininkė D. Urbanavičienė. LKT narys Vaidas Jauniškis atkreipia dėmesį užsienio šalių praktiką: „Kitų šalių kultūros ir menų tarybų praktika rodo, kad bent kiek svarbesni finansavimo taisyklių pokyčiai kultūros ir meno projektų vykdytojams turi būti pranešami bent jau prieš pusę metų. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Kanados menų taryba pranešė apie naują finansavimo modelį, kurį pradės taikyti nuo 2017 m. balandžio, taip projektų teikėjams palikdama pakankamai laiko pasirengti ir pritaikyti savo projektus bei jų veiklas naujoms taisyklėms“.
LKT apie kultūros ministro suburtos darbo grupės iki liepos 1 d. rengto dokumento projekte numatytas naujoves Lietuvos kultūros bendruomenę informavo dar birželį, kasmetiniame LKT forume. Siekdama sukurti stabilumu ir pasitikėjimu grįstą kultūros projektų finansavimo modelį, LKT siekia laikytis užsibrėžto, iš anksto skelbiamo finansavimo konkursų kalendoriaus. Todėl ir šių metų forume greta naujų programų ir kai kurių finansavimo sąlygų naujovių, kultūros įstaigų atstovams buvo pristatyta, kad artimiausias finansavimo konkursas bus skelbiamas šių metų rugsėjo 12 dieną. Kada visuomenei bus galima pristatyti naujojo dokumento sąlygojamus pokyčius, LKT nuomone, šiuo metu prognozuoti sunku. Nors nepasitenkinimą ir susirūpinimą dėl vienašališkų ir skubotų LRKM veiksmų LKT nariai yra ne kartą išsakę ir susitikimuose su kultūros ministru Š. Biručiu, ir viešai, tačiau į tai nereaguojama. „Situacija Gairių klausimu kartojasi kasmet ir vis rimtėja“ – konstatuoja LKT narys Saulius Valius.
Kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo, Mokslo tarybos pavyzdžiu įsteigiant Lietuvos kultūros tarybą, atskyrimas Lietuvos Respublikos Seimo dar 2010 m. patvirtintose Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse įtvirtintas kaip būtina reformuoto ir demokratizuoto kultūros valdymo, plėtojant kultūros savireguliaciją, sąlyga. LKT narių teigimu, kasmet ją įgyvendinti, deja, tampa vis sunkiau.
