Naujienos

Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą Lietuvoje rengiamiems tęstiniams tarptautiniams meno renginiams, skaidai užsienyje, kultūros paveldo projektams, skaitymo skatinimo iniciatyvoms, inovatyvių paslaugų kūrimui atminties institucijose ir humanitarinės literatūros leidybai. 157 finansuotiems kultūros ir meno projektams paskirstyta kiek daugiau nei 2 mln. 455 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.

Sklaidos užsienyje programai skirtomis lėšomis nuo šiol finansuojami visi profesionalios kultūros ir meno pristatymo užsienio šalyse projektai, todėl padidinta šiai programai skirta finansavimo suma, o finansuotų projektų skaičius lyginant su praėjusiais metais išaugo tris kartus. Finansavimas paskirtas 37 teatro, dailės, muzikos, literatūros, šokio, fotografijos, etninės kultūros, tarpdisciplininio meno projektai. Lietuvos kultūra ir menas kitąmet bus pristatyti 23 šalyse: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Finansavimas paskirtas 15 Lietuvoje rengiamų tęstinų tarptautinių meno renginių –14 įvairių žanrų tarptautinių festivalių ir meno trienalei. Šiai finansavimo programai paraiškas galinčių teikti tarptautinių renginių sąrašą trejiems metams tvirtina kultūros ministras. Tarp dalinai finansuotų, vienų svarbiausių Lietuvoje tarptautinių festivalių – penki muzikos, po du kino ir šiuolaikinio šokio, po vieną fotografijos, poezijos, teatro ir folkloro festivalį.

Humanitarinės literatūros leidybos programai skirtomis lėšomis finansuotas 18 naujų knygų išleidimas. Kitąmet knygynų ir bibliotekų lentynas turėtų papildyti 7 lietuvių autorių ir 11 vertinės humanitarinės literatūros knygos. Tikimasi, kad šie leidiniai galės pasiūlyti naujas ar atnaujintas tyrinėjimų kryptis, sustiprins svarbių klasikinių veikalų teorinę bazę būsimiems tyrimams, paskatins naujų kultūrinių temų paieškas ir sklandaus stiliaus bandymus bei lietuviškos terminijos plėtrą.

Finansavimas paskirtas 22 kultūros paveldo puoselėjimo projektams. Kitąmet numatyti kultūros paveldo išsaugojimui skirti festivaliai, renginių ciklai, informacinių sistemų tobulinimo projektai, knygų leidyba, įvairūs mokymai ir kursai, kultūros kelių plėtra ir filmų kūrimas. Projektai bus įgyvendinami Jurbarke, Kaune, Kernavėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kretingoje, Neringoje, Pakruojyje, Radviliškyje ir Vilniuje.

Finansuotos skaitymo skatinimo iniciatyvos – tai daugiausia skaitymai ir susitikimai su rašytojais, taip pat vaidinimai, protų mūšiai, žadinantys domėjimąsi literatūra ir kultūra. 26 finansuoti projektai pasklis po visą Lietuvą ir bus įgyvendinami Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje, taip pat Ignalinos, Jurbarko, Kelmės, Kupiškio, Mažeikių, Skuodo, Šilutės, Širvintų, ir Ukmergės rajonuose.

Siekiant skatinti inovacijų diegimą archyvuose, bibliotekose ir muziejuose bei šių atminties institucijų modernėjimą finansuojama programa „Atminties institucijos: inovatyvių paslaugų kūrimas“. Šiame finansavimo konkurse finansuoti net 39 projektai, kurie bus įgyvendinti taikant įvairius šiuolaikinius metodus, tokius kaip 3D rekonstrukcijos, hologramų kūrimas, virtualios parodos, mobilios aplikacijos. Taip pat bus kuriamos paslaugos specialių poreikių turintiems vartotojams. Tikimasi, kad įgyvendinus finansuotus projektus bibliotekų, muziejų ir archyvų lankytojai turės galimybes su kultūros vertybėmis susipažinti interaktyviai ar krašto istoriją pažinti nuotoliniu būdu.

Finansuotų projektų vykdytojams primename, kad dalinio finansavimo sutartis turi būti pasirašyta per 90 darbo dienų nuo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybos sprendimas skirti mažesnį dalinį finansavimą nei prašoma, neturėtų paveikti paraiškoje numatytos projekto apimties, sumažinti įgyvendinamų veiklų ar dalyvių skaičiaus. Įgyvendinamo projekto apimties ar turinio pokyčius būtina iš anksto suderinti su Lietuvos kultūros taryba. Be to, visoje projekto reklaminėje ir informacinėje medžiagoje būtina nurodyti, kad projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, naudojant tik Lietuvos kultūros tarybos logotipą.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, rašytojas Rimantas Kmita, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldo tyrinėtoja Ingrida Veliutė.