Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą menininkų rezidencijoms Lietuvoje, Atminties institucijų veikloms, mėgėjų menui, tęstiniams mėgėjų meno renginiams, Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektams, Kultūros ir kūrybinių industrijų programai, dalyvavimui Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ paprogramėje „Media“ ir vienai iš naujų programos „Ugdymas kultūra veiklų“ – Vaikų ir jaunimo kultūrai ir leidybai. 201 finansuotam kultūros ir meno projektui paskirstyta kiek daugiau nei 1 mln. 535 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.
2018 m. menininkų rezidencijos bus įgyvendinamos Kintuose, Klaipėdoje, Raseiniuose ir Vilniuje. Iš viso šiai programai skirtomis lėšomis finansuoti 7 rezidencijų projektai tarp kurių daugiau – muzikos rezidencijų (4 projektai). Taip pat finansuotos tarpdisciplininio meno, bibliotekų ir tarpsritinė rezidencija. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, finansavimas paskirtas aukšto lygio rezidencijų programos, kuriose numatomos plačios veiklos. Planuojamos projektų veiklos remiasi ne vienerių metų patirtimi, pasižymi meninės ir kultūrinės veiklos kokybe bei profesionalumu, nuolatiniu bendradarbiavimas su panašiomis užsienio šalių institucijomis.
Šiais metai reformuotai, išsiplėtusiai ir pavadinimą pakeitusiai programai „Ugdymas kultūra“ skirtomis lėšomis nuo šiol finansuojama „Vaikų ir jaunimo kultūra ir leidyba“. Finansavimas paskirtas 52 šios veiklos projektams, jiems paskirstyta 250 tūkst. eurų. Finansavimas paskirtas leidybos projektams (27) ir edukaciniams renginiams (25). Edukaciniai projektai apima platų spektrą: tai ne tik liteartūros, bet ir šokio, dailės, kino, muzikos ir teatro edukacijos projektai. Tikimasi, kad finansuoti projektai paįvairins šalies kultūrinį gyvenimą, sudomins įvairiais kultūros įvykiais jaunuosius dalyvius. Ekspertų teigimu, numatomų įgyvendinti projektų kokybė ir vizualinis patrauklumas turėtų padėti pratinti pačią jauniausią auditorija prie knygų, skatinti dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Finansuoti projektai įvairiais būdais ugdys jaunuosius kultūros dalyvius, taigi tiesiogiai veikia Lietuvos kultūrinio gyvenimo ateitį.
Atminties institucijoms (bibliotekoms, muziejams ir archyvams) skirtomis programos lėšomis finansuota 15 Bendruomenėms skirtų projektų, 14 Tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo projektų ir 29 Kultūros ir meno sklaidos projektai, jiems paskirstyta 420 tūkst. eurų. Įgyvendinant kultūros ir meno sklaidos projektus planuojama rengti parodas, koncertus, skaitymus ir kitus įvairių žanrų nacionalinius ir regioninius renginius, įvairioms visuomenės grupėms skirtus edukacinius projektus, publikuoti leidinius lietuvių ir užsienio kalbomis. Bendruomenėms skirti projektų rengėjai žada sukurti ir įgyvendinti interaktyvias edukacines programas regionuose įvairaus amžiaus vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Taip pat planuojama įgyvendinti regos negalią turintiems žmonėms skirtus projektus. Numatytos ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos parodos. Tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklai skirtomis lėšomis finansuotos tarptautinės ir nacionalinės konferencijos, forumai, seminarai, pristatys ir viešins atminties institucijų veiklas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, suteiks galimybę institucijų darbuotojams dalyvauti dalykinėse tiriamosiose išvykose, kurių tikslas nustatyti aktualius Lietuvos istorijai ir kultūrai dokumentus, įgyvendinti visuomenei aktualius edukacinius projektus. Finansuojant šiuos projektus tikimasi projektų tęstinumo ir ilgalaikio teigiamo poveikio ir naudos visuomenei.
Mėgėjų menui skirtos programos lėšomis daugiausia finansuoti festivaliai, šventės, sueituvės, sambūriai, varžytuvės, kūrybinės laboratorijos, taip pat spektaklis, meno terapijos ir edukaciniai užsiėmimai, iš viso 30 projektų. Mėgėjų meno veiklas planuojama įgyvendinti Rudaminoje, Švenčionėliuose, Pabradėje, Širvintose, Kaune, Birštone, Juodkrantėje, Kretingoje, Nidoje, Šiauliuose, Kupiškyje, Šilgalyje, Alytuje, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Šakiuose, Tautkaičių kaime ir Pagėgiuose. Finansavimas paskirtas ir 15 tęstinių mėgėjų meno renginių.
Šiais metais Mėgėjų meno programa praplėsta nauja veikla – Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektais. Mažosiomis 2018 m. Lietuvos kultūros sostinėmis bus: Viečiūnai (Druskininkų sav.), Šiluva (Raseinių r.), Salantai (Kretingos r.), Antanavas (Kazlų Rūdos sav.), Vaškai (Pasvalio r.), Kražiai (Kelmės r.), Laukuva (Šilalės r.), Tverai (Rietavo sav.), Užpaliai (Utenos r.), Aukštadvaris (Trakų r.).Finansavimas paskirtas 10 įvairių projektų, kurie kaip tikimasi, skatins didesnę bendruomenių ir jų narių sąveiką, kokybiškesnes kultūros ir laisvalaikio progas regionuose, garsins mažosiomis kultūros sostinėmis tituluotus miestelius, darys įtakos turizmo rautams. Tikimasi, kad finansuoti projektai prisidės prie sociokultūrinės aplinkos gerinimo ir sudarys sąlygas vietinių bendruomenių meninei saviraiškai. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektams paskirstyta 50 tūkst. eurų.
Kultūros ir kūrybinių industrijų programai skirtomis lėšomis finansuoti 23 kino (3), dizaino (2), muzikos (4), vizualiųjų menų (5), šokio (1) sričių ir kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus projektai (3) bei video žaidimų kūrimui ir šios srities vystymui skirtos veiklos (5). Tikimasi, kad skirtas finansavimas sustiprins Lietuvoje organizuojamus kultūros ir kūrybinių industrijų tinklaveikai ir edukacijai skirtus projektus ir renginius bei paskatins video žaidimų kūrėjus.
Šiame konkurse Lietuvos kultūros taryba pirmą kartą finansavimą skyrė dalyvavimui Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ paprogramėje „Media“. Paraiškas šiai papildomo finansavimo programai galėjo teikti tik tos organizacijos, kurios jau turi pasirašytą projekto įgyvendinimo sutartį su Europos Komisija arba gautą sprendimą iš Europos Komisijos dėl finansavimo veiklai skyrimo. Finansavimas Kultūros rėmimo fondo lėšomis skiriamas 2018 m. vykdomoms projekto veikloms, kurioms paskirstyta kiek daugiau nei 144 tūkst. eurų. Iš viso šiai finansuoti 6 projektai. Planuojama įgyvendinti tarptautinius mokymus, kurti kompiuterinius žaidimus, vystyti mobiliąją aplikaciją, įgyvendinti auditorijos plėtrai skirtus projektus.
Programų „Ugdymas kultūra“, „Kvalifikacijos kėlimas“ ir „Lietuvoje rengiami tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai“ rezultatai bus paskelbti šiek tiek vėliau.
Finansuotų projektų vykdytojams primename, kad dalinio finansavimo sutartis turi būti pasirašyta per 90 darbo dienų nuo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybos sprendimas skirti mažesnį dalinį finansavimą nei prašoma, neturėtų paveikti paraiškoje numatytos projekto apimties, sumažinti įgyvendinamų veiklų ar dalyvių skaičiaus. Įgyvendinamo projekto apimties ar turinio pokyčius būtina iš anksto suderinti su Lietuvos kultūros taryba. Be to, visoje projekto reklaminėje ir informacinėje medžiagoje būtina nurodyti, kad projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, naudojant tik Lietuvos kultūros tarybos logotipą.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, rašytojas Rimantas Kmita, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldo tyrinėtoja Ingrida Veliutė.
