Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotrauka.Lietuvos kultūros taryba pradeda skelbti 2022 m. kultūros ir meno projektų finansavimo rezultatus. Finansavimas paskirtas 77 kultūros programų projektams. Paskirstyta beveik 771 tūkst. eurų.
2 Valstybinės reikšmės renginiams paskirta beveik 118 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto Jono Meko 100-sioms gimimo metinėms paminėti skirtiems renginiams ir Vilniaus įkūrimo 700 metų jubiliejui skirtam projektui. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, 13 miestų ir miestelių visoje Lietuvoje planuojami J. Meko atminimui skirti renginiai pasitarnaus platesnei J. Meko kūrybos sklaidai regionuose. Vilniaus įkūrimo jubiliejui skirtas projektas „Naktigonė 2023“, pasak ekspertų, prisidės prie viešo masinio kultūrinio gyvenimo kokybės gerinimo ir suteiks naujas galimybes.
Programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ lėšomis finansuoti 26 projektai, jiems iš viso paskirstyta daugiau nei 267 tūkst. eurų.
Remiantis ekspertų rekomendacijomis, 100 tūkst. eurų finansavimas paskirtas 10 šios programos veiklos „Kultūros startuoliai“ projektų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, finansuoti projektai turėtų paskatinti kūrybinių paslaugų sektoriaus verslumą ir vystymąsi bei vadybos praktikos stiprėjimą, taip pat Lietuvos kūrybinio potencialo monetizavimą, ypač vizualiųjų menų srityje.
Programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ veiklos „Tinklaveika“ projektams paskirstyta daugiau nei 167 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 16 iniciatyvų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, Lietuvos organizacijų dalyvavimas įvairiose tarptautinėse meno mugėse užtikrins šalies vizualiųjų menų sklaidą. Finansuoti projektai skatins jaunų muzikos kūrėjų įsitraukimą į muzikos rinką, užtikrins atstovimą Lietuvai svarbiausiose pasaulio muzikos mugėse. Tinklaveiką nacionaliniu mastu skatins Lietuvoje rengiami dizaino, šokio ir kitų sričių renginiai.
Humanitarinės literatūros projektams paskirstyti 139 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas reikšmingų Lietuvos kultūrai knygų publikavimui. Daugiausiai tai filosofijos klasikų veikalai, taip pat originalios lietuvių autorių monografijos. Iš viso finansavimas skirtas 28 projektams. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, klasikinių humanitarinės literatūros veikalų vertimai yra svarbiausias intelektualios kalbos ir kritinės refleksijos plėtros veiksnys, o Lietuvos autorių monografijos leis naujai pažvelgti į mūsų visuomenę ir istoriją.
Kultūros paveldo sugrąžinimui šiais metais paskirta 16,6 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 2 projektams. Finansavimas skirtas Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių paieškai užsienyje ir jų skaitmeninių kopijų parvežimui į Lietuvą. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, šalies visuomenė bus labiau informuota ir supažindinta su užsienyje sukauptomis lietuviško paveldo kultūros vertybėmis ir įvairiais migracijos aspektais.
10 Kvalifikacijos kėlimo iniciatyvų paskirstyta beveik 60 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai paskatins gilinimąsi į finansavimo paieškas ir galimybių įvairovę, supažindins su egzistuojančiais metodais, įkvėps regionuose veikiančias organizacijas naujiems sprendimams. Konkrečių meno sričių kvalifikacijos kėlimo projektai padės patenkinti aiškiai pamatuotus profesinius poreikius.
8 šių metų Mažosioms kultūros sostinėms paskirstyta 50 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai įtrauks ir suaktyvins vietines bendruomenes, paskatins jas bendradarbiauti, padidins vietinių gyventojų susidomėjimą ir pasididžiavimą savo vietovės istorija bei tradicijomis, pakvies aktyviau dalyvauti mėgėjų meno veiklose ir kultūros renginiuose.
XII Tarptautiniam Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursui (parengiamiesiems darbams 2022–2023 m. ir įgyvendinimui 2024 m.) paskirta 120 tūkst. eurų.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
