PagrindinisNaujienos

Naujienos

Lietuvos kultūros tarybos forume pristatyti pokyčiai ir ateities perspektyvos

2022 m. gegužės 13 d.
Lietuvos kultūros tarybos forume pristatyti pokyčiai ir ateities perspektyvosVytenio Budrio nuotrauka.

Po pandeminės pertraukos Lietuvos kultūros taryba šiemet pirmą kartą pakvietė į gyvai vykusi LKT forumą. Tradicija tapusio kasmetinio renginio, šį kartą vykusio gegužės 11 d. Vilniaus oro uosto konferencijų centre tema – „Kultūra saugo. Kultūra keičia“. Šis šūkis ne tik jungia LKT forume nagrinėtas temas, bet tampa pagrindiniu artimiausių trejų metų Lietuvos kultūros tarybos veiklos orientyru ir atspindi naujosios, praėjusiais metais prasidėjusios Tarybos narių susirinkimo kadencijos viziją. Renginį moderavo ir klausimus kultūros politikams, Lietuvos kultūros tarybos nariams ir kultūros ir meno kūrėjams uždavė kultūros istorikas Aurimas Švedas.

Lietuvos kultūros tarybos vaidmuo

Diskusijose apie Lietuvos kultūros politikos įgyvendinimo ir finansavimo kasdienybę ir perspektyvas, pavadintoje atkartojant ir renginio temą „Kultūra saugo. Kultūra keičia“ pasisakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, kultūros ministras Simonas Kairys, Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė ir Lietuvos kultūros tarybos narys Rimvydas Laužikas.

Kultūros komiteto primininkas V. Juozapaitis džiaugėsi Lietuvos kultūros tarybos pasiryžimu nuo 2022 m. pradėti viešinti projektų ir stipendijų paraiškas vertinančių kultūros ir meno ekspertų darbo grupių personalines sudėtis, Regioninių kultūros tarybų įsteigimu ir veikla.

Kultūros ministras S. Kairys kalbėjo apie nuolatinio Lietuvos kultūros tarybos atsinaujinimo suponuojamus pokyčius ir jų keliamus iššūkius, bendradarbiavimo tarp Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos svarbą. „Tokio mechanizmo nėra nei viename kitame viešosios politikos sektoriuje. Savireguliacijos, pagarbaus atstumo pricipo, jų tiesiog niekur kitur nėra. Man yra tekę aktyviai dirbti savivaldoje, matyti kaip vieni ar kiti projektai yra atrenkami ir finansuojami, tad patikėkite, Lietuvos kultūros taryba su visais savo pliusais ir minusais yra labai puikus dalykas, kurį reikia saugoti, vertinti ir kiek įmanoma tai gryninti.“ – teigė S. Kairys.

Prezidento vyriausioji patarėja J. Karpavičienė kalbėjo apie kultūros misiją, apie kultūrą kaip valstybės ir visuomenės savitumo, orumo, savivertės, pažangos ir socialinės gerovės garantą. Tad pasak J. Karpavičienės, „svarbu indentifikuoti kultūrą kaip galią ir užtikrinti horizontalaus veikimo galimybes įvairiose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse“. Kalbėdama apie Lietuvos kultūros tarybą, jos veiklos retrospektyvą, prezidento patarėja akcentavo, kad prieš dešimt metų užsibrėžta ambicija reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėsti kultūros savireguliaciją, įgyvendinta ir šia linkme yra padaryta labai daug.

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė pristatė pastarųjų 9 metų Lietuvos kultūros tarybos veiklos, jos apimčių statistiką ir drauge su Lietuvos kultūros tarybos nariu R. Laužiku aptarė naujosios kadencijos narių susirinkimo viziją ir perspektyvas. „Nuo Lietuvos kultūros tarybos įsteigimo iš viso gauta 63 tūkstančiai paraiškų, finansuota beveik 24 tūkstančiai kūrybinių sumanymų, skiriant 173 milijonus eurų. Prie šių srautų vertinimo prisidėjo daugiau kaip 500 kultūros profesionalų. Neįtikėtinas intensyvumas ir tankis, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių srautų niekada neadministravo daugiau kaip 30 tarybos darbuotojų“, – teigė A. Pakarklytė.

Naujas meno sričių finansavimo modelis

Antrojoje šių metų LKT forumo dalyje Lietuvos kultūros tarybos nariai Vaidas Jauniškis, Jūratė Katinaitė, Deimantas Narkevičius ir Dainius Vaitiekūnas pristatė meno sričių finansavimo modelio pokyčius, šių pokyčių motyvus ir pagrindą. Diskusijoje taip pat dalyvavo ir siūlomus pokyčius palaikė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.

Nuo 2023 m. meno sričių struktūroje finansavimo pareiškėjai pamatys trumpesnį meno rūšių sąrašą, nes dalis jų bus konsoliduojamos į didesnes, kelias sritis apimančias grupes. Dailės, fotografijos ir tarpdisciplininio meno sritys nuo kitų metų bus konsoliduotos į vizualiųjų menų sritį, architektūra ir dizainas taps taikomųjų menų sritimi, o teatras, šokis ir cirkas – scenos menais. Literatūros ir muzikos finansavo sritys išliks nepakitusios, tačiau numatomi pokyčiai su šiomis sritimis susijusiose programose. 2023 m. finansavimo konkursas prasidės jau birželio 9 d., tad detaliai visi numatomi pokyčiai bus pristatyti ir aptarti birželio 3 d. nuotolinio seminaro metu.

Pristatydamas pokyčius finansavimo struktūroje Lietuvos kultūros tarybos narys, teatro kritikas ir kultūros apžvalgininkas V. Jauniškis pasakojo apie finansavimo konkursų metu pateiktose paraiškose vis dažniau stebimą ne tik žanrų, bet ir meno sričių susiliejimą. „Kartais pareiškėjai net nežino, kurią sritį idealiausiai atitiktų: ar tą, kurios renginyje yra 50 proc., ar tą, kurios yra 40 proc., ar reiktų rinktis dar kažkaip kitaip. Tai kelia problemų pasirenkant sritis. Taip pat mes matome kaip ekspertai migruoja iš vienos srities į kitą, nes ekspertai, kuriuos kviečiame, nėra vienos srities įkalinti specialistai, bet kelių giminingų sričių žinovai“, – teigė V. Jauniškis. Kaip pagrindinį sričių finansavimo struktūros pokyčio aspektą V. Jauniškis išskyrė didinamą konkurenciją, siekiant kokybės.

Lietuvos kultūros tarybos narys taip pat pristatė užsienio šalių praktikas ir paminėjo Kanados, kurios menų taryba iš viso atsisakė sritinio finansavimo pavyzdį. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos kultūros taryba finansavimą skiria ir 26 programoms, tad ieškantieji specifinių finansavimo priemonių tikrai gali rasti savo nišą. Be to, konsoliduojant sritis, pareiškėjams paraiškų teikimo procesas beveik nesikeis, reiks tik pažymėti ne 1, o 2 varneles: prie konsoliduotos srities ir prie smulkesnės.

„Prieš kokius ketverius metus nebūčiau patikėjusi, kad aš pati siūlysiu ne muziką skaidyti į smulkesnes šakas, bet kad kitos sritys turėtų stambėti ir eiti muzikos keliu. Vis dėlto kuo daugiau yra ekspertų su skirtinga patirtimi, tuo iš įvairesnių rakursų žiūrima į tą patį projektą, tuo sąžiningesnė ir konkurencija, mano akimis“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos narė, muzikologė J. Katinaitė.

„Meno projektus vykdantys ir vertinantys profesionalai, seniai save priskiria kaip keliose srityse gebančius veikti ir vertinti galinčius profesionalus. Vizualiųjų menų sujungimo iniciatyva yra noras, mano įvardintų pokyčių patirtis, panaudoti išplečiant žanrinės konkurencijos ribas, pritraukiant išplėstinių kompetencijų turinčius ekspertus platesnėse darbo grupėse, vertinant pateiktas paraiškas ir iniciatyvas. Tokiu būdu sujungiant į vieningą vizualių menų raiškas, kurios realioje meno scenoje puikiai koegzistuoja jau gerą dešimtmetį ar ir dar daugiau.“ – sričių finansavimo apjungimą motyvavo skulptorius ir kino kūrėjas, Lietuvos kultūros tarybos narys D. Narkevičius.

„Prie literatūros glausis Humanitarinės literatūros programa ir taip savotiškai sustiprins kritinės refleksijos kryptį po „Literatūros“ iškaba. [...] Literatūra tik atrodo vientisas tvarinys, statinys. Tačiau čia yra visko ir diskusijų taip pat nemažai vyksta. Tačiau nemanoma, kad čia reiktų kažką apriboti pagal žanrus ar pobūdį. Tegu būna platus laukas, kuriame šnekasi įvairūs pareiškėjai tarpusavyje. Mes siekiame dialogo. Tas dialogiškumas svarbus ir literatūroje, ir kitose srityse“, – teigė literatūrologas, Lietuvos kultūros tarybos narys D. Vaitiekūnas.

Sričių finansavimo pokyčiai dar iki LKT forumo buvo pristatyti Kultūros ir meno tarybai prie Kultūros ministerijos. Palaikymą sričių konsolidavimui LKT forumo metu išreiškė kultūros viceministrė D. Urbanavičienė, linkėdama kantrybės ir susikalbėjimo. „Kiekvienam pokyčiui ateina laikas. Pokytis buvo tai, kad atsirado Lietuvos kultūros taryba. Apie sričių apjungimą šnekėjome ne vienerius metus, ir nuoširdžiai pasakysiu, kai sulaukiau Astos skambučio ir ji pasakė, kad Taryba pasiryžusi sritis apjungti, aš tikrai labai apsidžiaugiau“, – teigė kultūros viceministrė, buvusi Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė.

Palaikymas Ukrainos kūrėjams

Lietuvos kultūros taryba nuo pat Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios ne tik reiškė palaikymą Ukrainai ir jos kultūros bendruomenei, bet ir ėmėsi konkrečių veiksmų finansuodama stipendijas Lietuvoje atsidūrusiems Ukrainos kūrėjams, skatindama šalies kultūros organizacijas finansavimo konkursams teikti Ukrainą palaikančias iniciatyvas. Tad natūralu, kad viena iš šių metų LKT forumo diskusijų buvo skirta aptarti bendradarbiavimo su Ukrainos kūrėjais scenarijams. Diskusijoje dalyvavo Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos kultūros tarybos narys Dainius Babilas, prieš du mėnesius į Lietuvą atvykusi meno kritikė Svitlana Liakhovets, fotomenininkas Valentyn Odnoviun, šokėjas, choreografas, urbanistinio šokio teatro „Low Air“ direktorius Laurynas Žakevičius.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius pasakojo apie Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą kultūros srityje sudėtingomis karo sąlygomis. „Pirmiausia, ką duodame, tai pagalbą čia atvykusiems, nuo karo bėgantiems žmonėms. Lietuvos kultūros tarybos stipendijų Ukrainos kūrėjams programa, bendradarbiavimo skatinimas antrajame finansavimo etape, stiprus dėmuo autorių ir gretutinių teisių programoje ir daugelis kitų Lietuvos kino centro ir kitų organizacijų iniciatyvų. To Ukraina mūsų neprašo, bet mums tai yra savaime suprantami dalykai“, teigė V. Gasparavičius. Įvardindamas Ukrainos atstovų išreikštus poreikius, kultūros viceministras visų pirma išskyrė pagalbos kovoje su propaganda ir dezinformacija ir Rusijos minkštosios galios apribojimo prašymą. Be to, nemažiau svarbi pagalba ir palaikymas integracijos į Europos Sąjungą procesuose.

Lietuvos kultūros tarybos narys D. Babilas pristatė ir aptarė Lietuvos kultūros tarybos jau taikomas finansavimo ir paramos priemones, reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Pasak D. Babilo iš maždaug 50 tūkst. Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių, apie 800 atstovauja būtent kultūros sričiai. D. Babilas akcentavo, Lietuvos kultūros tarybos siekį skatinti Ukrainos kūrėjų ir Lietuvoje veikiančių organizacijų bendradarbiavimą. „Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tai ne tik galimybė padėti ukrainiečiams, bet turime galvoti ir apie tai, ką ukrainiečiai atvykę čia, į Lietuvą, gali duoti kultūros organizacijoms. Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje mes neturėjome kitos tokios galimybės kurti tikrą kultūrinį dialogą, kokią turime dabar“, - teigė tautines mažumas Lietuvos kultūros taryboje atstovaujantis D. Babilas.

Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis fotomenininkas, vienas iš Ukrainos namų Lietuvoje įkūrėjų Valentyn Odnoviun kvietė į Lietuvoje atsidūrusius ir čia kuriančius Ukrainos kūrėjus žvelgti kaip į tiltus, jungiančius dvi šalis. Atvažiuojančiuosius fotomenininkas skatino mokytis lietuvių kalbos ir akcentavo komunikacijos ne tik tarp kūrėjų, bet ir tarp institucijų abiejose šalyje svarbą.

LKT forume dalyvavo ir prieš du mėnesius į Lietuvą atvykusi meno kritikė Svitlana Liakhovets, kuri jau spėjo prisidėti prie neseniai Lukiškių aikštėje Vilniuje atidarytos parodos „Ukraina. Karas Europoje“ surengimo. S. Liakhovets dėkojo už palaikymą Ukrainai, jos žmonėms. Ji teigė, kad visos priemonės labai reikalingos ir naudingos, tik į Lietuvą atvykusiesiems pirmiausia reikia laiko adaptacijai, kontaktų užmezgimui. S. Liakhovets akcentavo gyvų susitikimų tarp į Lietuvą atvykusių Ukrainos kūrėjų ir bendradarbiauti norinčių organizacijų poreikį ir svarbą. „Nors Ukrainos ir Lietuvos valstybių santykiai labai glaudūs, tačiau mažai pažįstame vieni kitų kultūrą. [...] Manau, svarbu kad kultūrinio bendradarbiavimo projektuose Lietuvos kultūra neišplautų ukrainietiškosios. Ukrainos kultūra tokiuose projektuose turėtų būti ryškus akcentas. Ukrainietiškoji komponentė Lietuvos kultūrinėje erdvėje,“ – teigė S. Liakhovets. Ji taip pat skatino į atvykusiuosius žiūrėti kaip į potencialius Lietuvos kultūros ambasadorius Ukrainoje.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios projektų, skirtų Ukrainos kūrėjų palaikymui ėmęsis šokėjas, choreografas, urbanistinio šokio teatro „Low Air“ direktorius Laurynas Žakevičius pasidalino pirmosiomis bendradarbiavimo patirtimis na tik įtraukiant Ukrainos kūrėjus į savo veiklas, bet ir rodant spektaklius ukrainiečiams, rengiant diskusijas su į Lietuvą atvykusiomis šeimomis. L. Žakevičius pasidžiaugė, kad valstybinis finansavimas padeda vystyti bendradarbiavimo iniciatyvas, o žvelgiant į perspektyvą itin aktualiu tampa paramos priemonių tvarumo ir ilgalaikiškumo, pasidalintos atsakomybės klausimas.

Nuo 2015 m. rengiamame LKT forume dalyvavo, pranešimų klausėsi ir klausimus pateikė daugiau nei 120 kultūros ir meno organizacijų, kūrėjų ir kitų institucijų bei sektorių atstovų. Naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos nariai ketina tęsti susitikimų forume tradiciją, svarsto apie įvairesnius jo formatus.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.

 

Renginio vaizdo įrašas: https://bit.ly/3swF2Nd

 


Renginio nuotraukų albumas: https://bit.ly/3NaHTn8

Vytenio Budrio nuotraukos.



« Atgal
Struktūra ir kontaktaiAsmens duomenų apsaugaTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos