PagrindinisNaujienos

Naujienos

Paskirtas antro etapo finansavimas kultūros programoms

2022 m. birželio 17 d.
Paskirtas antro etapo finansavimas kultūros programomsAlytaus kraštotyros muziejus. Airidos Kerevičiūtės nuotrauka.
Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą daugiau nei aštuonioms dešimtims kultūros programų projektų. Paskirstyta kiek daugiau nei 931 tūkst. eurų.

Atminties institucijų projektams iš viso paskirta beveik 642 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 46 projektams.

Finansuota 13 Lietuvai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektų, jiems paskirstyta daugiau nei 230 tūkst. eurų. Daugiausia planuojama įsigyti tapybos, skulptūros, fotografijos, juvelyrikos kūrinius, taip pat istorinius dokumentus, apdovanojimus, lituanistines knygas ir kt. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai neabejotinai padės muziejams praturtinti savo kolekcijas. Dalį įsigytų vertybių bus galima išvysti jau netrukus.

Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ar dizaino darbų įsigijimui šį kartą skirti 95 tūkst. Eurų, finansuotos 4 iniciatyvos. Finansavimas skirtas tapybos, skulptūros, grafikos, tekstilės, fotografijos, autorinės juvelyrikos darbų, medalių, instaliacijų, videodokumentacinės medžiagos ir kitų meno objektų įsigijimui. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, planuojami įsigyti kūriniai paįvairins muziejų rinkinius, sudarys galimybė kurti įvairesnius, įtraukesnius, visuomenei patrauklesnius pasakojimus apie Lietuvos meną ir kultūrą nuolatinėse ir laikinose muziejų parodose.

11 Kultūros ir meno sklaidos projektų paskirstyti 128 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad finansuotos naujos tarptautinio lygmens parodos, kiti renginiai, leidiniai ir ekspedicijos, užsienyje saugomų Lietuvos kultūrai ir istorijai reikšmingų kultūros vertybių pristatymas Lietuvoje, padės stiprinti mūsų šalies reikšmę tarptautiniu mastu, taip pat prisidės prie mūsų tapatumo ugdymo, istorinės sąmonės bei kultūrinės atminties formavimo.

Inovatyvių paslaugų kūrimui antrajame šių metų finansavimo etape paskirti 164 tūkst. eurų, finansuota 15 iniciatyvų. Finansavimas skirtas ekspozicijų ar parodų papildymui interaktyviomis bei inovatyviomis priemonėmis, tokiomis kaip audiogidai, interaktyvūs užsiėmimai, edukacinės programoms. Finansuotas ir muziejinių bei archyvinių vertybių viešinimas, nuotolinės lankytojų prieigos gerinimo iniciatyvos, priemonės skirtos skaitymo ir kognityvinių sutrikimų turintiems vaikams. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai padės atminties institucijoms efektyviau pristatyti kultūros paveldą. Pasitelkiant interaktyvius sprendimus muziejai, bibliotekos ir archyvai galės lengviau sudominti ir į veiklas įtraukti į institucijas ateinančius lankytojus. Tikimasi, kad finansuotos iniciatyvos leis atminties institucijoms modernizuotis ir atliepti šiuolaikinių lankytojų lūkesčius.

3 Muziejų kolekcijų mobilumo projektams paskirti beveik 24 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai suteiks galimybes muziejų fonduose saugomų vertybių sklaidai, su vertingais eksponatais galės susipažinti mažesnių miestų gyventojai. Be to, tikimasi, kad finansuotos iniciatyvos suaktyvins didesnių ir mažesnių muziejų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą.

Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas veikloms paskirta 112 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 13 projektų. Finansavimas skirtas muzikos ir šokių festivaliams, koncertams, šventėms, stovykloms, konkursams, edukacinėms veikloms, tyrimams.

10 Kultūros edukacijos projektų paskirstyta kiek daugiau nei 71 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, pastebima, kad projektai įtraukia vis platesnes auditorijas: siekiama sukurti turinį ukrainiečių jaunimui, įtraukiami regėjimo negalią turintys jaunuoliai, taip pat nemažai bendradarbiaujama su jaunimo centrais, atviromis erdvėmis, kur dažniausiai lankosi socialinę riziką patiriantis jaunimas.

Kultūros ir kūrybinės industrijų Tinklaveikai paskirti 106 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 11 iniciatyvų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad per finansuotų projektų kuriamą tinklaveikos priemonių įvairovę, bus ugdomos kultūros lauko kompetencijos, augs informacijos apie projektų rezultatus sklaida.

Atkreipiame finansuotų projektų vykdytojų dėmesį, kad nuo 2022 m. didžiosios dalies kultūros programų ir visų meno sričių dalinio finansavimo sutartys pildomos ir sugeneruojamos Lietuvos kultūros tarybos Elektroninėje kultūros ir meno projektų valdymo informacinėje sistemoje (LKTIS).

Lietuvos kultūros tarybą sudaro  pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.



« Atgal
Struktūra ir kontaktaiAsmens duomenų apsaugaTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaPranešėjų apsaugaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos