„Tarptautinė kultūros politikos konferencija“ Bukarešte, Rumunijoje. Andrei Gindac nuotrauka, @culturadata.Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė bei Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnioji analitikė Marija Pečiulytė viešėjo Bukarešte, Rumunijoje, kur dalyvavo Tarptautinėje kultūros politikos konferencijoje bei 5-ojoje Kultūros politikos ir tendencijų kompediumo (angl. The Compendium of Cultural Policies and Trends) asociacijos visuotinėje asamblėjoje.
Šių metų konferencijos tema – „Kultūra ir kultūros politika krizių laikais: poveikis, vaidmenys, pokytis“. Aptartos krizės, tokios kaip karas Ukrainoje ir su juo susijusi humanitarinė krizė, Covid-19 pandemijos padariniai ir klimato kaitos iššūkiai. Konferencijoje buvo atidžiau žvelgiama į tai, kaip kultūros sektorius ir kultūros politika reaguoja į šias krizes ir kokių veiksmų joms spręsti imasi ministerijos, institucijos ir kultūros atstovai.
„Tarptautinė kultūros politikos konferencija“ Bukarešte, Rumunijoje. Andrei Gindac nuotrauka, @culturadata.
Konferencijoje vyko 3 pranešėjų diskusijos, kuriose pagrindinius pranešimus skaitė pripažinti autoriai, tokie kaip Milena Dragićević-Šešić (UNESCO pirmininkė Tarpkultūriškumo, meno vadybos ir tarpininkavimo temomis iš Serbijos) bei Levan Kharatishvili (Kūrybinių strategijų laboratijos generalinis direktorius iš Sakartvelo (Gruzijos)). Pirmoje pranešėjų diskusijoje buvo aptariama, kaip minėtos krizės paveikė kultūros sektorių ir kultūros politiką, antroje – kalbama apie kultūros sektoriaus ir kultūros politikos vaidmenis ir svarbą, kultūrą ir demokratiją, kultūrinį švietimą, kūrybinės išraiškos laisvę. Trečioje renginio dalyje buvo analizuojamos kultūros politikos strategijos ir programos, kurios susiduria su šiomis sudėtingomis krizėmis ir jų padariniais. Vykusios diskusijos suteikė dalyviams galimybę susipažinti su įvairių šalių patirtimi siekiant įveikti kilusius iššūkius.
„Tarptautinė kultūros politikos konferencija“ Bukarešte, Rumunijoje. Ciprian Zinka nuotrauka, @culturadata.
Tarptautinės kultūros politikos konferencijos metu buvo skaitomi papildomi pranešimai tokiomis temomis, kaip šalys turėtų spręsti kylančias problemas kultūros politikos lygmenyje, koks yra tarptautinių institucijų vaidmuo siekiant sumažinti krizių padarinius kultūros sektoriui, taip pat kokią įtaką Covid-19 pandemija padarė kultūrai skiriamų lėšų kiekiui Europos kontekste, kaip karas Ukrainoje pakeitė požiūrį į kultūrą ir kaip bandoma ją išsaugoti. Taip pat buvo pristatyti pranešimai apie Europos klimato atšilimo politikos įtaką kultūros politikai ir kultūros paveldo išsaugojimui, diskutuojama, ką duoda kultūros švietimas, kaip galima jį įgalinti nepaprastų situacijų ir krizių metu kultūros politikoje, kas yra kūrybinė laisvė, kokie jos apribojimai ar galimybės politiniame kontekste. Pranešėjų geografija plati – ekspertai atstovavo Serbijai, Vengrijai, Ukrainai, Italijai, Rumunijai ir kt. šalims.
„Vertiname galimybę po ilgesnės pertraukos su kultūros politikos ekspertais susitikti nenuotoliniame formate bei aptarti šios politikos tendencijas tarptautiniu mastu. Buvo įdomu pažvelgti ir į Lietuvos situaciją bendrame Europos kontekste – pavyzdžiui, įvertinant šalių skiriamą biudžetą kultūrai finansinės krizės ar pandemijos akivaizdoje. Tikiu, kad Lietuvos kultūros tarybai, kaip kultūros politiką įgyvendinančiai institucijai, svarbu suprasti ne tik lokalias, bet ir tarptautines kultūros politikos tendencijas, ir taip stiprinti organizacijos funkcijas, tokias kaip kultūros ir meno tyrimų įgyvendinimas ar dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant Europos sąjungos finansinės paramos programas.“ – teigė administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė.
„Tarptautinė kultūros politikos konferencija“ Bukarešte, Rumunijoje. Andrei Gindac nuotrauka, @culturadata.
Lietuvos kultūros taryba yra Kultūros politikos ir tendencijų kompediumo narė. Kompendiumas veikia kaip pagrindinė Europos kultūros politikos analizės platforma, kurioje analizes teikia nepriklausomi ekspertai iš daugiau nei 40 šalių. Kompendiumas taip pat bendradarbiauja su kultūros politikos formuotojais, administratoriais, kultūros ir meno organizacijomis, institucijomis bei jų tinklais, tyrėjais ir dokumentacijos specialistais, žurnalistais ir studentais. Viešai prieinama infromacija ir duomenys padeda sprendimų priėmimo procesuose, atliekant šalių kultūros politikos lyginamąją analizę ir tyrimus, kaupiant duomenis ir skleidžiant gerąją praktiką.
