Lietuvos kultūros taryba (LKT) pakvietė kultūros bendruomenę į pirmąjį gyvą Regioninių kultūros tarybų (RKT) forumą, kuris vyko spalio 14 d. Kauno doko „Teslos“ salėje. Forumo tema „Kultūra visur. Kultūra visiems“ atliepė Tolygios kultūrinės raidos (TKR) programos siekius skatinti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą dalinantis savo patirtimi ir iššūkiais.
Nuo 2018 m. suformuotos RKT veikia 10-yje Lietuvos apskričių. Iki šiol kiekviena RKT turėdavo atskirą konferenciją, tačiau šiemet skirtingų apskričių Regioninių kultūros tarybų nariai, savivaldybių, kultūros ir meno organizacijų atstovai, kultūros ir meno kūrėjai vienoje vietoje susitiko kartu aptarti įvairius su regiono kultūros politika susijusius klausimus.
Kultūros ir meno projektų tendencijos regionuose: finansavimas ir įvairovės stoka
Forume dalyvavęs Lietuvos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas džiaugėsi, kad bendras susitikimas leidžia kalbėtis apie pasiteisinusius dalykus, proveržius ir kylančius iššūkius, atrasti sąveikas tarp biudžetinio ir nevyriausybinio sektoriaus, regionuose veikiančių institucijų ir kitų įstaigų.
LKT pirmininkė Asta Pakarklytė aptarė regionų finansavimo tendencijas 2014–2022 metais: „2021 m. Lietuvos kultūros tarybos kartu su savivaldybėmis regionų sumanymams skirta suma iš viso siekė net 6,55 mln. eurų. Pradėjus įgyvendinti Tolygios kultūrinės raidos programą finansavimas regionams padidėjo beveik dvigubai“. A. Pakarklytė pažymėjo, kad 70 proc. TKR paraiškų pateikia savivaldybių biudžetinės įstaigos, iš jų finansuojant net 77 proc. Palyginti su nacionaliniais konkursais, kai biudžetinės įstaigos pateikia tik 21 proc. paraiškų ir tik 16 proc. būna finansuotos, atsiskleidžia didelis skirtumas. Tokiu atveju regionuose reikėtų stiprinti nevyriausybinį sektorių. LKT pirmininkė minėjo, kad dažniausiai pateikiamos ir finansuojamos muzikos, etnokultūros, tarpsritinių edukacijų ir mišrių renginių, bibliotekų, kultūros paveldo paraiškos, kai nacionaliniuose konkursuose pirmąjį penketą sudaro muzika, teatras, literatūra, muziejai ir dailė, kas išryškina didžiųjų miestų ir regionų įvairovės netolygumus.
LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresnysis analitikas Martynas Tininis pristatė Regionų kultūros organizacijų apklausos rezultatus. Jis džiaugėsi, kad apklausoje dalyvavo 306 organizacijos iš 57 savivaldybių. Apklausa išryškino, kad regionuose dominuoja minėtoji etninė kultūra, tautodailė, muzika ir muziejai. Tačiau trūksta architektūros, cirko, dizaino, fotografijos, kultūros paveldo ir šokio projektų. Tininis minėjo, kad kas trečia organizacija regionuose ketina pradėti naują veiklą meno srityse – šokio, cirko, teatro. Jis taip pat iškėlė atlygių menininkams problemą, nes Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apskrityse projektuose dalyvaujantiems menininkams mokama mažiau nei minimali alga arba Alytaus, Marijampolės, Telšių ir Utenos apskrityse dirbama neatlygintinai.
Sėkmingiems projektams reikia tarpusavio bendradarbiavimo ir aktyvumo
Gerąja patirtimi sėkmingai įgyvendinant kultūros ir meno projektą Rytų Aukštaitijoje dalinosi Dusetų kultūros fondo atstovai Indrė Klimkaitė ir Gintautas Kažemėkas. Klimkaitė minėjo, kad noras gilintis į sėlių paveldą, Dusetų kultūros istoriją, santykį su vieta gimė iš asmeninių paskatų – atsikrausčius iš miesto į šį kraštą kilo poreikis suprasti, kodėl šiose vietose nenurimsta kūrybinės idėjos, plėtojama švietėjiška veikla, išaugo daug Lietuvoje žinomų kūrėjų. Ji minėjo, kad sėkmingai įgyvendinti projektą padėjo užsidegimas savo idėja, žinojimas, kad jis nėra vienkartinis, o didelio darbo pradžia, bendruomenės parama, lanksti komanda, „namų“ jausmas organizuojant renginius savo krašte. Klimkaitė teigė, kad ši konferencija buvo „(f)liuxusinė – komfortabili visiems, nors ir taki, lanksti“. G. Kažemėkas pripažino, kad projektui įgyvendinti buvo svarbu asmeniškas įsibuvimas į vietą, jos pajautimas, tvarios, o ne „savaitgalinės“ kultūros kūrimas.
Išsamiau pristatydama regioninių kultūros tarybų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkius bei kultūros lauko pokyčius regionuose Alytaus apskrities RKT pirmininkė dr. Margarita Janušonienė pabrėžė, kad Alytaus RKT siekė bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų, mažiau konkurencijos, daugiau tarpsritinių projektų, tačiau didelio proveržio nesulaukė. Visgi ji pasidžiaugė, kad RKT nariams pavyko dalyvauti finansuotų projektų veiklose, pamatyti skirtingas iniciatyvas.
O Vilkaviškio rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė išsamiai pristatė Vilkaviškio rajono savivaldybės teikiamų kultūros paslaugų ir produktų kokybės prieinamumo, patrauklumo visuomenei pavyzdžius. Ji minėjo, kad „šie metai buvo pirmieji, kai matydama kultūros srityje dirbančių žmonių profesionalumą, savivaldybė pakėlė finansavimą 0,5 proc. nuo bendro biudžeto“. Finansavimas kultūrai šioje apskrityje išaugo nuo 40 tūkst. iki 210 tūkst. eurų. D. Riklienė teigė, kad sudaromos darbo grupės įvairiems renginiams organizuoti, dėl to buvo lengviau organizuoti daugybę skirtingų renginių – nuo muzikinio crafterio iki įvairių plenerų, amatų švenčių, edukacinių programų, orkestrų festivalių, romansų vakarų ir kt.
Proveržio lūkestis regionuose
Diskusijoje „Ar jau laikas nebijoti?“ apie regioninės kultūros politikos įgyvendinimo ir finansavimo perspektyvas, Tolygios kultūrinės raidos programos poveikį pasisakė Tauragės apskrities RKT pirmininkė Lina Lukošienė, Kauno apskrities RKT pirmininkės pavaduotojas, Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas, Panevėžio RKT pirmininkas Remigijus Vilys, Klaipėdos apskrities RKT pirmininkė Vilma Griškevičienė, Vilniaus apskrities RKT narė Oksana Judakova. Diskusijos moderatorius dr. Rimvydas Laužikas kėlė klausimus apie regionų tapatumo stoką, kultūros ir meno projektų kokybę, skirtingų žmonių įtraukiamumą į projektus ne būnant žiūrovais, bet ir aktyviais dalyviais.
V. Griškevičienė minėjo, kad kalbant apie regioninį tapatumą turime neišvengiamą dermę – etnografinio regiono ir teritorinio vieneto – „tai turi šarmo ir projektuose galima varijuoti išskirtinumais“. R. Vilys pastebėjo, kad Tolygios kultūrinės raidos idėja suteikė pasitikėjimo mažiau projektų teikusioms savivaldybėms pradėti ieškoti tapatumo, savo krašto garsių žmonių ir unikalesnių renginių. Z. Kalesinskas pabrėžė, kad regionų kultūros ir meno auginimui svarbus bendradarbiavimas, dialogas tarp profesionalų ir bendruomenių.
Diskusijos dalyviai iškėlė klausimų dėl kultūrinių veiklų, tradicijų tąsos ir naujų veiklų paieškų. L. Lukošienė minėjo, kad vertinant regionų kultūros ir meno paraiškas išryškėja dvi tendencijos: tradicinių renginių ir naujų idėjų: „Žodis „tradicinis“, nors ir būna parašytas paprastu šriftu, bet uždėtas kryžius, kad jo nefinansuoti negalima, gali nė neskaityti ir iškart rašyti 100 balų. Tačiau egzistuoja ir kitas tipas, kai nuo pat pirmų sakinių matai, kad pareiškėjas dega savo idėja, prisifantazavęs nerealių dalykų, skaitai ir tame renginyje gyveni“. O. Judakova pastebėjo, kad neretai paraiškose nurodytos etnokultūros veiklos būna trafaretinės, paviršinės, norisi gilesnių, labiau įtraukiančių veiklų. Vilys akcentavo projekto kokybės aspektą, „kaip jaučiasi patys atlikėjai, kokios sąlygos sudaromos“. Jis teigė, kad atėjo laikas ir pačioms Regioninių kultūrų taryboms nebijoti būti nepatogioms vertinant paraiškas, „nebebijoti sakyti, kad ne viskas, kas yra tradiciška yra gerai“.
Diskusijos dalyviai taip pat linkėjo naujosioms RKT kalbėtis su vietos bendruomenėmis apie jų poreikius, norimus pokyčius ir prioritetus. Tai leistų kiekvienam regionui išsigryninti savo tapatumą ir savitumą.
Renginio nuotraukos: https://bit.ly/3Dd1eSt
Renginio vaizdo įrašas įrašas:
Vytenio Budrio nuotraukos.