Pokyčius inicijuojanti, prie jų lanksčiai prisitaikanti, kūrybinga ir inovatyvi viešojo sektoriaus organizacija – ko reikia, kad ši vizija būtų įgyvendinta viešojo administravimo funkciją vykdančioje institucijoje pasakoja Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė.
„Riboti ištekliai, taupus jų augimas ir įpareigojimas viešosioms organizacijoms veikti vis veiksmingiau ir spręsti vis sudėtingesnes problemas skatina rinktis prioritetus. Pastaruosius 1,5 metų Lietuvos kultūros taryboje (LKT) didesnį dėmesį skiriame komandos ir jos narių įgūdžiams ir žinioms ugdyti bei stiprinti: 2022 metais LKT administracijos darbuotojai dalyvavo bene 15-oje skirtingų mokymų veiklų, kurioms skirtos lėšos, palyginus su 2020-2021 metais, kilo nuo 5 iki 22 kartų. Ši organizacijos investicija jokiu būdu ne tik finansinė – daug laiko ir jėgų skiriame naujų darbuotojų įvedimui, mentorystei ir mokymusi darbo vietoje. Pastarojo laikotarpio tikslas buvo padaryti mokymosi procesą organizacijoje matomą, sukurti erdvę turimų kompetencijų pasitikrinimui, paskatinti atviresnį dalijimąsi asmeniniais darbo metodais vieni su kitais. Ateinančio laikotarpio vizija apima atskirų komandos narių kompetencijų peržiūrą, ekspertinio lygio (tiek individualių, tiek komandinių) žinių ir bendrai komandiškumo stiprinimą“, – aptaria LKT administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė.
Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė. Joanos Suslavičiūtės nuotrauka
Praėjusių metų LKT komandos žinių tobulinimo temų spektras įvairus: atskiri darbuotojai, jų komandos ar visi darbuotojai vienu metu dalyvavo antikorupcinio švietimo, asmens duomenų apsaugos, duomenų statistinės analizės ir ekonometrinio modeliavimo, kokybinių tyrimų metodų, darbo su „Excel“ įrankiu, laiko planavimo, viešojo kalbėjimo, strateginio planavimo, organizacijų tvarumo ir kt. mokymuose. Papildomai dėmesys skirtas komunikacijos komandos kompetencijoms stiprinti socialinių tinklų strategijos, rašymo prekės ženklams, istorijų pasakojimo temomis. Tuo pačiu galima pasidžiaugti, kad per paskutinius metus, sustiprinus organizacijos komunikacijos išteklius, Lietuvos kultūros tarybos socialinių tinklų auditorija užaugo nuo 10 iki 90 procentų.
Gausūs mokymais buvo ir pirmieji LKT įgyvendinamo projekto „Dizaino sparnai“ metai. Projekte dalyvaujančios įmonės, dizaineriai, projekto komandos nariai aktyviai dalyvavo mentorystės, inovacijų kūrimo ir pritaikymo, skaitmenizacijos, intelektinės nuosavybės bei dizaino apsaugos, įmonės procesų ir kultūros, žiedinės ekonomikos ir tvarios pakuotės kūrimo mokymuose. Tai buvo įžanginis projekto etapas, po kurio, sustiprinę žinias, kartu 5 mėnesius dirbo ir dizaino sprendimus įmonėse diegė kylantys dizaineriai, lydimi patyrusių dizaino profesionalų-mentorių. „Reikia pripažinti, kad projektas „Dizaino sparnai“ tapo pagreitinto organizacijos mokymosi lauku. Per itin trumpą laiką LKT turėjo įgyti jai mažiau įprastą – projektinės veiklos vykdymo, o ne finansavimo, kompetenciją. Išbandymą išlaikėme, šių metų vasarį užbaigėme pirmąjį projekto etapą, sukurta 15 dizaino sprendimų, kurių dalies dizainas šiuo metu registruojamas“, – apibendrina R. Stepanovaitė
„Dizaino sparnų“ renginys. Luko Ruškio nuotrauka.
Pabaigai, administracijos vadovė atkreipia dėmesį, kad „Veikiant viešajame sektoriuje ir esant ypatingai matomai organizacijai, neturime daug erdvės eksperimentams ar klaidoms, iš kurių galėtume mokytis, nors tai gali būti vienu efektyviausių organizacijų augimo būdų. Iš mūsų komandos (administracijos darbuotojų ar išplėstinės – LKT narių susirinkimo, ekspertų) reikalaujama aukščiausios darbo kokybės, šį poreikį siekiame išpildyti. Tačiau ilgainiui tokios sąlygos riboja darbuotojų kūrybingumą, gali pritrūkti erdvės inovacijoms. Todėl nuolatinę žinių stimuliaciją laikau mūsų organizacijos pagrindu, kartu tai prielaida kryptingai keistis, transformuotis. Tikiu, kad tikslinga komandos ugdymo programa atvers galimybes išbandyti ne tik nusistovėjusius veiklos scenarijus ar įrankius, bet ir leis saugiai eksperimentuoti bei atrasti būdus, kaip naujas idėjas pritaikyti net ir labiausiai taisyklėmis apribotuose administraciniuose procesuose“.
