Lietuvos kultūros taryba (LKT) surengė diskusiją „Savivaldybių kultūros indeksas“, kuri vyko balandžio 27 d. Kaune. Joje kultūros tyrėja ir Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė aptarė atliktą tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Jis yra pirmasis kultūrai dedikuotas indeksas šalyje.
Tyrėja minėjo, kad kultūros indekso idėja kilo prieš keletą metų, nes stigo kiekybinių duomenų, nebuvo susisteminti kultūros rodikliai ir dėl to buvo sunku įrodyti kultūros naudą, grąžą ir netgi svarbą. K. Mažeikaitė teigė, kad atsiradus šiam indeksui bus paprasčiau analizuoti kultūros situaciją Lietuvoje ir daryti pokyčius. Ji pabrėžė, kad kultūros indeksas padės suprasti, kiek kultūros įmonių veikia Lietuvoje, kiek turime profesionalaus meno kūrėjų, kiek savivaldybės skiria kultūrai, kokią pridėtinę vertę sukuria kultūra ir ar jos paslaugomis patenkinti gyventojai.
Kultūros indeksas atspindi visapusišką kultūros situaciją šalyje
K. Mažeikaitė teigė, kad kultūros situacija šiame tyrime vertinama maksimaliai plačiai. Jame analizuojamos visos 60 savivaldybių, lyginamos tarpusavyje ir šitaip galima pamatyti probleminius taškus bei stipriąsias puses. Tyrimas parengtas peržiūrėjus visus Lietuvoje parengtus kultūros politikos dokumentus ir iš jų išsirinkus 12 duomenų šaltinių. Ši analizė leido išskirti 41 rodiklį, sugrupuotą į 7 subindeksus. Juose analizuojamos kultūros organizacijos, kūrėjų skaičiai, kultūros makroekonomika, finansavimas kultūrai, dalyvavimas kultūroje ir socialinis kapitalas, kultūros paveldas, pateikiama pokyčių grupė. Visi pateikti rodikliai perskaičiuoti 1 tūkst. gyventojų, o maksimalaus 100 balų nepasiekė nei viena savivaldybė.
Savivaldybių kultūros indeksas, Vytenio Budrio nuotrauka
Tyrimas atliktas remiantis šiuo metu prieinamais 2021 m. duomenimis, bet metų gale sulaukus naujų duomenų, kultūros indeksą būtų galima atnaujinti. Pristatydama tyrimą, ji aptarė ryškesnius rodiklius, aiškino subindeksų gautas reikšmes.
Net 49 proc. kultūros organizacijos registruotos Vilniuje
Tyrėja minėjo, kad 2021 m. Lietuvoje veikė 7 004 kultūros įmonių, iš kurių apie 49 proc. registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje. Visgi pagal kultūros organizacijų skaičių pirmąją vietą užėmė Neringa, toliau rikiuojasi Ignalina ir Vilniaus miestas. Reitingo apačioje Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestai, juose perskaičiavus 1 tūkst. gyventojų tenkančią kultūros infrastruktūros dalį, gaunama pasiūla mažesnė nei kitose savivaldybėse.
Profesionalaus meno kūrėjai – didžiuosiuose miestuose, mėgėjų kolektyvai – regionuose
Lietuvoje iš viso gyvena ir dirba virš 10 tūkst. profesionalaus meno kūrėjų. Iš jų virš 6 tūkst. Vilniuje, virš 1,5 tūkst. Kaune, o štai Pagėgiuose vos vienas, Kalvarijoje – 4, Pakruojyje – 5. Tyrėja užfiksavo milžiniškus atotrūkius tarp savivaldybių, nes koncentruojamasi didžiuosiuose miestuose, o likusioje dalyje atrasime tik apie 21 proc. visų Lietuvoje gyvenančių ir kuriančių meno profesionalų.
K. Mažeikaitė pastebėjo, kad mažiausiai profesionalaus meno kūrėjų tenka Pagėgių, Pakruojo, Lazdijų, Tauragės, Kelmės rajonų savivaldybių gyventojams. Čia 1 kūrėjas tenka didesniam nei 3 000 gyventojų skaičiui. Ji teigė, kad situacija net 36 kartus prastesnė nei Vilniaus m. sav., o Pagėgiai atsiliko nuo sostinės net 80 kartų.
Meno mėgėjų kolektyvų situacija visiškai kitokia. K. Mažeikaitė išskyrė Panevėžio r. savivaldybę, kuriai tenka daugiau kaip 5 kolektyvai 1 tūkst. gyventojų, toliau rikiuojasi Birštonas, Kelmės rajonas. O mažiausiai meno mėgėjų kolektyvų kuria būtent didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune.
Savivaldybių kultūros indeksas, Vytenio Budrio nuotrauka
Tyrėja apibendrino, kad pirmoje vietoje pagal kūrėjų skaičių yra Panevėžio r. savivaldybė, kuri turi itin daug meno mėgėjų kolektyvų, antroje vietoje Vilnius, o trečioje – Neringa. Mažiausiai tiek profesionalaus meno, tiek mėgėjų meno kūrėjų 1 tūkst. gyventojų tenka Alytui.
Pagal kultūros makroekonomikos rodiklius taip pat dominuoja sostinė
2021 m. pagal Valstybinės duomenų agentūros duomenis Lietuvoje kultūros įmonių ir jų padalinių apyvarta siekė apie 4,6 mlrd. eurų ir tai sudarė apie 3,7 proc. šalyje, o kultūros sektoriaus sukurta pridėtinė vertė siekė net 6 proc. šalies kontekste ir buvo 1,9 mlrd. eurų. K. Mažeikaitė apibendrino, kad pagal kultūros makroekonomikos rodiklius pirmauja Vilnius, sukuriantis daugiausiai pridėtinės vertės naujosiose kūrybinių industrijų veiklose, toliau Druskininkai – tarp tradicines kultūrines veiklas vykdančių įmonių padalinių – ir Kaunas. O reitingo apačioje Kazlų Rūda ir Pagėgiai.
Didžiausias finansavimas kultūrai – Neringoje
K. Mažeikaitė pastebėjo, kad finansavimo kultūrai subindeksas atskleidžia opiausią situaciją palyginti su kitomis sritimis. Jos pateiktame žemėlapyje dominuoja tamsiai mėlyna spalva, kuri reiškia, kad beveik visos Lietuvos savivaldybės neperžengia pirmojo subindekso reikšmių rėžio, t. y. negavo 19 balų. Reitingo viršuje Neringos, Druskininkų ir Zarasų r. savivaldybės, o apačioje Alytaus, Akmenės r. savivaldybės.
Savivaldybių kultūros indeksas, Kristinos Mažeikaitės infografikas
Tyrėja akcentavo, kad didžiuosiuose miestuose skiriamos reikšmingos nacionalinės investicijos į kultūrą, tačiau, siekiant kurti patrauklesnę kultūrinę aplinką vietos gyventojams, savivaldybės taip pat galėtų labiau prisidėti, papildydamos nacionalinį finansavimą.
Labiausiai kultūros paslaugomis naudojasi Rokiškio r. gyventojai
Netikėta, bet labiausiai kultūroje dalyvauja Rokiškio, Pasvalio ir Lazdijų r. gyventojai. Tačiau K. Mažeikaitė pastebėjo, kad pasitempti galėtų visos savivaldybės skatindamos gyventojus aktyviau dalyvauti kultūroje. Reitingo apačioje atsidūrę Mažeikiai išsiskiria gyventojų pasyvumu dalyvaujant kultūroje ir silpnesniu socialiniu kapitalu.
 Foto Edvardas Tamošiūnas.jpg)
VšĮ „Sielai“, Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2022“, Edvardo Tamošiūno nuotrauka
Geriausia kultūros paveldo situacija Pakruojyje, blogiausia – Visagine
Analizuodama duomenis K. Mažeikaitė pastebėjo, kad išsiskiria didesnę ir mažesnę kultūros paveldo koncentraciją turinčios savivaldybės. Ji minėjo, kad geriausia kultūros paveldo situacija, tenkanti vienam gyventojui, yra Pakruojo, Molėtų, Švenčionių, Zarasų r. savivaldybėse, o reitingo apačioje esantis Visaginas, palyginti su kitų savivaldybių gyventojais, „nukenčia“ dėl menkesnės kultūros paveldo aplinkos. Taigi savivaldybė galėtų ieškoti būtų kompensuoti šią spragą.
Kultūros indekse lyderiauja Neringa, bet potencialo turi visos savivaldybės
Nors nei viena savivaldybė nesurinko maksimalaus balo, bet lyderiauja Neringa, Vilnius ir Zarasai. K. Mažeikaitė pastebėjo, kad teigiamai pagal savivaldybių kultūros indekso reikšmes išsiskiria visi Lietuvos kurortai: Neringos, Birštono, Druskininkų, Palangos m. savivaldybės bei kelios kurortinės teritorijos – Zarasai ir Anykščiai.
Tačiau ji akcentavo, kad svarbi ne tik reitingo pozicija, bet ir surinktas balas. Aukštesnius balus surinkusias savivaldybes būtų galima apibūdinti kaip palankesnes spartesnei kultūros raidai. O potencialo gerinti kultūros situaciją turi visos savivaldybės.
Savivaldybių kultūros indeksas, Kristinos Mažeikaitės infografikas
K. Mažeikaitė pabrėžė, kad galvojant apie kultūros situaciją kiekvienoje savivaldybėje į ją reikėtų žiūrėti visavertiškai: kultūros organizacijos turi sudaryti aktualią kultūros pasiūlą vietos gyventojams, gyventojai turėti galimybių dalyvauti kultūros veiklose, o savivaldybė skatinti gyventojų dalyvavimą kultūroje ir organizacijų kuriamą pasiūlą.
Visas tyrimas: https://bit.ly/3LyJF3b
