PagrindinisNaujienos

Naujienos

Ukrainiečių menininkams Lietuvoje skirta 138,6 tūkst. eurų

2024 m. vasario 23 d.
Ukrainiečių menininkams Lietuvoje skirta 138,6 tūkst. eurųDmytro Hunts paroda „Urbanistinis peizažas“ Lietuvos dailininkų sąjungos ekspozicijų erdvejė, LDS nuotrauka

Lietuvos kultūros taryba (LKT) 2023 m. paskyrė 138,6 tūkst. eurų 77 Ukrainos menininkams, radusiems prieglobstį Lietuvoje. Praėjusiais metais LKT sulaukė 113 paraiškų. Nuo stipendijų iniciatyvos pradžios 2022 m. balandžio mėn. LKT paskyrė 210 stipendijų, iš viso 378,6 tūkst. eurų. Stipendijos dydis 1 800 eurų. Tikslas – palaikyti menininkų kūrybinę veiklą ir skatinti bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros bendruomene. 2024 m. LKT planuoja skelbti naują stipendijų profesionalaus meno kūrėjams iš Ukrainos konkursų etapą.  

Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos inicijuotas Lietuvos organizacijų bendradarbiavimas su Ukrainos menininkais praėjusiais metais buvo sėkmingas. Daugelis kūrėjų dar 2022 m. užmezgė partnerystes su kultūros organizacijomis šalyje, jas puoselėja ir stiprina. Bendradarbiaudami su meno įstaigomis ukrainiečių menininkai galėjo įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir planuoti tolimesnes veiklas, kurios prisideda prie ukrainiečių įsiliejimo į kultūros bendruomenę šalyje, prie kultūros sklaidos ir bendruomenių kūrimo. 2023 m. daugiausiai paskirta muzikos (22), teatro (18), dailės (10) stipendijų. 

Įtraukusis teatras – gyvenimo atspindys 

Teatro srities stipendininkams iš viso 2023 m. buvo skirta 32,4 tūkst. eurų. Ukrainos menininkams iš Charkivo Anna Serhiienko, Anastasiia Shevchenko, Hanna Hordieieva, Olena Kalashnykova, Yevhenii Borodin, Illia Abeliashev, gyvenantiems ir kuriantiems Lietuvoje, buvo skirta stipendija improvizacinio socialinio teatro „Playback Vakhtery“ spektaklių sklaidai. Spektaklių tikslas – ukrainiečių kultūrinė integracija ir dialogo tarp dviejų kultūrų mezgimas.  

„Playback Vakhtery“ teatras – be scenarijaus. Jo metodas artimas psichodramai, turi teatro elementų. Performanso vedantysis kviečia norinčius žiūrovus papasakoti savo istoriją, o aktoriai ir muzikantas ją atspindi pasitelkdami improvizaciją, metaforą, monologą, poeziją, šokį, dainas ir muziką. Žmonių istorijos atgyja garsų, judesių, pojūčių ir emocijų žaismėje. Taip susirinkusieji scenoje kaip veidrodyje pamato savo istorijas ir jausmus.  

Toks pasakojimų atkūrimas stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Žiūrovas tampa pagrindiniu veikėju, o jo istorijos tampa išgirstos ir naujai išgyventos. Menininkai pasirodymais kviečia įsižiūrėti, pastebėti kasdien vykstančius dalykus. „Mes renkame žiūrovų istorijas – ekstremalias emocijas ir jautrius prisiminimus, rutiną ir kasdienybę, kavos puodelius ir neperskaitytas žinutes“, – teigia „Playback Vakhtery“ kūrėjai. 

„Playback Vakhtery“ performansas prie Gedimino bokšto, „Playback Vakhtery“nuotrauka

„Playback Vakhtery“ komanda įtraukiojo teatro metodu dirba jau daugiau kaip 5 metus. Jie praėjusiais metais bendradarbiavo su teatru „Atviras ratas“, jame reguliariai repetavo, taip pat su Ukrainos centru, Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniais. Istorijų namuose ir Gedimino bokšto prieigose rengė spektaklius tokiomis įvairiomis temomis, kaip ukrainiečių integracija į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, ukrainiečių ir lietuvių kultūros paveldo iššūkiai, šalių kultūrų mainai ir bendrystė, taip pat asmeninė vieta šiuolaikiniame kultūriniame kontekste.  

Menininkai džiaugiasi, kad užmezgė sėkmingą bendradarbiavimą su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, pagilino ryšius su Ukrainos centru, taip pat skatino ukrainiečių integracijos, kultūros mainų dialogą. Ateityje jie planuoja ir toliau burti bendruomenes, kurios domisi kultūra, rengti teatro pasirodymus įtraukdami žiūrovus ir stiprinti partnerystes su Lietuvos kultūros įstaigomis.  

Vilniaus peizažai – Dmytro Hunts pastelėse 

Dailės srities stipendininkams 2023 m. iš viso skirta 18 tūkst. eurų. Ukrainiečių menininkas Dmytro Hunts Lietuvos kultūros tarybos stipendiją yra gavęs 2 kartus. 2022 m. stipendija buvo skirta sausų pastelių parodos „Europos keliais“ sukūrimui, 2023 m. – naujos asmeninės darbų parodos parengimui. Per tris mėnesius jis sukūrė daugiau nei 30 sausų pastelių su spalvingais Vilniaus miesto vaizdais bei parengė kolekciją „Urbanistinis peizažas“. Paroda buvo eksponuojama Lietuvos dailininkų sąjungos ekspozicijų erdvėje Vilniuje. Menininkas per parodos pristatymą buvo pakviestas į plenerą, kuris vyks 2024 m. Juodkrantėje, taip pat planuoja surengti sausos pastelės meistriškumo kursus Vilniaus dailės akademijos studentams bei toliau gyventi, kurti ir rengti parodas Lietuvoje. 

Dmytro Hunts tapybiškai trapios sausos pastelės technikos kelionę pradėjo prieš devynerius metus, Jis kūrė peizažus iš natūros: Kryme (Ukrainos dalyje, kuri dar nebuvo tuo metu okupuota), Amsterdame, Paryžiuje, Londone. Į keliautojo aplanką taip pat pateko Bulgarijos, Ispanijos ir Švedijos miestų peizažai. 2018 m. buvo suformuota šių kelionių išsami paroda „Iš Vakarų į Rytus“, eksponuota Lvivo meno rūmuose. 

D. Hunts iš Lvovo į Lietuvą atvyko 2022 m. birželį ir netrukus pradėjo piešti Vilniaus skveruose ir gatvelėse. Jo darbuose – spalvingi Vilniaus, Palangos ir kitų miestų vaizdai. Autorius meistriškai ir pastabiai užfiksuoja miesto portretus: jų charakterį, koloritą ir čia pat vykstantį vietinių gyvenimą. Urbanistiniu peizažu garsėjančio menininko akį traukia architektūra, ypač mediniai namai, bažnyčios. Jo peizažai charakteringi: jaučiasi dienos oras, saulė, lietus ar debesų metami šešėliai.  

Dmytro Hunts peizažas „Sekmadienis Vilniuje“ 2023, asmeninis nuotraukų archyvas

Atmintis, svajonės ir viltis šokyje  

Yuliia Blokha stipendiją gavo solinio šokio pasirodymo kūrimui. Pasirodyme ji siekė išnagrinėti su karu susijusios traumuojančios žmogaus patirties temą. Yuliia stebėjo savo netekties patirtį, įprasto gyvenimo sunaikinimą, ateities baimę. Norėjo suprasti, kuo žmogus tokioje situacijoje gali pasikliauti, kas suteikia vilties ateičiai. 

Savo tyrimus ji pradėjo nuo kelionės namo į Charkovą – peržiūrėjo šeimos archyvus, nuotraukas ir laiškus iš Antrojo pasaulinio karo, užsirašė protėvių istorijas ir vaikystės prisiminimus. Jos butas buvo apšaudytas, tačiau ji šoko jame per antskrydžius. Kartais šoko gatvėje, miesto parke. Taip ji sukūrė pirmuosius šokių vaizdo įrašus, įkvėpusius sukurti video spektaklį, kuriame atskleidžiamas daugiasluoksnis gyvenimas.  

Kurdama video pasirodymą Yuliia Blokha scenas filmavo skirtingose vietose Vilniuje ir Charkive, dirbo su 4 operatoriais, taip pat bendradarbiavo su Ukrainos karo korespondentu Yevhen Titov, kurio dokumentinę medžiagą naudoja kūrinyje. Ji pasakoja, kad pasirinkta tema pasirodė labai gili, sudėtinga ir daugialypė. Vietoj planuotojo 10 minučių pasirodymo ji sukūrė tris nuoseklius vaizdo įrašus – „Atmintis“, „Svajonės“ ir „Viltis“, kurių kiekvienas trunka apie 10–15 minučių. Pasirodymas tapo savotiška kronika, fiksuojančia Yuliios išgyvenimus ir transformacijas. Kūrėja pasakoja, kad jai svarbu po peržiūrų bendrauti su žiūrovais, aptarti, gauti grįžtamąjį ryšį. Ji tobulina video medžiagą, ją pildo ir planuoja išleisti trumpą filmą. 

Yuliia Blokha, šokio performansas, asmeninio archyvo nuotrauka

Muzikos pilnos dienos 

Muzikos sritis buvo populiariausia tarp ukrainiečių stipendininkų, jiems skirta 39,6 tūkst. eurų. Smuikininkė Olga Kondratieva surengė koncertą „Smuiko kelionės“, kuriame grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro smuikininkė Rima Tamo (Tamošiūnaitė). Tai – muzikinis ir edukacinis projektas, jungiantis įvairių žanrų smuiko pasirodymus su trumpais pasakojimais apie atliekamus kūrinius, jų kompozitorius ir kultūrinę aplinką. Ji ir toliau tęsia bendradarbiavimą su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka, rengia pasirodymus. 

Smuikininkė Olga Kondratieva, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Aurimo Pociaus nuotrauka

Lietuvos kultūros tarybos stipendija Kseniiai Nikolskai leido sukurti muziką šiuolaikinių ukrainiečių romansų ciklui fortepijonui ir balsui „Muzika – mano gyvenimas“. Ji taip pat sukūrė fortepijono 10-ies improvizacijų ciklą ukrainiečių ir lietuvių liaudies dainų motyvais bei vaikiškų dainų ciklą balsui ir fortepijonui pagal poeto, bardo Aleksandro Ravve žodžius. Kseniia Nikolska bendradarbiavo su Kauno įvairių tautų kultūrų centru, jame pristatė savo kūrybą. „Įgyvendinant projektą turėjau galimybę kūrybiškai bendradarbiauti su talentingais atlikėjais – įvairių Kauno miesto etninių bendruomenių atstovais, VDU Muzikos akademijos studentais,“ – džiaugiasi Kseniia.     

Smuikininkė Tetiana Sydorenko, gavusi stipendiją, įgyvendino 11 veiklų. Su ansambliu „Rushnychok“ dalyvavo chorinių kolektyvų koncerte, kartu su Nata Didenko surengė muzikinį pasirodymą, vedė edukacines pamokas vaikams. Jose supažindino su smuiko istorija, su smuikui parašytais kūriniais, Ukrainos kultūra ir papročiais. Šios veiklos ne tik praturtino pajūrio miestų kultūrinį gyvenimą, bet ir įkvėpė vaikus mokytis groti smuiku. 

Smuikininkė Tetiana Sydorenko, asmeninio archyvo nuotraukos



« Atgal
Struktūra ir kontaktaiAsmens duomenų apsaugaTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaPranešėjų apsaugaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos