Lietuvos kultūros taryba (LKT), išklausiusi Regioninių kultūros tarybų (RKT) pirmininkų antrojo finansavimo etapo apžvalgų, paskyrė finansavimą 243 regioninėms kultūros iniciatyvoms Alytaus, Klaipėdos (be Klaipėdos miesto), Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus (be Vilniaus miesto) apskrityse. Kauno ir Marijampolės apskrityse visos Tolygios kultūrinės raidos prioritetų lėšos paskirstytos per pirmąjį 2020 finansavimo etapą. Iš viso šiame etape paskirstyti daugiau nei 3,6 mln. eurų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšų. Finansavimas apskritims paskirstytas atsižvelgiant į anksčiau patvirtintas regionų kvotas bei Tolygios kultūrinės raidos regionuose prioritetus.
Alytaus apskrityje iš viso antram finansavimo etapui buvo pateikta 70 paraiškų, o finansavimas paskirtas 31 iniciatyvai. Daugiausia finansavimas skirtas muzikos, dailės ir teatro projektams. Finansuotų iniciatyvų žanrinė įvairovė apima nuo konceptualių meninių sprendimų iki projektų sprendžiančių įvairių socialinių grupių užimtumo. Regioninės tarybos nariai pastebi, kad Alytaus apskrityje daugėja kultūros renginių, plečiasi jų įvairovė, daugėja profesionalaus meno bei pilietiškumą ugdančių iniciatyvų, be to planuojama, kad regiono viešosiose erdvėse netrukus atsiras monumentaliosios dailės kūrinių (sienų tapyba, skulptūrų viešosiose erdvėse). Tolygios kultūrinės raidos projektų Alytaus apskrityje įgyvendinimui antruoju finansavimo etapu iš viso skirta beveik 97 tūkst. eurų.
Klaipėdos apskrityje (be Klaipėdos miesto) antram finansavimo etapui buvo pateiktos 47 paraiškos. Regioninės kultūros tarybos sprendimu rekomenduota finansuoti 19 iniciatyvų, kurioms paskirstyta beveik 85 tūkst. eurų. Daugiausia finansuota muzikos, literatūra, teatro, vizualiųjų menų projektų. Tarp finansuotų renginių vyrauja muzikos ir teatro festivaliai. Tikimasi, kad finansuotos iniciatyvos prisidės prie bendruomenės įtraukties į kultūros procesus, paskatins įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą. Pasak Regioninės tarybos atstovų, didėja projektų raiškos įvairovė, o organizuojant tradicinius renginius, į programą vis dažniau įtraukiamos naujos priemonės, sukuriami nauji kultūros produktai ir paslaugos.
Panevėžio apskrityje buvo pateiktos 66 paraiškos. Kiek daugiau nei 132 tūkst. eurų finansavimas paskirstytas 33 šio regiono kultūros ir meno projektams. Finansavimas skirtas reikšmingų datų ir asmenybių įprasminimo, tautodailės, etnokultūros, paveldo, istorinės atminties, muzikos ir tarpsritiniams projektams.
Šiaulių apskrityje finansuota 50 proc. arba 55 projektai iš 110 pateiktų paraiškų. Finansuotoms iniciatyvoms įgyvendinti paskirstyta 265 tūkst. eurų. Finansuoti sociokultūriniai bibliotekų projektai, festivaliai, etnokultūrinės edukacinės veiklos, paskaitų ciklai, knygų leidyba, etnografinės ir archeologinės ekspedicijos, kūrybingumo stovyklos, kūrybinės dirbtuvės/laboratorijos. Regioninės kultūros tarybos atstovai pastebi naujų institucijų įsitraukimą į projektinę veiklą, taip pat tradicinių ir inovatyvių kultūros produktų ir paslaugų kokybės gerėjimą, augantį bendruomenių kūrybiškumą.
Tauragės apskrityje buvo pateiktos 35 kultūros ir meno projektų paraiškos. Finansavimas paskirtas poezijos, teatro, lėlių teatro festivaliams, leidybai, plenerų rengimui, edukacinėms iniciatyvoms, turistinių maršrutų parengimui, taip pat kvalifikacijos kėlimui skirtam mokymų ciklui, parodoms atvirose erdvėse. Iš viso antrajame etape šioje apskrityje finansuoti 26 projektai, jiems paskirstyti beveik 66 tūkst. eurų.
Telšių apskrityje sulaukta 30 paraiškų, paskirstant beveik 113 tūkst. eurų, finansuotos – 19 iš jų. Finansavimas daugiausia skirta koncertų, festivalių, kūrybinės dirbtuvių organizavimui. Tikimasi, kad finansuoti projektai paskatins kitas įstaigas, organizacijas ir visus projektų rengėjus šioje apskrityje nebijoti naujų iniciatyvų, ir, remiantis patvirtintais Telšių apskrities prioritetais, stiprinti naujų idėjų sklaidą.
Utenos apskrityje pateiktos 67 paraiškos, iš kurių finansuotos 27, joms paskirstant kiek daugiau nei 113 tūkst. eurų. Finansavimas daugiausia skirtas muzikos raiškos, vaizduojamojo meno, tarpsritiniams projektams, literatūros bei kitų sričių kūrėjų rezidencijoms, leidybai. Regioninės tarybos atstovai pastebi didėjantį kultūros operatorių skaičių, taip pat ryškėjančią bendrąją apskrities vasaros festivalių, rezidencijų ir kūrybinių stovyklų plėtros kryptį.
Vilniaus apskrityje (be Vilniaus miesto) buvo pateiktos 77 paraiškos. 23 finansuotiems projektams paskirstyta kiek daugiau nei 103 tūkst. eurų. Finansuoti festivaliai, tradicinės šventės, daugiakultūriniai ir kino sklaidos projektai, pažinimo ir kūrybinės stovyklos, turizmo maršrutas, leidyba. Tikimasi, kad finansuoti projektai kels regiono profesionaliojo ir mėgėjų meno lygį, išryškins daugiakultūrio regiono savitumą, užtikrins kultūros prieinamumą įvairioms socialinėms ir amžiaus grupėms.
Primename, jog, vadovaujantis Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašu, Regioninių kultūros tarybų sudarytus kultūros ir meno projektų regionuose sąrašus tvirtina ir kultūros ministras, o galutines sumas paskirsto Lietuvos kultūros taryba.
Regioninės kultūros tarybos – tai dešimt teritoriniu Lietuvos apskričių̨ pagrindu veikiančių̨ kolegialių patariamųjų̨ organų, atliekančių̨ apskričių̨ meno ir kultūros ekspertų bei konsultantų funkcijas. Regionines kultūros tarybas sudaro vietos kultūros ir meno bendruomenės ir apskričių savivaldybių deleguoti atstovai. Kiekvienoje Regioninėje kultūros taryboje taip pat dalyvauja po vieną Lietuvos kultūros tarybos narį (išskyrus pirmininkę).
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė, menotyrininkė dr. Vaidutė Ščiglienė, architektas Rolandas Palekas, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas ir aktorė, pedagogė dr. Elzė Gudavičiūtė.
