PagrindinisApie mus

Apie mus

2013 m. reformavus kultūros ir meno projektų finansavimo sistemą įsteigta Lietuvos kultūros taryba – kultūros politikos įgyvendinimo institucija. Įsteigiant Lietuvos kultūros tarybą buvo sukurta kultūros bendruomenės savivalda ir pagarbaus atstumo principu pagrįsta kultūros valdymo sistema. Lietuvos kultūros taryba veikia pasitelkdama šiuolaikinius kultūros vadybos įrankius, veikloje vadovaujasi skaidrumo ir pasitikėjimo principais.

Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimą sudaro 10 skirtingas kultūros ir meno sritis atstovaujančių narių, kuriuos ketverių metų kadencijai išrenka kultūros bendruomenė ir kultūros ministro teikimu patvirtina Vyriausybė, bei pirmininkas, kuris kultūros ministro teikimu skiriamas Vyriausybės. Pirmininkas vadovauja Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimui ir administracijai.

Nuo Lietuvos kultūros tarybos įkūrimo buvo užregistruota daugiau nei 51 tūkst. paraiškų, finansuota daugiau nei 14 tūkst. projektų, skirta apie 5,3 tūkst. stipendijų.

2021 m. darbą pradėjo trečiosios kadencijos Lietuvos kultūros taryba, kurią šiuo metu sudaro: pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.

Veiklos tikslai:

Veiklos kryptys:

administruoja Kultūros rėmimo fondą:

organizuoja kultūros ir meno tyrimus;

teikia siūlymus ir ekspertų išvadas kultūros ir meno politikos klausimais;

palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis.


Strateginės finansavimo kryptys:

įvairovė – siekiama skatinti kultūrinės įvairovės, suvokiamos kaip kokybiškų meninių ir (ar) kultūrinių iniciatyvų sklaida bei pastanga atsisakyti inercijos diktuojamų veikimo formų, pasiūlą, kuriančią empatišką, atvirą, tolerantišką ir smalsią visuomenę, gebančią ne tik priimti kitoniškas kūrinijas, bet ir sukurti sąlygas kūrybiškumui kasdienybėje.

edukacija – siekiama sudaryti sąlygas visoms visuomenės grupėms atskleisti ir ugdyti savo kūrybinį potencialą aktyviai ir prasmingai dalyvaujant kultūros veiklose. Naujų patyrimų įprasminimas bei įveiklinimas ugdo visuomenės narių savivertę, empatiją ir toleranciją kitoniškumui bei leidžia atrasti netikėtus kylančių iššūkių sprendimo būdus.

prieinamumas – siekiama, kad kultūros paslaugos būtų prieinamos ir patrauklios visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės, ekonominės padėties ar tautybės, kad kiekvienas visuomenės narys gautų informacijos apie kultūrą, galėtų ja naudotis ir pritaikyti. Todėl projektų vykdytojai skatinami kultūrines veiklas planuoti numatant konkrečių visuomenės grupių įtraukimą ir atsižvelgiant į vietos ar kitokių interesų jungiamus gyventojų poreikius.

Struktūra ir kontaktaiAsmens duomenų apsaugaTeisinė informacijaVeiklos sritysKorupcijos prevencijaAdministracinė informacijaPaslaugosNuorodos